Naują vaidmenį priėmęs K.Bruhnke: apie chaosą Mažeikiuose, kultūrinį šoką Ankaroje ir palyginimą su B.Maneku (1) interviu

Pusantrų metų Mažeikių „M Basket-Delamode“ komandoje pirmais smuikais grojęs Kay‘us Bruhnke sausį paliko Lietuvą ir dėjo karjeroje žingsnį į priekį, prisijungdamas prie Ankaros „Turk Telekom“ klubo.

Geresnis žaidėjas už Brady Maneką – taip vokietį apibūdino Virginijus Bulotas, tuo metu dirbęs Mažeikių klube. Tuo tarpu pats perspektyvus puolėjas tik dabar išgirdo apie šį palyginimą ir pripažino, jog iki Eurolygos lygio žaidėjo jam dar yra kur augti.

LKL K.Bruhnke per 32 minutes pelnė 18,8 taško (45 proc. trit.), atkovojo 4,6 kamuolio, atliko 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei rinko 20,7 naudingumo balo.

Pripratęs būti lyderiu vokietis gavo naują iššūkį Ankaroje, kur kol kas tapo visiškai epizodiniu žmogumi. Tiesa, į šį sezoną jis žvelgia kaip į pamoką ir kitame tikisi didesnio vaidmens.

„Sakau sau: dirbk, kad būtumei kitame lygyje, prisitaikyk ir pagauk ritmą, kaip turi žaisti ir kaip gali būti naudingas komandai. Manau, kol kas minutės nekalba už save, po truputį prie visko prisitaikau, Turkijos lygoje liko rungtynių, kurios man padės. Viskas yra galvoje, nėra paprasta nebebūti lyderiu, tačiau esu susifokusavęs į darbą“, – sako K.Bruhnke.

Turkijos lygoje jis per 10 minučių meta po 3 taškus, atkovoja 0,8 kamuolio, Europos taurėje per 5 sužaistus mačus vokietis pelnė po 1,6 taško.

Tiesa, dabar jis bent gali pajusti, ką reiškia neslegianti pralaimėjimų našta, su kuria susidūrė LKL autsaiderių gretose. 

„Kartais keldavau klausimus sau ar turėdavau abejonių. Mano mentalitetas toks, kad aš noriu laimėti rungtynes, nesvarbu, pelnysiu 30 ar 10 taškų. Taip matau savo sėkmę. Dėl to Mažeikiuose buvo sunku, nes pralaimėdavome kone kaskart“, – pripažino jis.

Krepsinis.net – pokalbis su 23-ejų metų puolėju apie etapą Mažeikiuose, užgrūdinusius pralaimėjimus ir naują karjeros etapą Turkijoje.

– Tik grįžote iš ilgos kelionės namo iš Samokovo, kur nusileidote Tel Avivo „Hapoel“ ir baigėte pasirodymą Europos taurėje. Kokios mintys dėl pabaigto pasirodymo turnyre?

– Skaudu, buvo įtemptos rungtynės, bet taip nutinka...

– Apie jūsų varžovus buvo daug kalbama prieš sezoną, kad tai Eurolygos potencialo klubas. Pritartumėte tam?

– Sunku pasakyti, nes nežaidžiau prieš daug Eurolygos klubų, bet tai tikrai pajėgi ekipa, pasijautė kokybės kontrastas tarp mūsų ir jų. Manau, dėl jo „Hapoel“ ir laimėjo susitikimą, nors mes ir esame gerai susižaidusi komanda.

Bruhnke

– Prieš du mėnesius išvykote į Ankarą, pradžioje paklausiu paprastai – kaip čia jums sekasi?

– Gerai, nors nežaidžiau daug, turiu perprasti dalykus Europos taurėje ir Turkijos lygoje. Manau, tranzicija vyksta neblogai, daug dirbame, daug treniruojamės, kol kas nesijaučiu komfortiškiausiai, bet tai ateis su laiku.

– Ar kuomet sulaukėte šio „Turk Telekom“ pasiūlymo likote nustebęs?

– Taip, tikrai buvau, kaip ir buvau atviras Europos taurės pasiūlymams, bet tuo momentu man tikrai buvo staigmena.

– Ar tuo metu jūsų negąsdino šuolis iš paskutinės LKL ekipos į Europos taurę?

– Kažkiek nerimo buvo, bet taip pat žinojau, kad noriu čia eiti ir siekti savo tikslų. Manau, kad mano situacijoje jausti kažkiek jaudulio buvo normalu.

– Kuomet žaidėte Mažeikiuose, buvote nemažai liaupsinamas, kad nesate šio lygio žaidėjas. Buvo sunku išlikti susikoncentravusiu, žinant, kokie yra lūkesčiai jums?

– Mažeikiuose bendra situacija buvo sudėtinga, nes mums trūko kokybės, negalėjome pagerinti savo žaidimo ir rezultatų. Dėl to sunku buvo visiems – klubui, man, kitiems žaidėjams.

– Kai atvykote į Ankarą, neužplūdo šioks toks kultūrinis šokas?

– (Juokiasi) Skirtumas tikrai labai labai didelis. Kokybės prasme kontrastas milžiniškas. Čia turime viską, ko reikia: pakankamai žaidėjų, kartais net ir 16, jei skaičiuosime jaunimą, po kelis trenerius treniruotėse, didžiulę areną, kur taip pat yra viskas, ko reikia. Šiame lygyje, žinoma, tai normalu, tačiau man šokas tikrai buvo.

– Ir pagaliau tie treneriai neturi prisijungti prie komandos, kad galėtumėte turėti 5x5 treniruotę.

