Penki galvosūkiai, kuriuos „Žalgiris“ turi išspręsti, kad pasipriešintų CSKA (11)

Du pažeminimai per dvi savaites nuo Rusijos klubų. Ar tai įmanoma? Įmanoma, nes Kauno „Žalgiris“ Eurolygos „Top 16“ etapo šeštajame ture mėgins atsilaikyti prieš rezultatyviausią ir bene greičiausiai Eurolygoje rungtyniaujančią Maskvos CSKA komandą.

Tam, kad praėjusią savaitę išgyventas scenarijus Maskvoje nepasikartotų, „Žalgirio“ trenerių štabui ir krepšininkams teks spręsti ne vieną sudėtingą problemą. Jeigu savų sirgalių energijos pakylėtam „Žalgiriui“ pavyks dalį esminių uždavinių įgyvendinti, galbūt kauniečiai turės šansą pakovoti dėl antrosios pergalės „Top 16“ etape.

Kas „Žalgirio“ trenerių štabui turėtų kelti didžiausią galvos skausmą? Penki CSKA žaidimo aspektai, kurie iš balno verčia vieną varžovą po kito.

1. Kaip atlaikyti tempą? CSKA yra viena greičiausiai Eurolygoje rungtyniaujančių komandų. Žaidimo greitį įvertinantis statistinis rodiklis „Pace“ (87,3) rodo, kad CSKA pagal žaidimo spartą nusileidžia tik trims Eurolygos klubams. Su visais jais „Žalgiris“ jau buvo susidūręs „Top 16“ etape. Istorija rodo, kad greitai rungtyniaujantys varžovai kauniečiams yra labai neparankūs.

Prieš savaitę „Žalgiris“ 80:111 neprilygo Rimo Kurtinaičio vadovaujamai Maskvos srities „Chimki“ – antrai greičiausiai Eurolygos ekipai. Tuo tarpu „Top 16“ etapo starte tuo metu dar Gintaro Krapiko auklėtiniai namuose 68:89 neturėjo jokių variantų, kaip sulaikyti greičiausią Eurolygos komandą – Vitorijos „Laboral Kutxa“. Tiesa, tik Madride žalgiriečiai su ką tik ekipos vairą perėmusiu Šarūnu Jasikevičiumi priešakyje sugebėjo atlaikyti trečios greičiausios Eurolygos komandos spartą – nusileido „Real“ 86:92.

Penktadienį „Žalgirio“ krepšininkams bus nevalia klysti, nes techniški ir staigūs CSKA perimetro krepšininkai linkę uraganinėmis atakomis labai efektyviai bausti varžovus už neapdairumą. Tuo pačiu CSKA, kuri savo puolimo braižą grindžia per dviejų itin aukšto lygio gynėjų – Milošo Teodosičiaus ir Nando De Colo – žaidimą, linkusi rungtyniauti trumpais, tačiau dėl aukšto krepšininkų meistriškumo lygio efektyviai išpildomais deriniais – daug „du prieš du“ ir užtvarų be kamuolio situacijų. Jų metu aukštaūgiai stengiasi sukurti erdves perimetro žaidėjams, o šie įgytą pranašumą prieš tiesioginius oponentus realizuoja taškais.

De Colo

2. Kaip sumažinti CSKA taiklumą? Lengviau pasakyti nei padaryti. „Žalgirio“ krepšininkams tiesiog reikėtų nepalikti savo tiesioginių oponentų be priežiūros, tačiau realybėje tai yra labai sudėtinga, jei ne neįmanoma. Kodėl? Dėl kelių priežasčių.

Turėdama aukščiausio meistriškumo perimetro krepšininkus CSKA gali kelti didžiulę grėsmę vien žaidimu „vienas prieš vieną“. Kai N.De Colo už nugaros palieka savo tiesioginį oponentą, varžovas privalo remtis pagalbos veiksmais, kad prancūzas negalėtų pasinaudoti erdve atakuoti krepšiui. Kai oponentas skuba į pagalbą, N.De Colo ir kiti CSKA krepšininkai naudojasi atsivėrusiomis spragomis puikiai skirstydami kamuolį vieni kitiems (pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį Rusijos flagmanas yra trečias Eurolygoje – rezultatyviai asistuoja po 20 kartų per rungtynes). Taip rusai kantriai tampo varžovų gynybą, kol suranda patogioje pozicijoje atsidūrusį žaidėją.

