M.Šernius: apie motyvaciją palikti LKL, Europos taurės pamokas, „aklą“ pažintį su R.Ginzburgu ir Ukrainos reprezentaciją interviu

Mantas Šernius dar prieš kiek daugiau nei metus buvo pripažintas geriausiu Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) strategu. Vis tik pastarąją vasarą treneris priėmė sprendimą, kuris įnešė nemažai permainų į jo gyvenimą.

39-erių specialistas nusprendė, kad laikas daryti pertrauką gerai žinomoje LKL ir išbandyti save naujoje rinkoje. M.Šernių į savo štabą pasikvietė Ronenas Ginzburgas, tad šiuo metu lietuvis dirba Ukrainos „Prometey“ klube, kuris laikinai yra įsikūręs Rygoje. Kartu su M.Šerniumi čia darbuojasi ir fizinio rengimo treneris Mantas Valčiukaitis, vadyboje pareigas užima Aurimas Meliešius. 

„Taip ir suviliojo mane pasiūlymas, nes tarp Rygos ir Pasvalio – 100 km skirtumas. Nuo Kauno iki čia atstumas toks kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Grįžimas namo kartą per mėnesį – svarbu, o šeima irgi gali atvykti pas mane. Aišku, kalbant apie grįžimą namo, dar nebuvau grįžęs, nes vis turime Europos taurės rungtynes, bet artėja FIBA „langas“, grįšiu“, – pasakojo M.Šernius.

Apie savo galimybę grįžti į asistento darbus M.Šernius yra užsiminęs dar praeito sezono metu, kuomet dirbo Pasvalio „Pieno žvaigždėse“. To priežastis strategas vardina nesunkiai.

„Tikrai nenoriu nuvertinti LKL, bet atsiranda uždaras ratas. Kai su jaunimu vyksti į kokį čempionatą, truputį prasiblaškai, tačiau sezono metu iš tų pačių ingredientų virti sriubą nusibosta, norisi išmokti ir steikus padaryti“, – juokauja jis.

„Prometey“ komanda Europos taurėje yra pasiekusi 2 pergales ir patyrusi tiek pat nesėkmių, o Latvijos–Estijos pirmenybėse ji tiesiog dominuoja – vienintelė dar neklupo. „Prometey“ čia susidūrė tik su pora rimtesnių iššūkių, o keturis oponentus įveikė maždaug pusšimčio taškų skirtumu.

„Truputį paragavau LKL, truputį dabar Europos, jei bus įmanoma, norėsiu užsikabinti, ar asistentu, ar vyr. treneriu kažkur. Nebūtinai Europos taurėje – yra ir kitų turnyrų. Keliavimas, pamatymas kitų trenerių, žaidėjų pažinimas – labai svarbu. Aš pats matau, kad atkeliavęs į Europos taurę nepažįstu labai daug žaidėjų. Tai yra labai svarbu: pažinti žaidėjus, trenerius, žinoti jų sistemas. Šių trenerių kitas žingsnis – Eurolyga. Jau dabar matau, kad mano priimtas sprendimas man naudingas“, – priimtu iššūkių džiaugiasi M.Šernius.

Stratego interviu Krepsinis.net – apie pasirinkimą išvykti, Ukrainos krepšinio reprezentaciją, pažintį su R.Ginzburgu bei laikinas vyr. trenerio pareigas.

– Dar praeito sezono metu buvote užsiminęs apie norą padirbėti asistento pozicijoje. Ar šią idėją rimtai brandinote jau tuo metu, ar atsižvelgus į pasiūlymus, šios pozicijos ėmėtės neplanuotai?

– Taip turbūt gavosi natūraliai. Norisi po truputį pradėti žiūrėti į Europos turnyrus, Lietuvoje turėjau jau nemažai sezonų. Čia gyveni mažame kieme, žinai visus niuansus, norisi eiti truputį toliau. LKL jaučiuosi atsikandęs ir išplaukti į platesnius vandenis norisi. Dabar matau, kad tai tikrai įdomu, naudinga, tai – kita virtuvė.