– (Juokiasi) Turime žaidėjų daugiau nei pakankamai, pagaliau to tikrai nereikia. Netrūksta nei žaidėjų, nei trenerių, nei aikštelės treniruotėms, kai norisi padirbėti papildomai.

Bruhnke

– Jau minėjote, kad jūsų vaidmuo čia visai kitas nei „M Basket-Delamode“ klube. Kiek sunku buvo nuo komandos lyderio prisitaikyti prie epizodinio vaidmens?

– Taip, tai savotiškas iššūkis, nėra taip lengva, bet sakau sau: dirbk, kad būtumei kitame lygyje, prisitaikyk ir pagauk ritmą, kaip turi žaisti ir kaip gali būti naudingas komandai. Manau, kol kas minutės nekalba už save, po truputį prie visko prisitaikau, Turkijos lygoje liko rungtynių, kurios man padės. Viskas yra galvoje, nėra paprasta nebebūti lyderiu, tačiau esu susifokusavęs į darbą.

– Kaip jaučiatės galintis pakovoti dėl daugiau minučių aikštėje?

– Daryti savo geriausią darbą, dirbti kasdien ir treneriai tikrai tai jaus ir matys, suteiks daugiau vietos rotacijoje. Jie mato, kad esu geras vaikinas, noriu, kad komandai sektųsi – tai man yra svarbiausia. Plius, niekada nėra lengva atvykti sezono viduryje, jei būčiau tai daręs nuo pradžių, būtų buvę lengviau.

– Kaip atrodė jūsų pažintis su Europos taure?

– Tai daug greitesnis žaidimas nei mačiau Lietuvoje. Taip, yra komandų, kurios laiko panašų ritmą kaip „Rytas“, žaidžiantis fiziškai, bet čia tai matai nuolat. Fiziškumas, atletiškumas yra didesnis, tačiau galiausiai krepšinis yra krepšinis, turiu prisitaikyti prie greičių.

– Jus treniruoja patyręs specialistas Erdemas Canas. Kaip atrodė jūsų pirmasis kontaktas su juo ir kokį jo pasitikėjimą pajautėte?

– Jis puikus žmogus, daug komunikuojantis, duodantis daug patarimų man. Negaliu pasakyti, kad pas jį yra lengva, ne, tačiau visada žinai, ko iš trenerio tikėtis, kaip ir jis žino, ko tikėtis iš manęs. Erdemas nori, kad išplėsčiau aikštę, mesčiau savo tritaškius, gerai ginčiausi.

Bruhnke

– Grįžtant prie laikotarpio Mažeikiuose, kiek sudėtinga jums buvo būti lyderiu komandoje, kuri neturi pergalių, kuomet kartais gali atrodyti, jog įdedamas darbas neduoda vaisių?

– Kaip ir sakote, tai tikrai buvo sudėtinga. Kartais keldavau klausimus sau ar turėdavau abejonių. Mano mentalitetas toks, kad aš noriu laimėti rungtynes, nesvarbu, pelnysiu 30 ar 10 taškų. Taip matau savo sėkmę. Dėl to Mažeikiuose buvo sunku, nes pralaimėdavome kone kaskart. Vis tik pats jausdavausi padaręs, ką tuo metu galėjau.

– Treneris Marius Kiltinavičius – itin pozityvus, bandydavęs tai perteikti ir komandai. Ar buvo sunku tikėti treneriu, kad esate nebloga komanda, kai rezultatai rodydavo ką kitą?

– Jis tikrai bandė mums įpūsti pozityvumo, bet buvo tikrai sunku tuo tikėti, nes sezonas jau įsibėgėjo, praėjo keli jo mėnesio, o mes buvome pralaimėjimų kelyje. Prieš tai negatyvo jau buvo prisikaupę, tad tai pakeisti nebuvo lengva, tačiau Marius darė gerą darbą, kad tai pabandytų pakeisti.

– Sezonas nuo pat pradžios atrodė kaip savotiškas chaosas, ar iš vidaus jis atrodė taip pat?

– Sakyčiau, kad chaosas tikrai yra tinkamas žodis, kaip ir atrodė, taip ir buvo (Juokiasi). Buvo nelengva, išties, ypač pradžioje, nes vėliau kažkiek įsibėgėjome.

– Jums kaip jaunam žaidėjui tiko žaidimas mažame miestelyje? Kartais LKL klubai kelia į paviršių sunkumą, kad prisivilioti jaunimą į mažą miestą nėra taip lengva.

– Man tai nebuvo problema, nes pats esu iš mažo miesto. Vienintelis blogas dalykas buvo tas, kad didieji miestai buvo toli: reikia daugiau nei valandos pasiekti Šiauliams, dviejų – Klaipėdai, dar daugiau – Rygai, Kaunui ar Vilniui. Kuomet su drauge norėdavome kažkur nuvykti, reikėdavo tam skirti nemažai laiko. Tai buvo iššūkis, tačiau ne problema man, jaučiausi komfortiškai.

– Nežinau ar girdėjote, bet kai jus išpirko, Virginijus Bulotas sakė, jog esate geresnis žaidėjas už žalgirietį Brady Maneką.

– Tikrai? Oho. Negirdėjau to (Juokiasi). Tokie dalykai verčia jaustis smagiai.

– Kaip manote, ko jums reikia, kad pasiektumėte Eurolygos lygį?

– Man reikia susirinkti daugiau patirties aukšto fiziškumo lygyje, turiu padirbėti ir su savo psichologija, kadangi aukščiausiame Europos lygyje žaisti nėra lengva. Man reikia paeiti keletą žingsnių į priekį tiek sportine, tiek mentaline prasme.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams