Slogus pirmasis Eurolygos „Top 16“ etapo ratas, kuriame buvo pasiekta vos viena pergalė, ir pralaimėjimas Vilniaus „Lietuvos rytui“ Karaliaus Mindaugo taurės finale, atrodė, įstums Kauno „Žalgirį“ į duobę, iš kurios lipama bus lėtai ir sunkiai.
Vis dėlto antrąjį „Top 16“ etapo ratą Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai pradėjo taip, kad atrodo, jog antrosios pergalės šiame etape laukti liko neilgai.
Nuostabiai išanalizavę Vitorijos „Laboral Kutxa“ žaidimo braižą „Žalgirio“ treneriai paruošė veikiantį žaidimo planą, kuris gerokai sukrėtė favoritais laikytus šeimininkus, tačiau nebuvo išpildytas iki galo, kas leistų pasiekti pergalę.
Netaiklūs metimai iš idealių padėčių ir „Laboral Kutxa“ įžaidėjo Dariuso Adamso šou ketvirtajame kėlinyje lėmė tai, kad „Žalgiris“ nepasinaudojo galimybe laimėti Vitorijoje – 65:71.
Pažvelkime į svarbiausias šių rungtynių situacijas, kuriomis „Žalgiris“ sugebėjo diktuoti sąlygas Vitorijoje didžiąją rungtynių dalį, tačiau vis dėlto pralaimėjo.
1. „Žalgiris“ nustatė žaidimo tempą. „Laboral Kutxa“ iki rungtynių su kauniečiais buvo greičiausia Eurolygos komanda. Net ir po klampaus mačo su „Žalgiriu“ ispanai išlieka išsiskiriantys savo greičiu. Vitorijos klubo „Pace“ rodiklis Eurolygoje siekia 89,6. Greičiausios šiuo metu turnyro komandos, Rimo Kurtinaičio vadovaujamos Maskvos srities „Chimki“ – 89,7.
„Žalgirio“ treneriai suprato, kad kauniečiai neturi jokių šansų laimėti rungtynių žaidžiant pagal „Laboral Kutxa“ mėgiamą aukštą žaidimo tempą. Nuo pat pirmųjų susitikimo akimirkų „Žalgiris“ mėgino primesti savo taisykles – įklampinti šeimininkus į fizinį, pozicinį krepšinį, kurio jie nelabai mėgsta.
Puolime žalgiriečiai žaidė lėtai, iki geriausio metimo, neskubant pildydami ilgesnius derinius, kuriais buvo stengiamasi atakuoti Vitorijos ekipos baudos aikštelę. Kamuolys „ant ūso“ buvo įvedamas kantriai. Tiesa, perdavimų greitis ir tikslumas buvo aukšto lygio. „Žalgirio“ žaidėjai gana gerai skaitė varžovų gynybą ir labai dažnai rasdavo patogiose situacijose atsidūrusius komandos draugus laiku.
Nors kauniečiai atkovojo net 18 kamuolių puolime (Ianas Vougioukas – 8), buvo jaučiama drausmė sugrįžtant į gynybą. Dažnai tai neleido „Laboral Kutxa“ išnaudoti savo atletiškumo užpuolant greitai – taip, kaip ši komanda labai mėgsta. Taip pat buvo nevengiama kontraatakų stabdyti pražangomis.
2. Gynyba poziciniame žaidime. Įvėlęs į lėtą pozicinį krepšinį „Žalgiris“ iš dalies išsprendė atletiškumo skirtumų problemą. Poziciniame žaidime „Laboral Kutxa“ krepšininkai negalėjo pasinaudoti savo greičio privalumais.
Kai aikštelėje buvo Ioannis Bourousis, „Laboral Kutxa“ atakos sukosi apie šį vidurio puolėją. Jis yra rezultatyviausias (14,1 taško) ir naudingiausias (21,8 naud. bal.) Vitorijos ekipos krepšininkas Eurolygoje. Nemažai komandų graiko problemą sprendžia dvigubindamos prieš jį gynybą. „Žalgirio“ treneriai surizikavo rinkdamiesi priešingą taktiką. I.Bourousio priežiūra buvo patikėta I.Vougioukui ir jis su vienu pavojingiausių Eurolygos „centrų“ sėkmingai tvarkėsi didžiąją rungtynių dalį. Pirmuosius taškus šeimininkų žvaigždė pelnė tik ketvirtąją antrojo kėlinio minutę.