– LKL dažnai galima matyti rutiną: tie patys žaidėjai ir treneriai, tik kasmet kituose klubuose. Turite omenyje, tai – kiek pabodo?

– Tikrai nenoriu nuvertinti LKL, bet atsiranda uždaras ratas. Kai su jaunimu vyksti į kokį čempionatą, truputį prasiblaškai, tačiau sezono metu iš tų pačių ingredientų virti sriubą nusibosta, norisi išmokti ir steikus padaryti (Juokiasi).

Šernius, Ginzburgas

– Ar anksčiau turėjote idėjų grįžti į asistento poziciją ir palikti LKL, ar šie metai buvo unikalūs?

– Visada turėjau pavyzdį trenerio Russo Bergmano. Jis turėjo pokalbį su Greggu Popovičiumi, jis rinkosi asistentus. Jis pasakojo, kaip nuėjo į pokalbį, pietavo ir Greggas pasakė: yra viena problema – per visą karjerą niekada nebuvai asistentu. Man tai užstrigo. Reikia pabandyti ir šį darbą.

– Jūs apskritai esate išbandęs save kone visose krepšinio rūšyse: vyrų, moterų, jaunimo, klubiniame, rinktinėse, vyr. trenerio pozicijoje ir asistento taip pat. Noriai esate linkęs semtis įvairią patirtį?

– Mano tokie jau laipteliai: moterų krepšinis, tada vyrų, tada grįžau į moterų, nes buvau paprašytas (Juokiasi). Viskas palaipsniui. Truputį paragavau LKL, truputį dabar Europos, jei bus įmanoma, norėsiu užsikabinti, ar asistentu, ar vyr. treneriu kažkur. Nebūtinai Europos taurėje – yra ir kitų turnyrų. Keliavimas, pamatymas kitų trenerių, žaidėjų pažinimas – labai svarbu. Aš pats matau, kad atkeliavęs į Europos taurę nepažįstu labai daug žaidėjų. Tai yra labai svarbu: pažinti žaidėjus, trenerius, žinoti jų sistemas. Šių trenerių kitas žingsnis – Eurolyga. Jau dabar matau, kad mano priimtas sprendimas man naudingas.

– Grįžti į asistento poziciją nebuvo sudėtinga?

– Ne, jau per pokalbį treneris sakė, kad nori, jog jo asistentas būtų padirbęs vyr. treneriu. Jis dirba Čekijos rinktinėje, tad praktiškai visą pasiruošimą, draugiškas rungtynes teko vadovauti man. Man tai buvo dar viena motyvacija. Pajaučiau žaidėjus, kai kurie iš jų ne po metus žaidę NBA, jie – patyrę, gali ir iš jų gauti patirties. Ginzburgas jau išvyko į Čekijos rinktinę, tad rungtynėse su „Liepaja“ komandą treniruoti vėl teko man. Jaučiu pasitikėjimą, man įdomu, kad galiu prisiliesti prie komandos ir kaip vyr. treneris.

– Su R.Ginzburgu buvote pažįstami anksčiau?

– Kai jis dirbo Nimburke, skambindavo man klausti apie žaidėjus. Bet apie tai sužinojome susitikę tik po Lietuvos ir Čekijos mačo Klaipėdoje, kad ten buvau aš, tas, kuriam jis skambino (Juokiasi). Sakiau jam: tai čia tu man skambinai, o jis: taip, čia aš. Įdomiai gavosi. Jis yra treniravęs kelis žaidėjus, kuriuos prieš tai treniravau aš.

– Domėjotės, kodėl į savo štabą jis pasikvietė būtent jus?