„Du prieš du“ situacijose varžovai ginasi įvairiai. Tie, kurie atakuoja CSKA perimetro krepšininkus naudodami agresyvų „stepautą“, nukenčia, nes tokiose situacijose varžovai atveria spragas arba baudos aikštelėje, arba ties tritaškiu kampuose (dėl pagalbos veiksmų). Puikiai aikštelę matančios ir gebančios priimti geriausius sprendimus CSKA perimetro žvaigždės tokias situacijas gliaudo kaip riešutus – vienas perdavimas į kraštą, o iš ten – į laisvą plotą baudos aikštelėje arba į kampą, kur laisvas lūkuriuoja ginklą užsitaisęs komandos draugas. Tie, kurie prieš „pikenrolą“ ginasi įleisdami CSKA gynėją su kamuoliu į baudos aikštelę, dažnai yra baudžiami metimu iš vidutinio nuotolio, taškais iš po krepšio arba tokios situacijos baigiasi besiginančio aukštaūgio pražanga.

Aukščiausio lygio kūrėjai perimetre CSKA suteikia privilegiją beveik be klaidų kontraatakuoti varžovų gynybos sprendimus ir nuolat susikurti patogias progas metimams. Tai leidžia Maskvos komandai taikliausiai Eurolygoje atakuoti „iš žaidimo“ (52 proc.).

3. Reikės taiklių tritaškių. Dar vienas statistinis rodiklis yra labai nepalankus „Žalgiriui“. CSKA varžovams dvitaškius leidžia mesti vos 48,8 proc. tikslumu. Dažnai sukoncentruodama gynybą į baudos aikštelę Maskvos ekipa prieš varžovų metimus iš vidutinio nuotolio ar artimų distancijų ginasi geriau nei tai daro ar darė 18 Eurolygos klubų šiame sezone.

Problema tame, kad „Žalgiris“ savo žaidimą grindžia per priekinę liniją ir prasiveržimus į baudos aikštelę. Kauniečiai Eurolygoje meta mažiausiai tritaškių (po 15,5 per susitikimą), tad jiems dažniausiai labai reikia gryno oro arčiau krepšio.

Š.Jasikevičius su kompanija turės pasukti galvą, kokią taktiką pasirinkti: ar mėginti stabdyti CSKA žaidimo tempą stengiantis rungtyniauti ilgomis atakomis per priekinę liniją. Taip galima versti varžovus rinktis pražangas, o netaiklių metimų arčiau krepšio atveju, kamuolys atšoktų netoli, tad CSKA perimetro žvaigždės rečiau įgytų progų kontraatakoms.

Kitas variantas – ieškoti erdvių ties tritaškiu. CSKA varžovams tritaškius leidžia mesti 40,8 proc. tikslumu, kas Eurolygoje yra prasčiausias rodiklis. Tritaškiai dažniausiai yra pagrindinis Maskvos ekipos varžovų ginklas. Jis gali būti labai efektyvus, jei yra išnaudojamas. Visus tris pralaimėjimus šiame Eurolygos sezone CSKA patyrė tada, kai varžovai pataikė bent 10 tritaškių ir iš toli atakavo bent 43,5 proc. tikslumu („Unicaja“ – 14 iš 30, „Chimki“ – 10 iš 19 ir „Laboral Kutxa“ – 10 iš 23).

Teodosičius

4. M.Teodosičius ir N.De Colo: ar įmanoma juos pristabdyti? Nelabai. Abiejų CSKA lyderių šiame sezone dar niekam nėra pavykę išjungti iš žaidimo. Naivu tikėtis, kad „Žalgiris“ bus pirmoji tai padarysianti komanda.

