Metų treneris, kurio nepasiliko: O.Kostičius – apie skyrybų su „Juventus“ priežastis ir kontaktą su Vilniaus klubais (46) interviu

Utenos „Uniclub – Juventus“ turėjo įdomų ir permainingą sezoną. Žiūrint į tikslus, klubas nepateko į Šiaurės Europos krepšinio lygos finalo ketvertą, neperžengė KMT ketvirtfinalio barjero ir neprasimušė į LKL pusfinalį, tačiau kita vertus, sezono metu komanda demonstravo labai solidų krepšinį, džiugino Uteną pergalėmis, LKL reguliariajame sezone užėmė ketvirtąją vietą ir šio sezono bronzininkus Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ prirėmė prie sienos ketvirtfinalyje bei krito tik po Gabrieliaus Maldūno magiško pamušimo.

Viena didžiausių Utenos klubo sėkmės priežasčių buvo Oliveris Kostičius. Praėjusį tarpsezonį atvykęs griežtasis serbas gavo progą komplektuoti komandą ir vos trečią kartą per klubo istoriją nuvedė „Juvę“ į ketvirtąją vietą reguliariajame sezone. „Uniclub Casino – Juventus“ buvo viena įdomiausių LKL komandų. Nedidelį – milijono eurų biudžetą turėjęs Aukštaitijos klubas buvo talentingų legionierių ir darbščių lietuvių mišinys, kuris kandžiojosi ir prieš lygos grandus bei pats galėjo vadintis elitine pirmenybių komanda.

Už tokį darbą sezono metu bei pasiekimus O.Kostičius buvo įvertintas – tiek didžiausi Lietuvos krepšinio portalai, tiek pati LKL pripažino serbą, kaip geriausią lygos specialistą, kuris su ribotais ištekliais sugebėjo surinkti konkurencingą komandą ir su ja pasiekti didelių pergalių.

Visgi dar prieš O.Kostičių oficialiai paskelbiant LKL metų treneriu, gegužės 28 dienos vakarą, visus pasiekė netikėtas pranešimas: „Uniclub Casino – Juventus“ skiriasi su treneriu iš Serbijos, o jį keičia asistentu klube dirbęs Vytautas Buzas.

Ne vieną ši žinia nustebino ir daugelis reiškė pasipiktinimą bei klausė, kodėl komanda nesugebėjo išlaikyti užtikrintai ją valdžiusio stratego?

Tinklalapis Krepsinis.net susisiekė su O.Kostičiumi bei treneris atskleidė, kad skyrybos su „Uniclub Casino – Juventus“ labiau buvo klubo sprendimas nei paties specialisto. Serbas vienu klausimu turėjo kitokią nuomonę nei klubo vadovas Eimantas Skersis, pakomentavo E.Skersio išstojimą BasketNews tinklalaidėje bei nušvietė skyrybų priežastis. Tačiau apie tai ir dar daugiau – interviu.

Kostičius

– Treneri, kaip atrodo jūsų vasara?

– Visko daug. Galima sakyti, kad metus laiko nebuvau namie, todėl daug ko pasiilgau, daug žmonių nemačiau. Viskas intensyvu, norisi su visais pabendrauti, pabūti namuose, visgi visą sezoną praleidau Utenoje.

– Kiek dabartinio tvarkaraščio sudaro kalbos su komandomis, o kiek – poilsis?

– Stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, nes tai buvo pirmas sezonas, kuomet mes buvome atskirti. Tai – neįprasta patirtis, visad pavykdavo būti kartu. Dabar stengiuosi kuo labiau išnaudoti laisvą laiką, nes artėja olimpiada, kur vėl panirsiu į krepšinį. O po jos turėsiu 1–2 laisvas dienas ir vėl reikės ruoštis sezonui. Todėl dabar visiškai esu atsidavęs šeimai, išvykome trumpų atostogų. Mėgaujamės laiku kartu. Žinoma, šalia to yra derybos su klubais. Krepšinis yra didelis verslas ir daug komandų yra įtrauktos į tai. Rinka įsibėgėjo, dabar yra karštas metas derėtis su klubais. Vyksta daug pokalbių. Tai – normalu.

– Treneri, pakalbėkime apie sezoną. Atrodo, kad neįvykdėte tikslų, tą paminėjo ir Eimantas Skersis, bet komanda žaidė solidžiai, demonstravo neblogus rezultatus. Kaip pats galėtumėte jį įvertinti?