I.Bourousis stengėsi savo tautiečio gynybą pralaužti žaidimu vienas prieš vieną „ant ūso“, tačiau I.Vougioukas gynėsi pagirtinai. Supratęs, kad I.Bourousis netaikliais metimais iš baudos aikštelės prieigų pridarys daugiau žalos nei naudos, Velimiras Perasovičius nusprendė išnaudoti savo lyderio galimybes atakuoti iš toli. I.Bourousis krepšį ėmė dažniau atakuoti iš toli nei nuo ūselio, tačiau tolimi metimai, kurių didžiąją dalį I.Bourousis atliko laisvas (nes I.Vougioukas nepalikdavo baudos aikštelės), skriejo pro šalį – 1 iš 6 tritaškiai. „Laboral Kutxa“ lyderis surinko 16 taškų (3/6 dvit., 1/6 trit., 7/8 baud.), tačiau kol I.Vougioukas buvo šviežias, turėjo tikrai nemažai problemų.
Neblogai sprendę I.Bourousio klausimą kauniečiai taip pat sėkmingai stabdė ir kitą svarbų „Laboral Kutxa“ žaidimo elementą „pikenrolą“, ypatingai Mike'o Jameso ir D.Adamso (iki ketvirtojo kėlinio vidurio). „Žalgiris“ prieš minėtų gynėjų „du prieš du“ gynėsi pasaugojimu (kai „Žalgirio“ „centras“ lieka baudos aikštelėje), taip suteikdamas jiems galimybę atakuoti po driblingo iš tolimų distancijų ar vidutinio nuotolio, tačiau neleisdamas jiems veržtis į baudos aikštelę. Amerikiečiai dvejojo atakuoti krepšį iš tolėliau, o jų prasiveržimai buvo sėkmingai stabdomi.
„Žalgiris“ galėjo rizikuoti ir prieš minėtų „Laboral Kutxa“ legionierių „pikenrolą“ gintis agresyviau, pavyzdžiui „stepautu“ (kai aukštaūgis agresyviai atakuoja žaidėją su kamuoliu), tačiau taip „Žalgirio“ gynyboje atsivertų spragos, nes būtų reikalinga pagalba po krepšiu. „Žalgiris“ stengėsi sustabdyti „Laboral Kutxa“ prasiveržimus ir išlaikyti tvirtą išsidėstymą gynyboje.
Jankūnas
3. Puolimas – per baudos aikštelę. „Laboral Kutxa“ yra geriausiai Eurolygoje besiginanti komanda, jei vertintume pagal gynybos reitingą (praleidžia 97,5 taško per 100 atakų). Ispanai savo aikštelę taip sėkmingai prižiūri neutralizuodami varžovų tolimus metimus. Rungtyniaudamos prieš Vitorijos ekipą varžovės Eurolygoje meta mažiausiai tritaškių (po 19,3) ir juos realizuoja prasčiausiu procentu (31,1 proc.). „Žalgiris“ puikiai pasinaudojo „Laboral Kutxa“ gynybos išsidėstymo spragomis.
Žinodami, kad Vitorijos krepšininkai didžiulį dėmesį skiria aktyviai perimetro žaidėjų priežiūrai, o baudos aikštelėje palieka daug erdvės, „Žalgirio“ treneriai sustygavo puolimo planą, paremtą žaidimu „ant ūso“. Visas 40 rungtynių minučių „Laboral Kutxa“ aukštaūgius, kurie nepasižymi didele fizine jėga ir galimybėmis apsiginti vienas prieš vieną baudos aikštelėje, terorizavo I.Vougioukas, Paulius Jankūnas ir Edgaras Ulanovas.
I.Vougioukas buvo vedamas „ant ūso“, kai jį prižiūrėjo Ilimane'as Diopas arba Darko Planiničius. P.Jankūnas jėgos pranašumu vertė taškus ir provokavo pražangas tada, kai prieš jį dengėsi Davis Bertanis. Tuo tarpu, kai trečiajame kėlinyje prieš E.Ulanovą atsidūrė Jaka Blažičius, „Žalgiris“ tučtuojau reagavo ir ėmė nuolat vesti savo „trečiąjį numerį“ „ant ūso“. Taip E.Ulanovas sutraukė gynybą ir rezultatyviai perdavė kamuolį ties tritaškio linija Renaldui Seibučiui, o jau kitoje atakoje privertė slovėną pažeisti taisykles. Šie epizodai prisidėjo, kad „Žalgiris“ trečiąjį kėlinį pabaigtų spurtu 10:0.
4. Daugybė progų – tereikia išnaudoti. Daugiausiai patogių progų atakuoti krepšį „Žalgirio“ krepšininkai puolime susikurdavo iš „pikenpopo“ bei „pikenrolo“ situacijų, kai laisvi mesdavo iš vidutinio nuotolio. Deja, tokių progų išnaudojimas kauniečių žaidime ir toliau išlieka opia problema, kuri neleidžia laimėti tokių rungtynių kaip su „Laboral Kutxa“. Apie tai po kiekvienų rungtynių kalba Šarūnas Jasikevičius. Tą jis pabrėžė ir po mačo Vitorijoje.
