„Parkingas“ realybėje: ar reikia krepšinyje 4 taškų zonos? (34)

Portalas Krepsinis.net kviečia atsipūsti nuo rimtų reikalų ir kartu su NBA komisarui Adamui Silveriui rašančiu ESPN „HoopIdea“ rubrikos analitiku Tomu Haberstrohu padiskutuoti: ar laikas permainoms krepšinyje? Ar laikas pamėginti nubrėžti 4 taškų vertės liniją?

 Ar kartais nesusidūrėte su jausmu, jog šiomis dienomis krepšinio aikštelė atrodo tarsi per maža visiems tiems galingiems atletams? Nors žaidimas buvo tobulinamas nuolat, NBA aikštelės išmatavimai neliesti nuo pat gūdžių Antrojo pasaulinio karo laikų.

Įdomu tai, jog dabartinis NBA krepšininkas yra vidutiniškai 11 kilogramų sunkesnis ir beveik 8 centimetrais aukštesnis nei 1950-aisais. Juk tai yra maždaug 113 kilogramų papildomų raumenų aikštelėje, tačiau 10 vyrų vis dar žaidžia toje pačioje aikštelėje. Ar tai logiška?

Šių laikų NBA krepšininkai yra didesni nei bet kada anksčiau, stipresni nei bet kada anksčiau ir greitesni nei bet kada anksčiau. Ačiū Dievui, žaidime nebeliko tokių „monstrų“ kaip Shaquille‘as O‘Nealas ar Yao Mingas, tačiau mes turime daug 215 cm ūgio vyrukų kasdien „tweetinančių“ vaizdo įrašus, kaip jie daro „mirties trauką“ su 190 kilogramų. Dabartinis naudingiausias lygos krepšininkas yra Karlo Malone‘o sudėjimo, tačiau bėga tarsi Johnas Wallas, o kamuolį valdo tarsi Steve‘as Nashas. Tie vyrukai yra gigantai ir jie nuolatos toliau auga...

Jeigu jūs esate nepasirengęs padidinti NBA aikštelės, tai bent jau galėtumėte įvesti 4 taškų vertės liniją. Ir nors aš norėčiau, jog toji linija būtų nuo vienos pusės galinės linijos iki kitos, sutinku, jog 4 taškų lankas galėtų būti iki atsarginių žaidėjų suolelio prieigų.

Juk erdvė – tai yra varomoji jėga krepšinyje. Pamenate, juk tritaškio linijos įvedimas atnešė NBA lygai ir jos populiarumui didžiulę naudą? Ir tai buvo ne tik dėl to, jog krepšininkai turėjo galimybę vienu metimu pelnyti tris taškus. Erdvė – tai buvo didžiausias teigiamas pokytis krepšiniui.

Jums reikia vietos dėti į krepšį, jums reikia vietos puikiai matyti aikštelę, jums reikia vietos bėgti, šokti – daryti tai, kas krepšinį išskiria iš kitų sporto šakų, daryti tai, kas daro šį žaidimą žavų.

Kai yra erdvės, tada gimsta stebuklai. Žaidimui tapus atviresniu, atsiradus 4 taškų linijai, į arenas sugūžėtų minios sirgalių, ištroškusių ryti akimis tai, kas krepšinį puošia labiausiai.

Inovacijos yra gerai

Suprantu. Žmonės nemėgsta permainų. Nemėgti permainų žmogui – būdinga savybė. Tačiau tuo pačiu žmonėms patinka matyti teigiamus pokyčius.

Tritaškio linijos įvedimas buvo vienas iš geriausių sprendimų NBA lygos istorijoje. Jei prisiminsime, tuo metu dauguma buvo prieš tokias permainas. Treneriai tai vertino nerimtai. Debiutiniame tritaškio linijos sezone (1979–1980 m.) NBA komandos vidutiniškai per rungtynes mesdavo 2,8 tritaškio. Kitame sezone šis skaičius nukrito iki vidutiniškai 2 tolimų metimų per vieną mačą. Verta pažymėti, jog tritaškių taiklumas vyravo apie 25 procentus.