– Nelabai, manau, buvo dar kandidatų. Gal labiausiai lėmė tai, kad prieš tai dirbęs asistentas išvyko į Monaką – gavo dar geresnį pasiūlymą. Ronenui skubiai per vasarą prireikė kažką susirasti. Reikėjo trenerio, kuris kažkiek žinotų Latvijos lygą, žaidėjus, būtų dirbęs vyr. treneriu. Kodėl tai buvo svarbu? Nes prieš sezoną penki Ukrainos žaidėjai buvo rinktinėje, vienas – Puerto Riko rinktinėje, kitas – Čekijos. Sezoną turėjome pradėti su 4 amerikiečiais, reikėjo skubiai surinkti lietuvių ir latvių, kad galėtume sportuoti. Buvo nemenka užduotis, kad jie atvyktų pradėti sportuoti su mumis. Tas pats Kuksikas pasirengimą pradėjo su mumis. Buvo kitoks pasiruošimas nei įprasta.

Prometey

– Europos taurė – naujas turnyras jums, ką naujo pamatėte jame?

– Yra labai daug žaidėjų, kurie buvo Eurolygoje: kaip tik praeitame mače žaidėme prieš Tomičių, Ribasą. Tai buvę elitiniai Eurolygos žaidėjai, kurie po truputį nueina nuo scenos. Šioje lygoje reikia žinoti niuansus, duoti treneriui idėjų gynybai ir puolimui. To LKL negausi. Ten vienas „Žalgiris“, kažkiek – „Rytas“, kurie turi tokių žaidėjų.

Klubai profesionalūs, biudžetai – dideli, specifika yra. Jei Eurolygoje, kaip ir LKL, pasikeičia gal 10–20 proc. žaidėjų ar trenerių, tai Europos taurėje pokyčių yra didesnių. Iš komandos į komandą pereina daug žaidėjų, bet ateina ir naujų. Svarbu prisitaikyti, perkasti ekipų braižą.

– Dar rungtyniaujate Latvijos ir Estijos lygoje, kur didžiąją dalį varžovų „Prometey“ tiesiog triuškina. Atrodo, kad ši lyga jums tiesiog lengvas pasivaikščiojimas.

– Vis tiek žaidėjams tai geriau nei treniruotis. Kitą vertus, ten imi spręsti kitų Europos taurės rungtynių uždavinius. Treneriams užduotis yra motyvuoti žaidėjus. Būna ir gerų rungtynių, Rygos VEF buvo geras varžovas, Čempionų lygos klubas. Bet buvo ir kur laimėjome laisvai, čia jau atsiranda motyvacijos klausimas. Tiems, kurie mažiau žaidžia Europos taurėje, tokių būna po 2–3 per mačą, svarbu duoti daugiau krūvio, išlaikyti visus 12 pasiruošusius žaisti. Tai – irgi užduotis.

– Denisas Lukašovas, Issufas Sanonas – Lietuvoje žaidę krepšininkai. Lietuvos krepšinio tema – dažnai minima jūsų rūbinėje?

– Įdomu tai, kad jie ir dabar stebi LKL, Sanonas puikiai žino, kaip sekasi „Šiauliams“, Lukašovas irgi dar turi pažįstamų. Istorijų būna įvairių, bet čia jau lai lieka už kadro (Juokiasi).

Prometey

– Ukrainoje krepšinis dabar tikrai nėra prioritetinis reikalas, vis tik šios šalies sportas stengiasi laikytis aukštame lygyje, jūs – taip pat to dalis. Ar „Prometey“ stengiasi ne tik žaidimu komunikuoti apie tai, ką išgyvena Ukraina ir kokį jos veidą Europai demonstruoja sporto komandos?

