Vilmantas Dilys savo kartoje buvo laikomas vienu perspektyviausių žaidėjų. Tačiau dabar patys puikiai galite įsitikinti, kaip kartais pasisuka tokią etiketę turinčių krepšininkų gyvenimas.
Aukštaūgis važinėjo po prestižines stovyklas, užsienio žiniasklaida jį liaupsino už universalumą, puikų judesių arsenalą ir taiklumą, o pats V.Dilys prieš daugiau nei dešimtmetį turėjo tikslą, kuris skambėjo taip: „Mano svajonė – pasirodyti NBA rungtynėse.“
Tačiau svajonė liko svajone. O kad ir kaip keistai tai beskambėtų, bet ryškiausia komanda jo karjeros biografijoje tapo jo pirmoji profesionali ekipa – Kauno „Žalgiris“.
Čia V.Dilys atvyko dar 2004 metais, kuomet jam tebuvo septyniolika ir kuomet treneris Antanas Sireika patikėjo puolėjo talentu.
„Vilmantas buvo labai gero sudėjimo. Kaip tokio ūgio, turėjo labai minkštą, gerą metimą. Dėl to atkreipė mūsų dėmesį. Tuo metu jis atrodė išskirtinis: dabar jau tokio ūgio žaidėjai dažniau rungtyniauja žemesnėse pozicijose, o tada jis buvo vienas iš tokio žaidimo pradininkų. Jau vėliau panašų žaidimą rodė ir Kuzminskas“, – su dabartiniu Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) puolėju V.Dilį palygino A.Sireika.
Su metų pertrauka „Žalgiryje“ V.Dilys rungtyniavo iki 2008 metų, kur jam galimybę atsiskleisti davė ir Rimantas Grigas, puikiai žinojęs šį talentingą ir jaunimo rinktinėse žaidusį puolėją.
„Jis turėjo gerą krepšinio supratimą, ūgį, fizinius duomenis, greitį, neblogą metimą. Charakterį jis visada taip pat turėjo, bet kadangi dirbau jaunimo rinktinėse, žinojau, kaip su tuo susitvarkyti“, – šypsojosi treneris.
Vis tik per tris sezonus LKL čempionate V.Dilys „Žalgiryje“ sužaidė 30 rungtynių, kur jo vidurkiai buvo kuklūs – per maždaug 11 minučių jis pelnydavo po 4,6 taško.
Palikęs „Žalgirį“ krepšininkas iškeliavo į sostinę – Vilniaus „Sakalų“ ekipą, tuo metu taip pat skirdavusią didelį dėmesį jaunų žaidėjų ugdymui. Tuo metu klubui vadovavęs Nerijus Zabarauskas taip pat pripažino, jog V.Dilys buvo išskirtinis ir savo kovingumu pranokdavo kitus komandos draugus.
„Vilmantas turėjo visas galimybes pasiekti gerų rezultatų, bet tuo nepasinaudojo. Jis turėdavo didžiulę energiją aikštelėje, turėdavo daug noro, retam būdingą mobilumą, bet, matyt, vėliau ta energija persiduoti ėmė ir už aikštės ribų. Bet taip jau yra – jaunystėje vieni su tuo susitvarko, kiti – ne“, – teigė N.Zabarauskas.
Tačiau ir „Sakaluose“ V.Dilys neužsibuvo. Per 14 metų trukusią karjerą krepšininkas iš viso pakeitė daug klubų – net keturiolika. Savo laimės jis nerado nei Vilniaus „Lietuvos ryte“, kur nemažai laiko buvo traumuotas, nei užsienyje (Ispanijoje, Austrijoje ar Estijoje), nei mažiau pajėgiose LKL ekipose. Įsitvirtinti niekur jam vis nepavykdavo.
Tuo tarpu kalbas apie jo žaidimą vis dažniau keisdavo kalbos apie jo skandalingus poelgius.
Rungtyniaujant Palangoje 2010 m. V.Dilys susimušė su varžovu, 2013 m. Estijoje jis pasižymėjo spjūviu oponentui į veidą, pradėjo į viešumą lįsti naujienos apie dėl problemų su alkoholiu praleidžiamas rungtynes, sekė ir žymusis sudegintų orchidėjų įvykis, o viską baigė dopingo skandalas – V.Dilio kraujyje buvo rasta ne tik jo, bet ir kokaino.
Dabar V.Dilio laukia FIBA skirta griežta ketverių metų diskvalifikacija, kas reiškia, jog 30-metis ko gero turės baigti krepšininko karjerą.
Kalbinti specialistai, dirbę su V.Diliu, pripažino, kad didelių problemų su jo charakteriu ankstesniais laikais neturėjo. Dar prieš kelerius metus panašia tema kalbintas Darius Maskoliūnas taip pat pasakojo, jog su V.Diliu dirbęs „Lietuvos ryte“ vėliau jį norėjo pasikviesti ir į Lenkiją, kur pats tuo metu dirbo, tačiau tam sutrukdė puolėjo sutartis su Alytaus „Dzūkija“.
Strategai vieningi buvo ir neslėpė – matyti, kaip vieno perspektyviausių savo karjeros žaidėjų karjera nusirito iki diskvalifikacijos, yra skaudu.
„Be abejo, talento pas jį buvo tikrai, reikėjo tik jį ugdyti su galva ir dirbti, neišeinant iš salės. Tada būtų pasiekęs daug“, – tvirtino A.Sireika.
„Skaudu matyti, kaip žmonės negali susitvarkyti su savimi. Pradžioje jaunimui galbūt impulsą duoda šlovė, jis pateko į „Žalgirį“, prasidėjo ir agentų darbas, išbalansuojantis jaunus žaidėjus. Jie vėliau nesusitvarko, jiems atrodo, kad jie labai geri ir darbą jie nustumia į antrą planą.
O ir laikai dabar kiek kitokie: ankstesnės kartos žaidėjai turėjo daugiau pasiaukojimo, kovos dvasios, bet keičiasi kartos, politinė sistema – viskas čia susideda“, – atviravo N.Zabarauskas.
Tuo tarpu R.Grigas neslepia – V.Dilio duomenys leido tikėtis, kad jis gali drąsiai tapti rinktinės žaidėju. Tam paantrino ir A.Sireika.
„Apmaudu ne tik dėl tokios pabaigos, bet ir dėl to, kad jis nieko nepasiekė. Aš nemanau, kad jis kažką pasiekė, nes galėjo žymiai daugiau. Vadinasi, kažkas buvo ne taip.
Jis galėjo puikiausiai žaisti Lietuvos rinktinėje, nes yra žymiai gabesnis už kai kuriuos dabar ten žaidžiančius“, – kalbėjo jis.
2 taškų ir 1,6 atkovoto kamuolio vidurkiais Pasvalyje pasibaigė V.Dilio karjera krepšinio aikštelėje. Be jokios abejonės, dabar savo visas karjeros klaidas su apmaudu prisimins ir pats V.Dilys – ne vien jo treneriai.
Tačiau nors krepšininko karjera ir baigėsi nemaloniausiu įmanomu scenarijumi, belieka tikėtis, kad jaunas, vos 30-ties, vyras išsispręs ne tik aikštėje kamavusias problemas. O taip pat – taps pavyzdžiu jauniems ir perspektyviems žaidėjams, kokiais keliais eiti nereikia, jei nesinori tokios pačios finišo tiesiosios.
Norėdami komentuoti prisijunkite.