Krepšinio žmonės iš pradžių buvo nepatenkinti. Tačiau tritaškio įvedimas sukūrė daugiau erdvės aikštelėje, įnešė daug teigiamų pokyčių taktikoje, o žaidimas pasidarė kur kas patrauklesnis akiai.

Matematika

Klausimas, kur nubrėžti 4 taškų liniją? Čia jau reikia pasitelkti matematiką.

4 taškų linija turi būti nubrėžta ten, kur komandos turėtų sukti galvą: ar verta iš ten atakuoti krepšį, o gal geriau rinktis tritaškį ar dvitaškį? Mes juk nenorime tokio atstumo, kad krepšinis staiga virstų keturtaškių konkursu. Tai – blogas sprendimas. Reikia rasti balansą.

Statistiškai įvertinti, kur geriausia būtų nubrėžti 4 taškų liniją, taip pat nėra lengva. Peržiūrėjus lygos metimų procentus, mano nuomone, keturtaškis turėtų būti kažkur maždaug 8,5 metro nuo krepšio. Per pastaruosius tris sezonus, remiantis „NBA Stats Cube“ duomenimis, NBA krepšininkai 8,5–9,8 metro atstumu nuo krepšio tritaškius metė 23 proc. taiklumu.

Taigi, jeigu mes įvertintume metimą nuo 8,5 metro atžymos 4 taškais, matematiškai jis taptų toks pat efektyvus kaip 46 proc. metimas dvitaškio zonoje. Tai yra šiek tiek mažesnė nauda nei atakuojant nuo tritaškio linijos. O ko mes norime? Mes juk ir norime situacijos, kai 4 taškų vertas metimas būtų vertas dėmesio, tačiau nebūtų vertingesnis už galimybę mesti dvitaškius arba tritaškius. NBA treneriai ir krepšininkai galėtų rinktis iš daugiau strateginių galimybių.

Kai buvo įvestas tritaškis, buvo tik keletas žaidėjų, kurie galėjo šia privilegija naudotis. Panašiai būtų ir įvedus keturtaškį.

Stephenas Curry, Jordanas ir Jamalas Crawfordai, Damianas Lillardas būtų keturtaškio pionieriai, išnaudojantys naujas perimetro erdves. Tačiau ilgai savo išskirtinumu jie džiaugtis negalėtų. Žaidėjai pritaptų (daugelis jų kiekvienos treniruotės metu susilažinę mėto iš labai tolimų distancijų). Jei keturtaškio linija susilauktų tiek dėmesio, kiek susilaukė tritaškis, 23 proc. taiklumas greitai būtų kur kas aukštesnis. Turėtų prisitaikyti treneriai taip, kaip jie turėjo prisitaikyti atsiradus tritaškiui.

36 procentai – tai tikriausiai ta taiklumo riba, kuria atakuojant keturtaškius galėtum vadintis tikru šios srities meistru – snaiperiu. Tikriausiai atsirastų nemažai tokių krepšininkų, kurie tokia naujove labai džiaugtųsi, mėgintų laimę rungtynių metu, tačiau dažniausiai tai darytų netaikliai. Geras pavyzdys galėtų būti Joshas Smithas.

Žaidimas taptų smagesnis

Aš suprantu, kad paversti NBA lygos cirku mes nenorime.

Tačiau juk ir tritaškiui skinantis kelią į dienos šviesą daugelis šią naujovę vertino skeptiškai. Tačiau, kaip parodė laikas, tai buvo puikus sprendimas. Krepšininkams demonstruoti savo sugebėjimus nėra blogai. Mes juk nekalbame apie krepšio pakelimą į 9 metrus ar 10 taškų vertės tašką aikštelėje. Šitas nesąmones palikime fantastikos romanams.

Turite dvejonių dėl 4 taškų vertės linijos įvedimo? Išmėginkite tai NBA Plėtojimosi lygoje. Pasižiūrėkite, kaip tai veikia. Ir kai žiūrėsite kaip S.Curry ar J.Crawfordas smeigia tritaškius, įsivaizduokite nematomą liniją.

Tai yra tavo NBA lyga, Adamai. Tu vesi NBA artimiausioje ateityje. Krepšinis yra geriausias žaidimas planetoje, tačiau padarykime jį dar geresniu!