M.Kumpys apie „Pieno žvaigždžių“ pasiūlymą: iš mano pusės nebuvo nieko, kodėl aš ten nevažiuočiau, tiesiog klubas atsitraukė interviu

Po aštuonerių metų pertraukos į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL) grįžęs Modestas Kumpys iškart skambiai pranešė apie save – tapo pirmosios sezono savaitės naudingiausiu žaidėju.

29-erių 194 cm ūgio „Gargždų“ puolėjas dvikovoje su Joniškio „Delikatesu“ surinko 39 naudingumo balus bei pasiekė lygos sezono rekordą.

Krepšininkas pastaruosius penkerius metus žaidė tik užsienio klubuose, tačiau prieš šį sezoną jis nė nesvarstė apie rungtyniavimą svetur.

Interviu su M.Kumpiu – apie persikėlimą į „Gargždų“ komandą, derybas su „Pieno žvaigždėmis“, įspūdingą pergalę Joniškyje ir vyriausiąjį ekipos trenerį Eriką Kubilių.

– Modestai, kodėl nusprendėte šį sezoną žaisti „Gargždų“ komandoje?

– Norėjau likti Lietuvoje, nes su žmona laukiamės pirmagimio. Prioritetas šį sezoną buvo likti Lietuvoje. Praktiškai pats esu iš Gargždų, čia baigiau mokyklą. Dabar gyvenu Klaipėdoje, bet Gargždai man yra artimas miestas. Visi pažįstami komandoje ir mieste.

– Ar tiesa, kad vasarą derėjotės ir su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“?

– Taip, ilgai su jais kalbėjome. Viskas prasidėjo anksčiau, dar prieš „Hoptrans 3x3“ turnyrą. Jie pasiūlė man pažaisti, norėjo pasižiūrėti, kaip atrodau. Žaidžiau, derėjomės. Iš mano pusės nebuvo nieko, kodėl aš ten nevažiuočiau, tiesiog klubas atsitraukė.

– Kokius pastebėjote NKL skirtumus lyginant su tais laikais, kai čia žaidėte prieš 8 metus?

– Dėl žaidimo aspektų kol kas sunku kažką pasakyti, bet matosi, kad yra žymiai profesionaliau dirbama dėl informacijos skleidimo. Prieš 8 metus nebuvo tiek socialinių tinklų, feisbuką ne visi turėdavo, o dabar viskas yra skleidžiama: video, straipsniai, transliacijos. Iš tos pusės matosi didelis žingsnis į priekį. Visos rungtynės transliuojamos, o anksčiau to nebūdavo. Džiaugdavomės, kad kažkas kažkada atvykdavo nufilmuoti, o dabar viskas transliuojama.

– Kaip pavyko taip gerai jums ir komandai sužaisti Joniškyje, kuriame „Delikatesą“ įveikėte 43 taškais?

– Mes susirinkome prieš sezoną ir po 3–4 treniruočių salėje iškart pradėjome žaisti draugiškas rungtynes. Turbūt jau susižaidėme, pajautėme, kas komandoje yra kas, koks yra kiekvieno darbas. Atvažiavome užsivedę, po tokios ilgos kelionės tikrai nenorėjome tiesiog šiaip sau pamėtyti (į krepšį) ir viskas. Atvažiavome laimėti ir tai padarėme. Aišku, atvažiavome aštuoniese, gal ir Joniškio žaidėjai dėl to numojo ranka.

– „Gargždų“ komanda išlaikė savo lyderį Mantą Ruikį. Kokia yra jo svarba ekipai?

– Mes su Mantu esame seniai pažįstami, žaidžiame ne pirmoje komandoje. Jis – aukštame lygyje visą karjerą žaidęs žmogus, turi daug patirties. Žino, kur būti, kaip pelnyti taškus, kaip apsiginti. Su tokiu žmogumi lengva dirbti, jis visada stengiasi, nori laimėti ir nenusileisti. Tik geriausi atsiliepimai. Jaunimui reikia imti pavyzdį, kaip jis stengiasi.

– Su komandos treneriu Eriku Kubiliumi kartu žaidė „Palangos“ komandoje 2012–2013 metų sezone, kai tuomet E. Kubilius buvo 17-os metų. Ar nėra keista, kad dabar jis vadovauja jums kaip treneris?

– Iš pradžių buvo keista. Jis ir jaunesnis, bet į tai žiūriu profesionaliai. Jam taip susiklostė situacija, jog teko baigti krepšininko karjerą. Jis norėjo būti treneriu, neatitrūkti nuo krepšinio. Man nėra skirtumo, kas man braižo derinius, kažką pasako, vadovauja. Yra pagarba ir manau, kad taip turi būti. Aišku, keista buvo. Įdomi patirtis.

Kiek esu žaidęs, tai daugiausiai vyresni treneriai atsiriboja nuo žaidėjų. Erikas yra ir kaip draugas, ir kaip treneris. Jaučiasi, kad komandoje yra branduolys. Nėra taip, kad yra atsiskyrę treneriai ir žaidėjai, nėra amžiaus skirtumo, mes už jį kai kurie esame net vyresni (šypsosi).

– Kokie jūsų asmeniniai tikslai šį sezoną?

– Labai paprasti – kasdien tapti geresniu nei vakar. Labai paprastai. Nežiūriu labai toli, žvelgiu į kiekvieną dieną ir noriu per ją patobulėti, neužsistovėti.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai