Nuomonė: pramuštas dugnas (44)

Kaip ir dėl ko Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale neišvysime Vilniaus „Lietuvos ryto“, dauguma mūsų su laiku pamirš, tačiau niekas nepamirš, kad 2013–2014 metų sezono finiše išvysime tik vieną iš šalies superklubų.

Prieš sezoną buvo kalbėta, kad Kauno „Žalgiris“ akivaizdžiai nusilpo, o „Lietuvos rytas“ turi pasimokyti iš praeities klaidų bei po šiokios tokios pertraukos vėl triumfuoti ir taip tikriausiai būtų nutikę, jei ne trumpa pusfinalio serija. Teisūs buvo sakę, kad tai „Žalgirio“ pranašumas.

Po bet kurios komandos pralaimėjimo galima kažkam suversti kaltę lyg tai pakeistų visa, kas įvyko. Ir dabar vilniečiai gali kaltinti teisėjų sprendimus, baudos metimus prametusius Darių Songailą ir Omarą Cooką arba rungtynių pabaigoje bandžiusį iniciatyvą į savo rankas paimti Zabianą Dowdellą.

Vis dėlto „Lietuvos rytas“ pralaimėjo ne šiandien ir net ne šį sezoną. Tačiau apie tai kiek vėliau.

O dabar galima pasakyti tiek: „Žalgiris“ laimėjo ir tos pergalės nusipelnė. Nusipelnė dėl paprasčiausios priežasties: jie šią seriją (visą seriją, o ne vienerias rungtynes)žaidė sėkmingiau. Pirmosios rungtynės baigėsi tik po aršios kovos, po to sekė labai užtikrinta žalgiriečių pergalė ir, galiausiai, paskutinėse rungtynėse „Žalgiris“ žaidė taškas į tašką, kol galiausiai triumfavo.

Žinoma, yra daugybė žmonių, nepatenkintų teisėjų sprendimais (ir galbūt ne be priežasties). Tačiau keli (ar šiek tiek daugiau) netinkamu laiku išgirsti švilpukai neparodo visos serijos eigos. Jie neparodo pastarųjų ketverių metų eigos. Jau ketverius metus iš eilės „Lietuvos rytas“ užleido į priekį „Žalgirį“.

Jei net šį sezoną „Lietuvos rytas“ nepajėgė susidoroti su „Žalgiriu“, tampa panašu, kad ta žalių marškinėlių fobija, apie kurią anksčiau būdavo juokaujama, skamba labai realiai. Nepriklausomai nuo to, kaip „Lietuvos rytas“ rungtyniauja, susitikimai su „Žalgiriu“ būna panašūs ir tai yra į kauniečių naudą. It koks prakeiksmas. Taip nutinka kiekvieną sezoną. Net tada, kai „Žalgiris“ buvo ant bankroto slenksčio, o „Lietuvos rytas“ sėkmingai rungtyniavo tarptautinėse varžybose, retai išvysdavome lengvas rungtynes. Būtent dėl šios priežasties ir nesinori kaltinti nei teisėjų, nei kažko kito. Tačiau išvadas daryti privalu.

Šiose rungtynėse „Lietuvos rytas“ daug dalykų darė gerai ir išbandė visokius variantus. Rungtynės prasidėjo aktyviu vilniečių spaudimu ir bandymu išnaudoti atakos pradžioje gynybinių pozicijų neužėmusius varžovus. Tai veikė tik laikinai.

Taip pat laikinai ir veikė bandymai bandymai žaisti per D.Songailą. Vienoje rungtynių dalyje „Lietuvos rytas“ didelę dalį savo derinių skyrė tam, kad pavyktų įmesti kamuolį krašte esančiam D.Songailai. Jis, žinoma, sužaidė neblogas rungtynes. Taip pat tokias sužaidė ir Antanas Kavaliauskas.

„Žalgiris“ stengėsi varžovų spaudimo metu atsiradusias klaidas panaudoti savo naudai. Vytenis Lipkevičius aktyviai gynėsi prieš „Lietuvos ryto“ įžaidėjus ir visa „Žalgirio“ komanda varžovams neleido mesti tritaškius laisviems.

Pasirodo, kad to, išprovokuotų pražangų ir kelių savo tritaškių visiškai pakanka, norint įveikti „Lietuvos rytą“. Net ir šiuometinei „Žalgirio“ komandai, kuri sudėtimi nelenkia savo varžovų iš Vilniaus. Taigi visai netrukus galėsime klausti: ar prisimenate laikus, kai „Lietuvos rytą“ galėjome vadinti Lietuvos vicečempionais? Viskas keičiasi, tačiau ne visi pokyčiai yra į gerą. „Lietuvos ryto“ pergalių badas tęsiasi ir, negana to, šis sezonas bus prisimintas kaip pats blogiausias komandos istorijoje. Tikėkimės, kad pats blogiausias komandos istorijoje, o ne „kol kas pats blogiausias komandos istorijoje“.

Su kiekvienais metais sostinės komandos padėtis vis blogėja, tad komanda pralaimėjo ne vakar, ne šią savaitę ir net ne šiais metais. „Lietuvos rytas“ jau nebėra ta pati komanda, kuri žaidė gražų krepšinį, dažnai ir taikliai metė tritaškius metimus, skynė pergales ir sulaukė didžiulio sirgalių palaikymo. Kad atėjo laikas pokyčiams, nekyla jokių abejonių.

Aš kalbu ne apie eilinį trenerio atstatydinimą, o realius pokyčius komandos viduje. Be to, visos sėkmingos komandos pasižymi tuo, apie ką „Lietuvos rytas“ tikriausiai dar negirdėjo. Apie darbų tęstinumą.

Kol viskas kartojasi ir kartojasi, iš šios komandos nereikėtų nieko tikėtis.

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirio“ tarpsezonis: kurie žaidėjai liks, kas turėtų išvykti ir kokie matomi kandidatai papildyti sudėtį