– Jaučiasi, kad komanda suburta ne tik dėl sporto, bet ji atlieka ir daug kitų užduočių. Mes reprezentuojame šalį, išlaikome rinktinės branduolį. Įsivaizduokite, jei nė vienas ukrainietis nežaistų jokiame čempionate, o tada reiktų suburti rinktinę per „langą“, rezultatai turbūt būtų nekokie. Sprendžiame daug reprezentacinių dalykų. Atvyksta daug Latvijoje gyvenančių vaikų, mėnesio gale vyksime į Lietuvą, ten irgi susitiksime su šeimomis, mamomis bei vaikais, kurie gyvena ten. Tas užkulisinis darbas po rungtynių mane patį kartais paliečia. Turiu vaikų, įsivaizduočiau, kaip nelengva jiems. Jei galime bent kažkiek juos pradžiuginti susitikimais su krepšininkais, kuriuos kažkada matė tik televizoriuje, tai ir darome. Ši klubo veikla – ne menkiau svarbi nei krepšinis.

– Jei Lietuvoje žaidę legionieriai aktyviai stebi LKL, tai jūs ko gero ne ką mažiau.

– Stebiu, pirmi turai buvo nenuspėjami, ypač antroje lentelės pusėje buvo įdomių rezultatų. Bet tai turbūt natūralu: kai kurie klubai neteko lyderių, pasikeitė trenerius, sudėtis, reikia laiko, kad komandos įvertintų pliusus ir minusus. Artėjant antram ratui rezultatai taps labiau nuspėjami.

– Kokį įspūdį palieka lygos naujokai Alytaus „Wolves“?

– Labai pagirčiau ne tiek jų žaidimą, kiek marketinginę pusę. Matau čia ne tik jų krepšinį, bet ir kitą veiklą, tad jų marketingo skyriui – pliusai (Juokiasi). Kurtinaitis – patyręs treneris, ta pradžia nelengva, bet jis tikrai žino, ko reikia, į sezono galą ta ekipa taps daug pavojingesnė „Rytui“, „Lietkabeliui“ ir „Žalgiriui“.

– Prienų komanda, kurioje neseniai dirbote pats, vis dar yra be pergalių LKL. Gaila matyti tokią klubo situaciją?

– Tai komanda, už kurią visada sergu. Kai buvau Pasvalyje, visada turėdavau daugiau emocijų žaidžiant prieš prieniškius. Žinau šios komandos subtilybes, jiems nėra lengva išgyventi. Kad ši ekipa išvis yra, reikia dėkoti žmonėms, kurie „Labas GAS“ bando išlaikyti. Kartais jie parodo ir neblogus rezultatus LKL. Nežinau, kuris 5 tūkst. žmonių miestelis nesididžiuotų savo komanda, pas kurią atvyksta „Žalgiris“.

– Tai kaip suprantu, LKL krepšinis kol kas jus pilnai tenkina stebint iš šono ir dar kurį laiką čia grįžti neplanuojate?

– Kažkaip net negalvoju, kad reiktų grįžti. Pasiskambiname su kai kuriais treneriais, pasikalbame, kažkas pasidžiaugia, kažkas – pasiguodžia. Natūralu. Džiaugiuosi, kad prie daugelio šių ekipų trenerių esu prisilietęs: „Neptūno“, „Uniclub Casino – Juventus“, „Ryto“, „Pieno žvaigždžių“.

– Čia grįžtame prie jau jūsų minėto dalyko, kad LKL viskas sukasi ratu.

– Taip (Juokiasi). Bet reikia suprasti klubus, lengva kalbėti, kai nesi toje kėdėje. Kai ateini, supranti daug niuansų, kurių nežinai. Supranti, kaip nelengva valdyti procesus. Kartais žiūrint iš šono ar būnant asistentu to nesuprasi. Tai – didelis darbas ir ne visi tai gali daryti. Bet ne tik LKL – Eurolygoje irgi yra ne kitaip. Klubui nusprendus imti trenerį, reikia investuoti ir laiką. Kartais kentėti reikia sezoną ar du, to reikia ne tik su jaunais žaidėjais, bet ir treneriais.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.