Naujasis „Ryto“ vairininkas: su aikštingais charakteriais mokantis susitvarkyti treneris, kuris žino, ką reiškia viršyti lūkesčius (31) apklausa

Vilniaus „Ryto“ komanda antradienį paskelbė apie naują vyriausiąjį trenerį – Donaldą Kairį. Simboliška, kad jis sugrįžta darbuotis į Lietuvą po 13 metų pertraukos, o pastaroji jo karjeros stotelė būtent ir buvo mūsų sostinės komanda.

Tuomet dar 29-erių D.Kairys dirbo Zmago Sagadino trenerių štabe, bet rūstusis slovėnas buvo atleistas ir 2007 m. vasarį lietuviui taip pat teko pasitraukti.

Vėliau D.Kairį matėme dirbant Lietuvos rinktinė trenerių štabe, kur jis talkino Antanui Sireikai, Ramūnui Butautui ir Kęstučiui Kemzūrai – buvo atsakingas už varžovų analizavimą. Garsiausias specialistas, kuriam padėjo mūsiškis, yra Ettore Messina, su kuriuo Maskvos CSKA klube dirbo 2007–2008 m. sezone, kai buvo laimėta Eurolyga.

Į Lietuvos klubus D.Kairys buvo kviečiamas ne sykį: pernai jam buvo siūlomas Klaipėdos „Neptūno“ vairas, bet abi pusės susitarimo nepasiekė. Praeityje strategas buvo labai arti sutarties pasirašymo su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“.

Nors D.Kairiui kovo pradžioje sukako tik 43-eji, jis jau spėjo pabūti asistentu aštuoniose skirtingose komandose („Chimki“, „Lietuvos ryte“, Lietuvos vyrų rinktinė, CSKA, Rygos ASK, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, „Dnipro-Azot“, Pirėjo „Olympiacos“), o pats stovėjo prie šešių klubų vairo: ASK, „Dnipro-Azot“, Minsko „Cmoki“, Slupsko „Energa Czarni“, Talino „Kalev/Cramo“ ir Saratovo „Avtodor“.

Daug apie D.Kairį Lietuvos krepšinio gerbėjai pasakyti negalėtų, kadangi nematė jo dirbant, o pačiam dirbant vyr. treneriu reikšmingiausi laimėjimai yra Lenkijos lygos bronza, laimėta Baltarusijos taurė ir dukart iškovoti Estijos lygos aukso medaliai. Asmeninis pripažinimas – 2018 ir 2019 m. geriausias Estijos lygos treneris.

Už visus medalius garsiau nuskambėjo D.Kairio pasiekimas su „Kalev/Cramo“ klubu, kai pernai Vieningosios lygos reguliariajame sezone užėmė septintąją poziciją. Nors ketvirtfinalyje prieš Kazanės „Unics“ komandą serija buvo pralaimėta 0:3, vien patekimas į ketvirtfinalį vos su 1,5 mln. eurų biudžetu yra didelis pasiekimas.

Pažvelkime iš arčiau, kaip atrodė „Kalev/Cramo“ žaidimas tame sezone, kadangi vertinti „Avtodor“ pasirodymo negalime, nes D.Kairys komandos vairą perėmė vėlai ir dirbo trumpai.

Pirmiausia, „Kalev“ buvo komanda, kuri propagavo visiškai į puolimą orientuotą žaidimą – 90,1 taško per mačą ir pagal šį rodiklį į priekį praleido tik „Avtodor“ (91,5 tšk.) bei „Chimki“ (92,5 tšk.). Tuo tarpu pagal gynybą tai buvo viena prasčiausių ekipų – 87,5 taško per mačą praleisdavęs estų klubas buvo 10-as lygoje, o blogiau prie savojo krepšio darbavosi tik 11–14 pozicijas užėmusios turnyro dalyvės.

D.Kairys savo auklėtinių gretose turėjo 4 amerikiečius ir vieną serbą. Daugiau nei pusę sezono rungtyniavo ir Žaliojo Kyšulio salose gimęs gynėjas Ivanas Almeida. Užsieniečiai surinko net 70 proc. visų sezono taškų ir tai yra normalu, kadangi Estijos krepšininkai nėra tie, kurie galėtų vesti klubą į priekį tokiame pajėgiame turnyre kaip Vieningoji lyga. „Kalev“ žaidimas buvo laisvas ir su nemažai improvizacijos, trumpomis atakomis ir greitais išpuoliais. Tai yra būdinga daugumai ekipų, kurios savo sudėtyje turi nemažai amerikiečių.

Labai svarbus akcentas D.Kairio žaidime – auklėtinių „lipimas ant lentos“ – reguliariajame sezone pagal sugriebiamus kamuolius (36,1 per mačą) užėmė antrąją vietą. Pagal gynyboje atkovotus kamuolius „Kalev“ buvo vos 11-as (23,5), tačiau įspūdingai kovodavo po krepšiais puolant – 12,5 antro šanso per mačą, kas buvo absoliučiai geriausias pasiekimas.