„Kaip jau įprasta, mes susikūrėme daug patogių metimų, tačiau jų nepataikėme. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes neiškovojome daugiau pergalių „Top 16“, – nusivylimo neslėpė Šaras.
Kauniečiai puikiai išnaudojo „pikenpopą“ per P.Jankūną. Kadangi rungtynių pradžioje „Laboral Kutxa“ prieš „Žalgirio“ „du prieš du“ gynėsi „stepautu“, P.Jankūnas „popindavo“ ir labai dažnai atsidurdavo visiškai laisvas. Priėmęs kamuolį jis sėkmingai smeigė metimus iš vidutinio nuotolio ir taip vien pirmajame kėlinyje surinko 6 taškus.
Tuo tarpu „pikenrolo“ situacijose buvo atakuojamas I.Bourousis. Užtvara pasinaudoję „Žalgirio“ perimetro žaidėjai laisvi mesdavo iš vidutinio nuotolio, nes I.Bourousis nepalikdavo baudos aikštelės. Deja, pasinaudoti tomis progomis lemiamomis akimirkomis nepavyko. Ketvirtajame kėlinyje kauniečiams žaidžiant „pikenrolą“ per I.Vougiouką (kurį dengė iš baudos aikštelės nekylantis I.Bourousis), Renaldas Seibutis, Kasparas Vecvagaras, Edgaras Ulanovas, Olivier Hanlanas prametė visus 7 laisvus metimus po driblingo iš vidutinio nuotolio. Net 4 tokie metimai (po 2 O.Hanlano ir R.Seibučio) pro šalį skriejo likus žaisti mažiau nei dvi minutes, kai taškų reikėjo labiausiai.
5. K.Vecvagaras „sudegė“ prieš D.Adamsą. Didžiąją rungtynių dalį tylėjęs D.Adamsas prabilo tada, kada to reikėjo labiausiai. Amerikietis ėmėsi iniciatyvos ir sėkmingai pasinaudojo „Žalgirio“ įžaidėjų – Luko Lekavičiaus ir K.Vecvagaro – gynybinių galimybių bei brandos stoka.
Viskas prasidėjo, sužaidus keturias minutes paskutiniame kėlinyje. D.Adamsas po „pikenrolo“ gražiai suklaidino I.Vougiouką, prasmuko link krepšio ir pelnė du taškus. Tuomet jis labai skaudžiai nubaudė L.Lekavičių už aplaidumą varantis kamuolį – privertė „Žalgirio“ atakų organizatorių suklysti ir penktąjį kartą rungtynėse pažeisti taisykles. L.Lekavičiaus pareigas perėmė K.Vecvagaras, kuris šiame susitikime žaidimui vadovavo pakankamai solidžiai.
V.Perasovičius svarbiausiu rungtynių momentu išsitraukė ilgai slėptą kozirį. „Laboral Kutxa“ puolime ėmė žaisti deriniu, kai I.Bourousis priima kamuolį „ant ūso“, o kitas šeimininkų žaidėjas užtvara be kamuolio leidžia kirsti į baudos aikštelę D.Adamsui. Toji užtvara buvo visiškas netikėtumas K.Vecvagarui ir „Žalgirio“ gynybai, kuri koncentravosi į I.Bourousio žaidimą vienas prieš vieną. K.Vecvagaras liko už nugaros, o D.Adamsas pelnė lengvus taškus iš po krepšio po I.Bourousio perdavimo.
Dar kitoje atakoje D.Adamsas nusprendė „centruoti“ prieš K.Vecvagarą, susitraukė gynybą ir pamatė laisvą ties tritaškiu D.Bertanį, kuris lygino rezultatą šaltakraujišku tritaškiu – 58:58.
Staiga, „Žalgiris“ nusprendė prieš D.Adamso „pikenrolą“ gintis „stepautu“. Amerikietis prasmuko tarp dviejų kauniečių žaidėjų ir pelnė lengvus taškus iš po krepšio. Š.Jasikevičius tučtuojau reagavo ir minutės pertraukėlės metu kaip reikiant karšė savo auklėtiniams kailį už tokį aplaidumą ginantis.
Galiausiai, rungtynių momentas buvo D.Adamso tritaškis per K.Vecvagaro rankas. Tai leido „Laboral Kutxa“ įgyti 2 taškų pranašumą ir vėl pasijusti aikštelės šeimininkais. Š.Jasikevičius galiausiai ryžosi sodinti K.Vecvagrą ant suolo ir D.Adamso priežiūrą patikėti O.Hanlanui. Galbūt šį sprendimą reikėjo priimti kiek anksčiau, nes nuo tada kauniečius pražudęs Vitorijos klubo amerikietis niekuo labai nepasižymėjo.
Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]
Norėdami komentuoti prisijunkite.