Lietuvos rinktinė beviltiška nesėkme uždarė Pasaulio taurės turnyrą, kur nepasipriešino latviams – 63:98.
Po susitikimo Mindaugas Kuzminskas neslėpė – finišuoti taip yra skaudu. Lietuviai pasaulyje lieka šešti, latviai – penkti.
„Visada atrodo, kad tiki. Gal ne iki pat galo, yra adekvatus mąstymas. Nuo pat pradžių matėsi, kad latviai pasiruošę kautis dėl kiekvieno centimetro. Pažiūrėkite, visi kamuoliai, kurie buvo neaiškūs, buvo jų. Mes absoliučiai visi pasišiukšlinome. Čempionatas atrodė neblogas, bet su vienomis rungtynėmis gali grįžti namo tik nuleidęs galvą“, – sakė M.Kuzminskas.
– Kaip reagavote į Igno Brazdeikio traumą ir kiek situaciją sunkino trijų žaidėjų netektis?
– Žiauriai gaila, ypač paskutinėse rungtynėse. Visą čempionatą jis žaidė nuostabiai. Nežiūrint į šias rungtynes, Ignas rinktinėje darė daug dalykų, kurių nedaro net „Žalgiryje“. Tai buvo viena geriausių jo versijų. O dėl trijų žaidėjų trūkumo, ne tame pralaimėjimo esmė. Prisidarėme gėdos, pasiteisinimų negalima rasti nė vieno.
– Per pertrauką sulaukėte kalbos rūbinėje?
– Be abejo, bet nesame komanda, kuriai reikia sparnuotų frazių.
– Kaip galima reziumuoti visą čempionatą?
– Atrodo, skaičius neblogas – 6 pergalės. Palyginčiau, kai vyksta vakarėlis, visiems smagu ir gale kažkas susimuša. Tai čia mūsų čempionatas. Atrodė, viskas gerai, net po pralaimėjimo serbams atsigavome, nukalėme slovėnus, bet dabar galima viską apibūdinti tik vienu žodžiu – gėda.
– Kodėl taip nutiko?
– Nebuvo nė vieno žaidėjo, kuris šiandien nugriūtų, atsikovotų kamuolį. Kai latviai draugiškose taip prieš mus atsiliko, jie kovojo beveik iki muštynių. Mes to šiandien nedarėme.
– Luca Banchi, rodėsi, paruošė labai neblogą planą prieš Lietuvą.
– Atrodėme užsiliūliavę, lyg čia būtų pakartojimas praeitų rungtynių. Pradedant žaidėjais, baigiant treneriais, latviai atėjo geriau pasiruošę. Čia viskas apie norą, jie labiau norėjo laimėti. Prieš slovėnus norėjome labiau mes. Čia atėjome užmėtyti kepurėmis.
– Kiek pozityvo duoda Roko Jokubaičio čempionatas?
– Žiūrint realistiškai, visus galima pagirti. Turbūt buvo pirma rinktinėje karjeroje, kur visi žaidėjai buvo laimingi. Mačiau, tai minėjo ir Gecevičius. Kad komandoje būtų patenkinti visi 12, neįmanoma. Vis tiek kažkas nepatenkintas žaidimo laiku, kitas – vaidmeniu. Čia visi priėmė roles, buvo gerai.
– Motyvacijos vykti į rinktinę kitąmet užteks?
– Motyvacijos man tikrai netrūksta, kad tik lygio užtektų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.