M.Linartas: keisti tie lenkai – pardavinėjo supuvusią žuvį, į saldumynus įdėjo nuodų, kam save nuodyti? (2)

Nuo sezono pradžios Slupsko „Energa Czarni“ komandos vyriausiuoju treneriu dirbęs Marius Linartas šią savaitę buvo priverstas atsisveikinti su Lenkijos pirmenybių vidutiniokais.

Nors Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad su lietuviu buvo išsiskirta dėl klubo demonstruojamų prastų rezultatų, bet pats M.Linartas portalui Krepinis.net papasakojo kiek kitokią istoriją.

– Ar tiesa, kad ekipą palikote dėl ne tokių rezultatų, kokių tikėjosi klubo vadovybė?

– Rezultatai nebuvo tokie blogi, kad reikėtų daryti tragedijos. Prieš čempionatą mums buvo iškeltas tikslas patekti į pirmąjį šešetą. Kuomet pasirašinėjau sutartį su klubu, numatytas biudžetas buvo antras–trečias visoje Lenkijos lygoje, bet prasidėjus sezonui pamatėme, jog toli gražu atsiliekame nuo pirmaujančių komandų ir pagal biudžetą buvome apie septinti. Prieš prasidedant sezonui buvo numatytas komandos atjauninimas, komplektuojant ją 2–3 metams į priekį. Kaip žinote, Lenkijos lyga tokia, kad turi žaisti būtinai du lenkai aikštelėje, o tokių aukšto meistriškumo krepšininkų kaip Lietuvoje daug ir nėra, taigi išeitis buvo viena – atjauninti komandą.

– Kaip vertinate savo darbą Lenkijoje šį sezoną?

– Kaip vyriausiojo trenerio sezonas Lenkijoje man buvo pirmas, tačiau sezoną prieš treniravome kartu su Dainiumi Adomaičiu. Kaip komandą pradėjome formuoti praktiškai nuo „nulio“, sezoną vertinu gana neblogai, iki tol, kol komandos nelydėjo traumos ir ligos. Komanda yra ties šeštąja vieta, ir toliau ji turi puikias galimybes bei potencialą joje išsilaikyti. Kaip sakoma sprendžia tie, kas duoda pinigus, jeigu jų nuomonė pasikeitė, atsirado tokie nesutarimai dėl vizijos, kaip mes turėtume toliau dirbti. Jei nėra pasitikėjimo, o sėdėti ten, kur nelabai tavimi tiki, nelabai ir norisi.

– Palyginkite darbą Lenkijoje ir Lietuvoje. Ar skiriasi Lietuvos jaunimo krepšinis nuo Lenkijos jaunimo?

– Nepasakyčiau, kad Lenkijoje yra labai daug perspektyvaus jaunimo, galbūt išskirčiau 1993 metų kartą, iš kurios išsiskiria 2–3 žaidėjai. Tikrai nepasakyčiau, kad tas jaunimas labai stiprus. Kalbant apie klubus, biudžetai yra didesni, sezonas dar labiau nenuspėjamas, kaip pavyzdžiui praeitais metais pirmoji sezono komanda gali „atiduoti“ taškus dešimtajai ar vienuoliktajai komandai, šiemet šis dalykas jau nieko nestebina. Pačią lygą vertinu pakankamai stipriai, taip pat priklauso kokio lygio užsieniečius ir lenkus įsigiję klubai.

– Koks yra gyvenimas Lenkijoje, kas nustebino, kuo jis skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje?

– Turbūt patys sekate naujienas spaudoje ir girdėjote apie praeitų metų įvykius: vietoj normalios druskos dėjo asfalto druską, pardavinėjo supuvusią žuvį, šiemet į saldumynus įdėjo nuodų, į makaronus supuvusių kiaušinių pridėjo, tai toks gyvenimas stebino, tačiau kartu ir įdomus. Tauta didelė, bet keista... Kodėl nori patys save užnuodyti? Laiko stebėti pačią šalį nelabai buvo, kuomet rungtynės vijo rungtynes, tiesiog susikoncentruoji į tą darbą ir jį dirbi.

– Ar esate sulaukęs pasiūlymų iš kitų klubų, galbūt Lietuvos?

– Tikrai ne.

– Ar sekate Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes. Kas Jūsų favoritai?

– Kadangi pats esu klaipėdietis, domiuosi kaip sekasi „Neptūno“ komandai, sunki situacija sezono pradžioje, tačiau vėliau rodomas žaidimas visai sėkmingas. Sunku prognozuoti, kaip baigsis sezonas. Žinoma, stipriausia komanda yra „Žalgiris“. „Prienai“ demonstruoja tikrai neblogą krepšinį, tačiau sunku prognozuoti, kaip baigsis atkrintamosios varžybos, kur du susitikimai gali būti labai stebuklingi kai kuriems klubams.  

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai