NCAA pirmuosius žingsnius žengiantis H.Pivorius: apie „kovo beprotybę“ ir nuo vaikystės lydinčius tolimus metimus (1) interviu

Šį sezoną Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) galima stebėti visą būrį mūsų jaunųjų krepšininkų iš Lietuvos.

Vienas jų – iš Plungės kilęs devyniolikmetis Hubertas Pivorius, kuris šį sezoną rungtyniauja Šiaurės Kentukio universiteto „Norse“ komandoje.

Šį sezona aukščiausiame NCAA divizione gynėjas aikštėje praleidžia po 15 minučių, pelno 8,5 taško, atkovoja 0,8 kamuoliu, o jo pataikymas iš trijų taškų zonos siekia 47 proc.

Nors tai jam pirmieji metai rungtyniaujant NCAA, tačiau į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) puikiu metimu pasižymintis gynėjas išvyko dar būdamas 16 metų. Tuomet jis atvyko į Majamyje esančią Kristupo Kolumbo mokyklą, kur toliau tęsė mokslus bei tuo pačiu žaidė krepšinį.

„Nuvažiavau būdamas vienuoliktoje klasėje, tad turbūt įsivaizduojate, kad pradžia nebuvo lengva. Buvau vienas, be šeimos, be draugų, tad laiko reikėjo įprasti. Viskas palengvėjo, kai prasidėjo krepšinis, atsirado daugiau pažinčių, o ir priėmė mane tikrai labai šiltai. Viskas klostėsi gana natūraliai.

Nuo vaikystės turėjau svajonę išvykti į JAV, tad negalėjau praleisti šios progos. Čia vis tik yra didesnės galimybės ir daugiau progų pasireikšti tokiems žaidėjams kaip aš. Labai daug pridėjo ir JAV įgyto išsilavinimo faktorius. Supratau, kad jeigu „nepaeitų“ krepšinio aikštelėje, turėsiu JAV įgytą išsilavinimą, kuris padės ateityje“, – portalui Krepsinis.net pasakojo devyniolikmetis.

Majamyje krepšininko laukė ir nemenkas kultūrinis šokas. Žaidėjas neįsivaizdavo, kad vien anglų kalbos čia jam neužteks.

„Net nežinojau, ko per daug tikėtis. Vis tik didžiausia staigmena buvo, jog ten vyrauja Lotynų Amerikos kultūra. Labai didelė dalis žmonių ten net nekalba angliškai, o daugiausiai naudojama yra ispanų kalba. Tai dėl to iš pradžių tikrai buvo nemenkas šokas. Nesitikėjau susidurti su tokio tipo Amerika, bet po to gana greitai prisitaikiau“, – kalbėjo krepšininkas.

Dar prieš išvykstant JAV H.Pivorius pasižymėjo puikiu metimu iš trijų taškų zonos. Būtent jo taikli ranka tapo pagrindiniu ginklu ir naujoje vietoje. 72 tritaškius per sezoną pataikęs H.Pivorius pagerino visų laikų mokyklos rekordą. Tokį rezultatą snaiperis pasiekė atakuodamas solidžiu 43 proc. tikslumu.

„Buvo labai malonus momentas. Net pats iš pradžių nežinojau, kad artėju prie šito rekordo. Iš aplinkinių iškart sulaukiau daug susidomėjimo, kadangi esu užsienietis ir rodau neblogus rezultatus. Tai to dėmesio buvo labai nemažai. Antrais metais dėl koronaviruso jau žaidėme be sirgalių, tai nebent asmeniškai gaudavo kažkokių palaikymo žinučių“, – apie dėmesį mokykloje pasakojo H.Pivorius.

Crucial three by Hubertas Pivorius @HubertasP that helped @NKUNorseMBB to win the game against Eastern Michigan. pic.twitter.com/Qh8j1UVRYg

— Eurohoops Scouting (@EHoopsScouting) November 19, 2021

– Kaip sekėsi prisitaikyti prie kitokio tipo krepšinio? Ar adaptacinis periodas užtruko?

– Jau mokyklos komandose ten praktiškai visas dėmesys skiriamas individualiam tobulėjimui. Tokio kaip komandinio krepšinio JAV nelabai kas propaguoja. Nors aš patekau į tokią programą, kur kažkiek to dėmesio komandiniams veiksmas buvo, tačiau vis tiek viskas grindžiama individualiais sugebėjimais. Daug dėmesio skiriama greitam žaidimui, greitai priimamiems sprendimams. Turbūt galima pavadinti „bėk ir mesk“ krepšiniu.

– Geras tritaškių pataikymas Jus lydi nuo karjeros pradžios, o šį sezoną NCAA atakuojate 47 proc., tikslumu. Pamenate, kada išryškėjo tos snaiperiškos savybės?

– Geru pataikymu išsiskyriau jau nuo ankstyvos vaikystės. Kai buvau 12–13 metų tai pradėjo galbūt dar labiau ryškėti. Nuo tada ir atsirado rimtesnis požiūris į patį krepšinį. Su tėčiu, su treneriais skyrėme daug dėmesio šiam elementui ir tada jau natūraliai vyko progresas.

– Ar sunku vasarą buvo vasarą apsispręsti mokytis Šiaurės Kentukio universitete?