Serbo ir prancūzo tandemas kartu tik taškais arba rezultatyviais perdavimais vidutiniškai prisideda prie 57,2 komandos pelnomų taškų. Tai yra beveik du trečdaliai bendro ekipos taškų vidurio.

Kai aikštelėje yra N.De Colo, jis tampa pagrindine puolimo ašimi – metimu į krepšį arba klaida gynėjas pabaigia 30 proc. visų CSKA atakų. Prancūzas vidutiniškai renka 19,1 taško (60 proc. dvitaškiai, 47 proc. tritaškiai, 91 proc. baudos), atkovoja 3,4 kamuolio, atlieka po 5 rezultatyvius perdavimus ir pasižymi 23,1 naudingumo balo (geriausias rodiklis Eurolygoje).

Geriausią sezoną Eurolygoje rungtyniaujantis M.Teodosičius nė vienerių šio sezono rungtynių pajėgiausiame Senojo žemyno turnyre nepradėjo starto penkete! Toks yra CSKA stratego Dimitrio Itoudžio sumanymas. Į aikštę pirmojo kėlinio viduryje serbas žengia su užduotimi palaikyti aukštą žaidimo lygį, sumaniai vadovaujant komandai.

Per 26 aikštelėje praleidžiamas minutes M.Teodosičius pelno 15,1 taško (56 proc. dvitaškiai, 38 proc. tritaškiai, 89 proc. baudos), atkovoja 2,2 kamuolio, atlieka 6,3 rezultatyvaus perdavimo ir renka 16,7 naudingumo balo.

Jis ir N.De Colo yra figūros, keliančios didžiausią grėsmę varžovų gynybai. Ir grėsmė kyla ne tik dėl šių CSKA žvaigždžių gebėjimų susikurti progas atakuoti krepšį ir patikimai jas realizuoti. Didžiulę grėsmę M.Teodosičius ir N.De Colo kelia tada, kai varžovai ima prieš juos taikyti itin agresyvią gynybą. Abu CSKA lyderiai nuostabiai mato aikštelę ir geba priimti geriausius sprendimus. Dvigubinimo situacijose tiek prancūzas, tiek serbas puikiai įvertina varovų gynybą, suranda laisvą komandos draugą ir atiduoda tikslų perdavimą, dažnai virstantį lengvais taškais.

Yra teorija, kad geriau tegul žaidžia vienas ar du nei visa komanda. Galbūt „Žalgiris“ surizikuos suteikti laisvės minėtoms CSKA žvaigždėms, aktyvia likusių varžovų žaidėjų priežiūra mėginant suardyti maskviečių komandinius veiksmus.

5. Kaip gintis be pražangų? „Žalgiris“ yra septinta komanda Eurolygoje pagal vidutinį pražangų skaičių per rungtynes (taisykles kauniečiai pažeidžia 22,1 karto). Tuo tarpu CSKA varžovus verčia vidutiniškai prasižengti 22,3 karto (trečias rezultatas Eurolygoje).

Remiantis statistika, galima prognozuoti, kad kauniečiai dažnai pažeis taisykles. Tačiau jeigu jiems nepavyks paneigti šaltai prognozuojančių skaičių, laukia dar daugiau problemų.

Pirmiausia, „Žalgiris“ turi ribotą rotaciją priekinėje linijoje. Galbūt rungtynes starto penkete pradės Martynas Sajus, tačiau tam, kad su CSKA galima būtų kovoti, bus labai reikalingas Ianas Vougioukas.

Ilgas atsarginių žaidėjų suolelis taip pat bus reikalingas norint atlaikyti aukštą CSKA žaidimo tempą. Nors tai nebūtų taip svarbu, jei po trijų kėlinių komandas skirtų 30 taškų.

Tai būtų liūdnas scenarijus, tačiau įmanomas. Ir jau ne kartą šiame sezone išgyventas. Jeigu penktadienį krepšinio Dievai bus užsiėmę kitais reikalais, „Žalgiriui“ be jų pagalbos problemų tiesiog bus per daug.

Kad sukurtų staigmeną, kauniečiams reikės kažko, ko apskaičiuoti neįmanoma.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.