Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezonas artėja prie pabaigos. Jei Panevėžio „Lietkabelis“ finale neatsities, jis gali finišuoti jau artimiausiose rungtynėse.
Nenado Čanako auklėtiniai lemiamoje serijoje iki keturių pergalių 1:3 atsilieka nuo Vilniaus „Ryto“, o istoriškai toks rezultatas signalizuoja apie sostinės komandos triumfą.
Finalų intrigos prasme LKL paprastai nepatenka tarp įdomiausių Europos lygų. Per 27 iki šiol vykusias finalų serijas daugiau nei trečdalis (11) baigėsi „sausu“ rezultatu. „Lietkabelio“ pasiekimas, kai pralaiminti komanda iškovoja bent vieną pergalę jau yra geriausias nuo 2018-ųjų.
Dar devynis kartus serijos baigdavosi su vieninteliu sidabro laimėtojų triumfu (1:3 arba 1:4, priklausomai nuo formato). Ilgiau serijos užsitęsdavo tik šio amžiaus pradžioje, kai įsibėgėjo „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ dvikovos.
Pastarąjį kartą intrigėlė LKL finale sužibusi buvo dar 2014-aisiais, kai serija užsitęsė iki šešerių rungtynių. Tiesa, tuomet „Žalgiris“ 4:2 nugalėjo Kazio Maksvyčio treniruotą Klaipėdos „Neptūną“, o visa serija labiau priminė katės ir pelės žaidimą nei realią pajūrio atstovų galimybę pakovoti dėl titulo. „Žalgiris“ seriją tuomet uždarė sutriuškinimu 90:70.
Maksvytis
2010-aisiais serijoje prireikė net septynių rungtynių. Tuomet titulą gynęs „Rytas“ 4:3 įveikė „Žalgirį“, o serija nešykštėjo intrigos. Pirmąjį mačą Vilniuje laimėjo žalgiriečiai, „Rytas“ atsakė tuo pačiu ir po to komandos neklydo gindamos namų teritoriją, nuolat persverdamos svarstykles.
Įdomi buvo ir 2007-ųjų serija, kai „Žalgiris“ triumfavo 4:2. Po keturių mačų serija buvo lygi 2:2, o lemiamose rungtynėse Kauno klubas vos 81:77 laimėjo vedamas Loreno Woodso ir Marcelo Machado. Prieš 15 metų komandoje jau buvo ir dabartiniai žalgiriečiai Paulius Jankūnas bei Artūras Milaknis, tuometinis „Ryto“ branduolys uždarinėja karjeras LKL – Artūras Jomantas, Mindaugas Lukauskis, Tomas Delininkaitis ir Martynas Gecevičius.
2001–2003 metais net trys serijos paeiliui baigėsi artimais rezultatais. 2001-aisiais triumfavo „Žalgiris“ (3:2), vėliau antrąjį titulą savo istorijoje iškovojo „Rytas“ (4:3), galiausiai žalgiriečiai atsiėmė auksą (4:2).
Ryškiausias sugrįžimas įvyko dar trečiajame lygos sezone. Dviem pralaimėjimais prieš Kauno „Atletą“ startavęs „Žalgiris“ vėliau iškovojo tris pergales paeiliui ir pasiekė titulą rezultatu 3:2. „Atleto“ kortas tuomet sumaišė trečiojo mačo pradžioje patirta Sauliaus Štombergo trauma, su lūžusiu pėdos kaulu rungtyniavo ir 19-metis Žydrūnas Ilgauskas.
Štombergas
Vis dėlto būtent pastaroji serija teikia daugiausia vilties „Lietkabeliui“. Tai yra vienintelis pavyzdys lygos istorijoje, kai komanda finale atsitiesė atsilikdama dviem pergalėmis.
Bendra istorijos statistika turėtų labiau džiuginti „Ryto“ gerbėjus. Per vieną pergalę nuo titulo atsidūrusios komandos triumfavo 26 iš 27 finalų serijų, vienintele išimtimi čia liekant 1996-ųjų finalo nesėkmei.
Maža tikimybė, kad vilniečiai pralaimės dar bent vienerias rungtynes. Per vieną pergalę nuo titulo atsidūrę klubai tik šešis kartus truko ilgiau nei vieną mačą bei artimiausiose rungtynėse laimi 76 procentus kartų (26/8).
Ne „Lietkabelio“ naudai šneka ne tik istorija, bet ir klubą užklupusios traumos, nebūdingi emocijų protrūkiai bei pastebimai sezono finiše prigesusios baterijos. Vis dėlto šį sezoną jau daugybę kartų charakterį demonstravę panevėžiečiai išlieka pretendentais papildyti LKL metraščius neįprastu įrašu.
Norėdami komentuoti prisijunkite.