– Buvau sulaukęs iš viso penkių universitetų pasiūlymų. Sprendimą nebuvo lengva priimti, kadangi dėl koronaviruso negalėjau net daryti vizitų po universitetus. Viską reikėjo spręsti po pokalbių per „Zoomą“. Dabartinis universitetas su manimi susisiekė vienas iš paskutinių ir tuo metu kaip tik vyko pasaulio jaunimo čempionatas. Treneriai parodė iškart labai daug dėmesio, siuntė įvairius video apie universitetą, pasakojo, ką man gali pasiūlyti ir ko norės iš manęs. Jų vizija iš visų daugiausiai sutapo su mano įsivaizdavimais, ko noriu siekti.

– Kiek skiriasi žaidimas JAV mokykloje ir jau rungtyniaujant NCAA?

– NCAA atsiranda labai daug fiziškumo, mokykloje jo yra gerokai mažiau. Didelis dėmesys skiriamas fiziniam pasirengimui, daug laiko automatiškai turime praleisti treniruoklių salėje. Vis tik principai išlieka tie patys. Vyrauja greitas žaidimas, kur tik atsiradus galimybei turi atakuoti arba veržtis krepšio link. Kitose komandose tos griežtos sistemos galbūt nėra, tačiau mūsų ekipoje ji gana aiški ir jos turime laikytis. Tad čia galbūt jau ir atsiranda šiek tiek panašumų su europiniu krepšiniu.

– Pačiam yra tekę žaisti ir Eurolygos jaunimo turnyre. Gali palyginti šias dvi patirtis?

– Tai yra visiškai „kitas pasaulis“. Eurolygos jaunimo turnyre jau viskas buvo paremta komandiniu žaidimu, deriniais bei lėtu puolimu. Čia yra gerokai daugiau laisvės ir terpės improvizacijai, tiesiog turi ja naudotis. Žaidėjai nors kažkiek ir turi laikytis sistemos, tačiau dažniausiai patys priima sprendimus, o ne vykdo iš anksto sutartus derinius.

– Jau debiutinėse rungtynėse NCAA pelnėte 19 taškų. Tikėjotės tokio svarbaus vaidmens nuo pat pradžių?

– Reikėjo viską pradėti įrodinėti dar treniruotėse. Treneriai labai daug dėmesio skiria tam, kiek žaidėjai atiduoda savęs treniruojantis. Tikėjausi, kad gausiu šansų ir džiaugiuosi, kad jau nuo sezono pradžios pavyko jais kažkiek pasinaudoti.

6'2 Freshman Hubertas Pivorius came out firing as he knocked down 5 threes in his #NCAA debut for @NKUNorseMBB. The Lithuanian ended up with 19 points in 16 minutes of play. #Horizon pic.twitter.com/xRj3dodGiv

— Eurohoops Scouting (@EHoopsScouting) November 10, 2021

– Mokantis mokykloje buvote išsikėlęs tikslą pasiekti aukščiausią NCAA divizioną. Kokius tikslus keliate dabar, kai šis jau įvykdytas?

– Artimiausias tikslas yra su komanda laimėti savo konferenciją ir patekti į „kovo beprotybę“. Bendresnis tikslas yra augti kaip žmogui, kaip žaidėjui ir jeigu pavyks ateityje žaisti krepšinį profesionaliai.

– Ar jau girdėjote kažkokių legendų iš komandos draugų apie „kovo beprotybę“?

– Turime komandoje pora žaidėjų, kuriems jau yra tekę sužaisti atkrintamosiose. Tai jie pasakojo, kad atmosfera būna tiesiog įspūdinga ir tokį jausmą nedažnai patirsi. Tai užkrauna dar daugiau motyvacijos ir noro įrodinėti savo vertę.

– Lietuvoje vieną sezoną spėjote praleisti ir NKL pirmenybėse. Ką davė ši patirtis atstovaujant Molėtų „Ežerūnui“?

– Tuo metu man buvo 14–15 metų ir turėjau galimybę žaisti su vyrais. Per tuos metus galėjau pasimokyti įvairių niuansų iš jau subrendusių ir patyrusių žaidėjų. Žaidimo skaitymas vyrų krepšinyje yra vis tiek kitame lygyje ir tai tikrai praverčia dabar.

– Vasarą su šalies devyniolikmečių rinktine varžėtės pasaulio čempionate. Kokie prisiminimai liko iš šių pirmenybių?

– Pralaimėjimas prancūzams ketvirtfinalyje buvo tikrai labai skaudus. Manau, kad žaidėme visai neblogai ir tikrai tikėjau, kad galime laimėti. Pabaigoje labai stipriai pritrūkome tiesiog geresnių mažų detalių išpildymo ir galiausiai po pratęsimo pralaimėjimo. Viskas tokiose situacijose yra labai trapu.

– Nemažai šios rinktinės žaidėjų šiuo metu taip pat žaidžia NCAA. Ar pabendraujate su Ą.Tubeliu, A.Marčiulioniu ar kitais?

– Palaikau ryšius su dauguma lietuvių, kurie taip pat rungtyniauja čia. Dažnai susiskambiname, pajuokaujame, tad tie ryšiai tikrai liko po vasaros.

– Lietuvoje pirmasis jūsų treneris buvo T.Purlys, pasaulio čempionate teko dirbti su G.Petrausku. Kokį įspūdį palikę šie treneriai?

– Purlys buvo labai svarbus žmogus mano karjeros pradžioje, jis treniravo mane Sostinės krepšinio mokykloje. Tai prisiminimai likę tik patys šilčiausi ir jis daugiausiai prisidėjo prie tų krepšinio pagrindų. Su Petrausku dirbome tik čempionato metu, bet susidūrus su juo iškart akivaizdu, kad tai aukšto lygio ir daug idėjų turintis treneris.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.