Nusivylęs J.Valančiūnas: parodome, kad rezultatai nelabai svarbūs (58) interviu

„Nebežaisiu rinktinėje“, – juokdamasis, bet du kartus po galutinių rinkimų rezultatų Roberto Javtoko komandos viduje pakartojo Jonas Valančiūnas.

Juokas juokais, bet Lietuvos rinktinės kapitono nusivylimas po Mindaugo Balčiūno pergalės – akivaizdus. Dar atvykęs rinkimų dieną į „Krepšinio namus“ J.Valančiūnas buvo nusiteikęs pozityviai ir tikėjo R.Javtoko pergale.

„Gaila, gaila aišku, – Krepsinis.net sakė J.Valančiūnas. – Bet visa tai parodo, kaip yra viskas. Koks mąstymas ir kad rezultatai nelabai svarbūs. Viskas gerai.“

Visgi Vašingtono „Wizards“ centras nuramino, kad Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimų rezultatai jam įtakos atstovauti rinktinei neturi.

„Aš ne dėl Mindaugo čia esu. Esu dėl Lietuvos. Lietuva yra Lietuva, o jis tegu daro savo darbą, aš darau savo“, – sakė JV. – Pavardės yra pavardės. Esu šimtaprocentinis patriotas ir jei tik sveikata bei draudimas leis, aš tikrai būsiu rinktinėje. Aš myliu Lietuvą. Myliu krepšinį, o ne kažką kitą.“

– Kalbėjau su keliais R.Javtoko komandoje buvusiais žmonėmis ir atrodė, kad žinojote, jog nepavyks laimėti dar prieš prasidedant balsų skaičiavimui. Jautėte tai iškart? – Krepsinis.net paklausė J.Valančiūno.

– Reikėjo 75 balsų, paprasta matematika. Balsų pritrūko. Nemažai balsuotojų buvo, kurių net nežinau. (juokiasi) Viskas gerai, parodome tik, kad nenorime naujų vėjų.

– Galbūt po ketverių metų galvoji pats mesti iššūkį LKF prezidento rinkimuose?

– Žiūrėkite. Žmonės parodo, kad viskas yra gerai. Jeigu viskas yra gerai, tenkina, tai tvarkoje, viskas gerai. Kam čia stengtis ir kam čia norėti, kad būtų dar geriau. Galės patys išeiti žaisti apsirengę. (juokiasi)

– Ar galvojai ateityje po karjeros pabaigos apie tokias vadovavimo pareigas Lietuvos krepšinyje?

– Aš noriu atiduoti duoklę krepšiniui, ne tik aikštelėje. Kai baigsiu karjerą, tikrai galvosiu, kaip prisijungti prie krepšinio. Ar toks būdas, ar kitas. Yra begalės būdų. Krepšinis yra tai, kas man teikia malonumą, kas mane vežą, ką aš myliu. Tikrai nuo jo nenusisuksiu ir baigęs krepšinio karjerą.

– Opozicijoje buvo visas krepšinio elitas. Kaip įsivaizduoji gali būti bendras darbas tarp jų ir LKF?

– Tai ir yra, kad parodome, jog mums nereikia autoritetų. Mums nereikia žmonių, kurie visą gyvenimą yra krepšinyje. Reikia kažko kito. Ir vėl skaldome krepšinio bendruomenę. Aš nežinau dėl ko, bet į sveikatą. Tas tikrai nepadės krepšiniui. Bet gal kažkaip kitaip motyvuosime vaikus. Ne su tikrai pasiekusiais žmonėmis, kurie parodė, kas yra krepšinis. Gerai, gal kitą pavyzdį rasime. Viskas gerai...

– Kandidatų sąrašas į Lietuvos rinktinę dabar susiaurėja. Kaip į tai žiūri?

– Žiūrėsime, ką nuspręs Mindaugas. Dabar jau viskas nebe nuo Roberto priklauso. Žiūrėsime, kas bus.

– Ar buvo konsultacija su tavimi dėl naujo trenerio kandidatūros?

– Nebuvo.

– Ar jau girdėjai iš kitų rinktinės žaidėjų atsiliepimus, kaip jie reagavo į šitą rezultatą?

– Kažkaip labai daug apie tai nešnekėjome. Bet buvo pasisakymų ir iš Mariaus Grigonio, ir kitų. Kaip čia pasakius... (juokiasi) Supratote patys.