– Pirmiausia, jei nori iškelti tikslus, turi turėti reikiamus išteklius ir argumentus jiems iškelti. Žinoma, visi tikisi geriausio, tai yra visiškai legalu. Man visuomet patinka kelti aukštesnius tikslus, aš visuomet taip darau, nes manau, kad tik tokiu būdu gali pasiekti daugiau ir patobulėti. Man tas nemažų tikslų iškėlimas yra visiškai legalus. Žiūrint realistiškai į visus „Juventus“ resursus, sudėtį, kurią turėjome, organizaciją... Valdžia buvo labai garsi, kalbėdama apie tikslą pasiekti geriausiųjų ketvertuką, reguliarusis sezonas parodė, kad mes tai padarėme. Manau, kad parodėme geriausią įmanomą žaidimą, atidavėme daugiau nei 100 procentų. Reguliariajame sezone pasiekėme labai gerą rezultatą. Į tai įdėjome labai daug darbo. Aišku, atkrintamosios yra kitas pasaulis. Manau, kad jose mes žaidėme puikų krepšinį, bet jis yra nenuspėjamas ir smulkiausios detalės nusprendžia nugalėtoją. „Lietkabelis“ buvo per vieną kamuolio įmušimą nuo pralaimėjimo, kamuolys galėjo ir neįkristi, bet jis įkrito. Tai ir padaro šį sportą nuostabiu, net jei kartais ir pralaimi rungtynes, mums reikia žiūrėti į didesnį paveikslą nei tiesiog pralaimėjimas lemiamu metimu ketvirtfinalyje. Labai norėjome žaisti pusfinalį, kas būtų uteniškiams įspūdingas pasiekimas.

Gerai, sezonas baigėsi, bet kai emocijos atvėsta, turi žiūrėti plačiau, ne tik pralaimėjimą paskutiniu metimu. Manau, kad padarėme didžiulį darbą ir pasiekėme daug. Taip, kaip mes žaidėme krepšinį tiek LKL, tiek Šiaurės Europos krepšinio lygoje, kaip mes garsinome klubą, Utenos miestą... Tai buvo pagrindinis tikslas Aš tuo didžiuojuosi, ką mes pasiekėme šį sezoną. Tai nėra tik mano asmeninė nuomonė. Aš turiu šalia savęs daug krepšinio žmonių, daug gerų draugų visoje Europoje. Jie visą sezoną domėjosi „Juventus“ ir vien tai pasako daug. Sulaukiau daug komplimentų dėl mūsų žaidimo ir dėl mūsų rezultatų. Taip aš matau šią situaciją. Esu labai laimingas, kad turbūt visi praėjusio sezono „Juventus“ žaidėjai žengė žingsnį į priekį krepšinyje, nesvarbu, kiek jiems metų, bet jie patobulėjo, kažkas atsidūrė rinktinių sąrašuose. Tai man suteikia teisę pasakyti, kad praėjęs sezonas buvo labai gera kelionė. Mes padarėme daug dalykų, bet kažkas mato kitaip. Mato ir sako, kad mes neįvykdėme tikslų. Vandens stiklinė yra pusiau pilna arba pusiau tuščia. Priklauso nuo to, kaip žiūrėsi. Ne visada geresnės komandos laimi, ne visada geriausios komandos pralaimi.

Skersis

– Eimantas Skersis ir Žygimantas Skučas sako, kad jiems tai buvo labai sunkus psichologiškai sezonas. O jums?

– Nėra tokio dalyko, kaip lengvas sezonas. 20 metų dirbu trenerio darbą, nepamenu lengvo sezono. Ypač šiais laikais, kai krepšinis taip stipriai pažengęs į priekį, kai komandos yra kur kas konkurencingesnės nei anksčiau. Ar man reikėtų pasakoti, kaip prieš 10 metų buvo „Žalgiryje“? Kokio nedidelio konkurencingumo buvo LKL ir kaip yra dabar? Viskas labai skiriasi. Manau, kad krepšinis iš visų sportų dabar vystosi sparčiausiai ir tau reikia būti tam pasiruošusiam. Nėra lengvų sezonų. Nežinau nė vienos komandos, kurioje viskas gerai nuo pat sezono pradžios iki sezono pabaigos. Daug rungtynių, daug treniruočių, daug vaizdo įrašų peržiūrų, daug keliavimo. Akivaizdu, kad žmonės pavargsta tiek emociškai, tiek fiziškai. Skirtumas tarp komandų yra tas, kad arba tu išplauki ir sulauki sėkmės, arba ne. Taip pat labai svarbu, ar tu įveiki tą nuovargį, ar jis įveikia tave. Trenerio darbas yra ieškoti išeičių ir tas problemas spręsti. Kalbant tik apie LKL, visos komandos turėjo problemų ir neįmanoma kitaip. Kad Skersiui ar Skučui tai buvo varginantis sezonas, tai yra normalu, nes man lygiai taip pat. Turėjome sunkumų, bet mes atsistojome ir sezoną užbaigėme stipriai. Mes likome stiprūs ir paaugome. Sezonas nebuvo lengvas, tokio niekada nebus ir nebuvo.