„Kalev/Cramo“ neturėjo didelio biudžeto, bet pasikvietė kelis amerikiečius žaidėjus, kurie yra žaidę Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) – Tony Wroteną bei Arnettą Moultrie. Pastarasis žaidėjas buvo vienas geriausių aukštaūgių pirmenybėse (19,4 tšk., 7,2 atk. kam., 22 naud. bal.) ir vasarą persikėlė į Permės „Parma“. Tiesa, iš ten buvo greitai išvytas dėl drausmės pažeidimų ir kol amerikietis būdavo komandoje, tol Kazio Maksvyčio kariauna skendo pralaimėjimų liūne, bet kai atsisakė A.Moultrie, viskas pasikeitė.

Problema tame, kad A.Moultrie yra labai sunkaus charakterio žaidėjas, todėl nė vienas rimtas Europos klubas nesikviesdavo šio legionieriaus į savo gretas. Pagal galimybes puolime, tai Eurolygos kalibro aukštaūgis, bet gynyboje jis yra visiška skylė ir dar didelis tinginys.

Šioje vietoje D.Kairys sugebėjo rasti bendrą kalbą su aikštingu charakteriu pasižyminčiu aukštaūgiu ir tai jam davė daug naudos. Tokio mažo biudžeto komandoms kaip „Kalev“ nieko kito nelieka, kaip užmerkti akis prieš krepšininkų charakterius ir tikėtis, kad jų meistriškumas padės ekipai iššokti aukščiau bambos.

„Rytas“ kitą sezoną kažką panašaus ir bandys padaryti – viršyti lūkesčius su mažesniu biudžetu. Jau prabėgusiame sezone „Rytas“ savo trims užsieniečiams kartu sudėjus išleido apie 450 tūkst. eurų, kas yra vienam legionieriui vidutiniškai 150 tūkst. eurų. Šią vasarą „Rytas“ vėl galės mokėti labai panašius pinigus arba net šiek tiek mažiau. Galima prognozuoti, kad „Rytas“ turės daugiau nei 3 legionierius, kadangi reikės pagrindinio įžaidėjo, atakuojančio gynėjo ir centro. Taip pat išvykti gali ir Eimantas Bendžius bei Arnas Butkevičius, kurie „Rytui“ yra per brangūs žaidėjai.

Kol kas anksti sakyti tvirtai, bet labai realu, kad „Rytas“ turės penkis legionierius startiniame penketuke, o nuo suolo kils Dovis Bičkauskis, Augustas Marčiulionis, Mindaugas Girdžiūnas, Karolis Giedraitis, Lukas Uleckas ir dar keli naujokai lietuviai. Gali būti, kad komandoje liks Marekas Blaževičius, kurį vilioja Kauno „Žalgiris“, bet jo išpirka siekia 120 tūkst. eurų. Legionierių skaičių galėtų sumažinti Gyčio Masiulio atvykimas, kuris taptų startinio penketuko žaidėju.

Pernai „Ryto“ sudėtį komplektavo Linas Kleiza kartu su Dainiumi Adomaičiu ir tikrai galima pripažinti, kad su Cameronu Bairstow buvo stipriai prašauta. Francisco Cruzas buvo tikrai neblogas pirkinys, o Terrellas Holloway‘us žaidė labai banguotai ir daugiau naudos davė tik antroje sezono dalyje. Bus labai įdomu pamatyti, kokius žaidėjus į sostinę pakvies Rolandas Jarutis su D.Kairiu, kurie dabar kartu darbuosis vasaros žaidėjų turguje.

Dar vienas svarbus D.Kairio aspektas – gebėjimas dirbti su jaunais žaidėjais. Ne veltui jis buvo paskirtas 20-mečių rinktinės strategu, kuri pernai Europos čempionate užėmė 5-ąją vietą, o ketvirtfinalyje neprilygo Izraelio bendraamžiams, kurie tapo turnyro laimėtojais. Beje, tuomet D.Kairio auklėtiniu buvo ir vienintelis „Ryto“ pirkinys šią vasarą – Lukas Uleckas.

„Avtodor“ savininkas Vladimiras Radionovas, paskirdamas D.Kairį vyr. treneriu, teigė, kad jam labai imponuoja šio specialisto gebėjimas dirbti su jaunimu, kurio ekipa turėjo tikrai daug – aštuoni vietiniai žaidėjai buvo gimę 1999 arba 2000 metais. Rusas tikėjosi, kad specialistas liks darbuotis ir kitam sezonui, bet šis nusprendė nepasinaudoti „pliusu“ sutartyje ir atsisakė 170 tūkst. eurų metinio atlyginimo.

Dar balandį Rusijos žiniasklaida rašė, kad D.Kairys domina „Rytą“, todėl jo pasirinkimas buvo nuspėjamas bei logiškas. Nors „Rytas“ turėjo daug skirtingų variantų, pirmenybę teikė būtent lietuviams, o rinkoje pajėgių vietinių specialistų pasirinkimas yra labai siauras – vis dėlto K.Kemzūra yra per brangus variantas „Rytui“.

D.Kairys dar yra kylantis treneris, kuris puikiai tinka naujam klubo etapui, kai nuspręsta iš Europos taurės keltis į FIBA Čempionų lygą. Šilutiškis turės susitaikyti su dideliu spaudimu iš žiniasklaidos ir sirgalių, kurį dvejus metus sėkmingai atlaikė D.Adomaitis. Kaip jam pavyks su tuo tvarkytis, pamatysime jau per artimiausią pusmetį.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.