– Kaip manote, ar tokie E.Skersio ir Ž.Skučo pasisakymai turi kažką bendro su jumis, jūsų griežtumu, užsispyrimu?

– Skaičiau Skučo interviu. Jame jis kalbėjo apie kovą su savimi ir bandymą rasti psichologinį balansą. Jo sunkumai sukontroliuoti save psichologiškai kėlė problem jam pačiam. Nepasakyčiau, kad jiems sunku buvo dėl manęs. Žinoma, visi buvome pavargę. Bet suformuoti tikslai buvo dideli ir skambūs. Tai automatiškai uždeda spaudimą ir išvaro tave iš komforto zonos. Nežinau nė vieno žmogaus, kuris, išvarytas iš komforto zonos, jaučiasi gerai. Bet tai yra vienintelis būdas, kaip tu gali tobulėti – išeiti iš komforto zonos. Niekam tai nepatinka. Nepatinka ir disciplina. Bet be jos tu nieko nepasieksi. Mano darbas buvo grįstas disciplina, žinau, kad tai galėjo nepatikti ne vienam žaidėjui, tačiau be griežtumo su riboto talento komanda tu daug nenuveiksi.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte praėjusiame sezone, kaip treneris ir kaip žmogus?

– Labai daug iššūkių: naujas klubas, nauja organizacija, nauji žmonės, nauji žaidėjai. Buvau pirmasis užsienietis treneris šioje komandoje. Jie norėjo naujos krepšinio programos, naujos kultūros. Viskas buvo nauja, o kai taip yra – visada sunku, ypač pradžioje. Viską reikėjo pastatyti nuo nulio. Kai pasirašiau sutartį, turėjome tik vieną žaidėją su sutartimi. Turėjau gerą progą surinkti naują komandą, bet tai darėme su ribotais resursais. Sunku tokiai komandai būti rinkoje. Daugelis, su kuo kalbėjau, sutiko, kad praėjusią vasarą rinka buvo keista ir buvo dar sunkiau įsigyti žaidėjus. Dar vienas iššūkis. Taip pat prie komandos prisijungiau tik po pasaulio čempionato – dar vienas iššūkis. Bet mes visada rasdavome tinkamus sprendimus. Komandą neįpusėjus sezonui paliko Brae Ivey, mūsų svarbiausias žaidėjas šiame sezone. Tai buvo Kalėdų rytas, kuomet jis man pasakė, jog išvyksta. Po 4 dienų turėjome pirmąsias KMT atkrintamųjų rungtynes su „Rytu“. Brae apjungė visus žaidimo aspektus, buvo tikras lyderis – jo nebeliko. Bet mes vėl radome būdų, kaip visą tai išspręsti. Didžiuojuosi savo komanda. Mes praradome svarbiausią komandos žaidėją, sugebėjome jį pakeisti, persigrupuoti ir grįžti į pergalių kelią bei užimti ketvirtąją vietą reguliariajame sezone. Turėjome daug problemų, daug traumų, bet komanda reagavo, sugebėjome išsikapstyti. Sėkmė yra tai, kaip tu atsakai į iššūkius.

Kostičius

– „Uniclub Casino – Juventus“ nėra didžiulė organizacija. Kiek daug tokioje nedidelėje komandoje turi daryti treneris?

– Man reikėjo prie to prisitaikyti. Dariau nemažai. Kai tik atvykau, susipažinau su tikslais ir tik po to ieškojau būdų, kaip juos įvykdyti. Kai organizacija yra mažesnė, automatiškai vienam žmogui reikia daryti daugiau. Buvo labai daug darbo, buvo sunkus laikas, bet aš supratau, kad man reikia tai daryti, jog padėčiau organizacijai augti. Dariau daugiau nei įprastai savo karjeroje, į detales nesileisiu, bet tai buvo daugiau nei įprastai. Tai buvo gera patirtis.

– Nors ant popieriaus „Uniclub Casino – Juventus“ nepasiekė aukštumų, buvote įvertintas – laimėjote LKL metų trenerio apdovanojimą. Ką jis jums reiškia?

– Man tai yra didžiulis įvertinimas, didžiulis pasitenkinimas. Jaučiau pripažinimą iš visų lygos komandų sezono metu, bet šis apdovanojimas nepriklauso tik man, be žaidėjų to nebūčiau pasiekęs. Manau, kad tai yra visos komandos apdovanojimas.

– Patraukime dramblį iš kambario. Prieš tris savaites buvo paskelbta, kad paliekate „Uniclub Casino – Juventus“ trenerio postą ir vietoje jūsų vadovaus Vytautas Buzas. Ar galite papasakoti, kodėl jūsų ir klubo keliai išsiskyrė?

– Baigėsi kontraktas. Krepšinis yra verslas. Turėjome susidomėjimą iš abiejų pusių, kalbėjomės ir derėjomės dėl ateities. „Juventus“ sprendimas sako daugiau nei aš turiu pasakyti. Jie turėjo kitokią viziją. Aš gerbiu tai ir linkiu jiems kuo didžiausios sėkmės.

– Kaip suprantu, tai buvo labiau jų sprendimas nei jūsų?

– Mes kalbėjomės, bet galiausiai tai yra apie ateities vizijas. Sprendimas, kurį klubas priėmė ir paskelbė, atitinka viziją, kurios jie norėjo. Aš tai priimu ir tai yra verslo dalis.

– Paminėjote skirtingas jūsų ir klubo vizijas. Kuo jos skyrėsi?

– Manau, kad dabar tai nėra taip svarbu. Tai yra praeitis ir gyvenimas tęsiasi. Klubas norėjo eiti kita kryptimi ir tai yra jų vizija. Man tai yra praeitis.

– Kiek nustebino tai, kad jie jūsų nenorėjo pasilikti?

– Tai nėra manęs nustebinęs dalykas. Matau tai, kaip verslą. Tai yra verslas. Žmonės derasi, diskutuoja. Visi turi viziją ir žingsnius, kuriais nori žengti. Manęs tai nenustebino. Aš šiame versle esu ilgai. Kaip ir sakiau, tai yra verslas.

Kostičius

– Bet jūs turbūt esate vienintelis LKL metų treneris, kurio nenorėjo pasilikti.

– Tai yra normalu, kai vizijos nesutampa. Tai yra visiškai legalu ir normalu šiame versle.

– E.Skersis minėjo, kad jeigu būtumėte patekę į pusfinalį, tai būtų keitę jūsų ateities klausimą. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu, labiau žiūrite į rezultatą ar procesą?

– Nesekiau naujienų ir nežinojau, ką Skersis pasakė. Turėjau puikų laiką su Eimantu kalbantis apie daug dalykų. Mes dirbome kartu labai sėkmingai ir pasiekėme daug kartu. Tik pasakysiu, kad vienas mato stiklinę pusiau pilną, kitas – pusiau tuščią. Matėme dalykus skirtingai ir tai yra visiškai legalu. Nežinau, ką jis pasakė ir negaliu to komentuoti. Sezonas buvo apie paskutinį Maldūno metimą, kuris galėjo įkristi arba neįkristi. Mano nuomone, kažkieno lemtis neturėtų nuo to priklausyti. Aš taip nematau situacijos. Krepšinyje nėra garantijų. Nemanau, kad vienas įmušimas turėtų nuspręsti kažkieno ateitį.

Skersis

– Ar norėjote likti Utenoje?

– Nenoriu atsakinėti į šį klausimą, manau, kad jau pasakiau nemažai. Nenoriu spaudimo. Pasakiau viską aiškiai.

– E.Skersis, kalbėdamas apie „Uniclub Casino – Juventus“ sezoną, minėjo, kad esate profesionalas, bet su jumis buvo sunku dirbti, turite nelengvą charakterį, sunkiai priimate kitą nuomonę. Kokia jūsų nuomonė? Ar su jumis tikrai nėra lengva dirbti ir ar galėjote tam tikrose situacijose būti lankstesnis?

– Trenerio darbas yra surasti sprendimus problemoms, kurios iškyla. Mūsų žaidimas ir tai, ką mes pasiekėme reguliariajame sezone pasako daug. Nenoriu komentuoti nieko, ką Skersis sako. Čia yra jo nuomonė. Jeigu žinote Eimantą, jis mėgsta pajuokauti. Aš esu profesionalas, aš esu reikalaujantis treneris. Bet aš reikalauju ne tik iš žaidėjų, bet ir savęs. Turiu daug patirties aukšto lygio organizacijose. Aš padariau viską, kad komanda žaistų gerai ir turėtų geras sąlygas dirbti bei žaistume gerą krepšinį. Manau, kad padarėme šį darbą labai gerai.

– Dar vienas įdomus momentas – jūsų santykiai su Vytautu Buzu. Anot E.Skersio, V.Buzas pasakė, kad su jumis kartu daugiau nebedirbs su jumis. Ar galite papasakoti, kokia juoda katė perbėgo tarp jūsų ir asistento?

– Aš nežinau, kas nutiko tarp mūsų. Kodėl Eimantas apie tai kalba? Jei Vytas pasakė tai, jis tai ir turėtų paminėti, ne Eimantas. Nesuprantu šito komunikavimo būdo. Nuo pat pirmosios dienos Buzo ambicijos buvo atsidurti kitoje pozicijoje nei trenerio asistentas. Nematau problemos, kad jis turėjo kitus tikslus. Tai buvo jo norai. Vytas dirbo profesionaliai, turėjo puikią darbo etiką. Kaip asistentas, jis man padėjo užtektinai. Mes normaliai komunikavome, turėjome normalius santykius ir dirbome nuo sezono pradžios iki pabaigos. Aš juo labai pasitikėjau ir suteikiau jam pasitikėjimo tuo metu, kai aš nebuvau su komanda. Tai pasako daug, kaip aš mačiau Vytą ir kaip aš su juo elgiausi. Mano trenerių štabas visuomet buvo aktyvus, visi buvo įtraukti į procesą. Tai buvo darbinė atmosfera. Komanda veikė todėl, nes daug dalykų buvo vykdomi gerai. Krepšinio sistema ir programa, kurią mes vykdėme, buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl komanda taip žaidė.

Buzas

– Ar jus patį stebina tokia informacija, kuri išėjo į viešumą?

– Tai yra žmonių teisė – kalbėti tai, ką jie nori. Jie turėtų pagalvoti apie tai, ką kalba. Aš žinau, ką kalbu. Galiu kalbėti tik apie save. Neisiu giliau, bet žmonės turėtų galvoti apie tai, ką jie šneka.

– V.Buzas tapo vyr. treneriu. Jūs su juo dirbote praėjusį sezoną, jis buvo jūsų asistentas. Žiūrint į jo tobulėjimą, kaip manote, ar jis yra pasiruošęs žengti žingsnį į priekį, būti vyr. treneriu ir komplektuoti komandą?

– Nežinau, laikas parodys. Nežinau, ką jis gali padaryti. Jis įšoko į šaltą vandenį, dabar jam reikės išplaukti. Kaip jis išplauks – mes pamatysime ateityje.

– Pakalbėkime apie jūsų tolesnį etapą. Kaip sekasi naujo klubo paieškos?

– Yra daug susidomėjimo, turiu daug pokalbių – pamatysime. Laikas deryboms. Manau, kad artimiausiomis dienomis bus aiškiau, kuria kryptimi aš eisiu. Vis dar daug variantų, vis dar daug galvojimo, ką pasirinkti. Pažiūrėsime, kaip viskas susidėlios.

– Kalbama, kad esate kandidatas treniruoti „Wolves“ ir „Ryto“ klubus. Kiek ši informacija yra tiksli? Ar kalbėjotės su šiomis ekipomis?

– Kol kas nekomentuosiu šios situacijos. Esu derybose su keliomis komandomis ir esu susitaręs situacijos niekam neatskleisti. Ar turėjau kontaktą su šiomis Lietuvos komandomis, dabar negaliu atsakyti, bet pasirašęs sutartį viską papasakosiu.

– Dar viena galima kryptis – pas lietuvį Mindaugą Kupšą į Taivaną – „Aquas“ ekipą. Kiek rimtai svarstote šį pasiūlymą?

– Turiu daug pasiūlymų. Gera būti tokioje situacijoje, kuomet turi daug pasirinkimų. Šiuo metu svarstau daug pasiūlymų ir žiūrėsiu, kuris yra geresnis man.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną