Kazio Maksvyčio debiutas Lietuvos rinktinėje buvo džiaugsmingas – mūsiškiai atrankoje į Pasaulio taurę 89:69 sutriuškino Bulgariją.
Po susitikimo treneris pasidžiaugė ir laimėjimu, ir sirgalių palaikymu, ir sėkmingu debiutantų pasirodymu.
„Visų pirma, džiaugiuosi pergale ir tuo, kaip vykdėme paruoštą planą. Džiaugiuosi už žaidėjus, nes jie jo laikėsi ir kontroliavome žaidimą beveik 3 kėlinius. Esu patenkintas, kad žaidėme iki pat galo ir laimėjome geru skirtumu.
Neturėjome daug laiko, bet manau, kad pavyko per trumpą laiką gerai pasiruošti. Turėjome planą A dėl savo gynybos, turėjome ir planą B, kurį dažniausiai naudojome antroje mačo dalyje. Žaidėjai gerai laikėsi to, išskyrus kelis nesusikalbėjimus, po kurių gavome tritaškius.
Žaidimą labai pagyvino suolo žaidėjai, įmetę beveik 60 taškų. Pradedant Čižausku, Olisevičiumi ar Žukausku. Antroje pusėje užsikūrė kiti žaidėjai, labai džiaugiuosi, kad gerai dalijomės kamuoliu, ką ir akcentavome. Pergalė yra pergalė, smagiau atranką pradėti ja“, – kalbėjo K.Maksvytis.
– Bulgarų treneris sakė, kad išmušėte juos iš vėžių besikeičiančia gynyba, kaip manote, kodėl juos pavyko tuo nustebinti?
– Prieš rungtynes bandėme sumodeliuoti planą, kaip jie galėtų žaisti. Bulgarai atvyko su mažai didelių žaidėjų, tikėjomės, kad jie žais krepšinį su daug keitimų ir tritaškių. Keitėmės ginamaisiais ir nepavyko įvykdyti užtvaras su kamuoliu ir be jo.
– Koks buvo Čižausko darbas gynyboje?
– Jis buvo vienas tų, dėl kurio sugebėjimų žmonės abejojo, bet jis šiandien įrodė, gerai atrodė jau ir treniruočių procese. Jis gerai kontroliavo komandą ir agresyviai gynėsi. Mūsų planas susidarė ne tik iš agresyvaus keitimosi savo pusėje, bet ir apsunkinimo varžovams perėjus vidurio liniją. Čia Vytenis atliko neblogą darbą, jis pakeitė rungtynių tempą, pristabdė jų įžaidėjus, tada jie pradėjo žaisti lėčiau. Tada pavyko ir mūsų keitimasis gynyboje.
– Kaip patobulėjęs yra Olisevičius?
– Sprendžiant iš rungtynių atrodo, kad jis yra subrendęs kaip žaidėjas. Prieš stovyklą kalbėjome, kad jo nemėtysiu per pozicijas, bandysiu grąžinti į seną gerą „ketvirtą“. Jis dėl to nepyko, tai pasiteisino.
– Koks buvo Eigirdo indėlis?
– Dėl jo galimybių neabejojau, pamatėte, kokį kūną jis turi, koks jis fiziškas. Šiek tiek dvejojau dėl to, kaip jis susitvarkys su spaudimu pirmose rungtynėse, bet jis susitvarkė puikiai. Jie buvo tie žaidėjai, kurie nuo suolo įnešė energiją ir pakeitė eigą.
– Kiek jums padeda pajėgus trenerių štabas?
– Labai. Jei atvirai, džiaugiuosi kiekviena treniruote, turime stiprų štabą, daug išsidiskutuojame prieš treniruotes, prieš kiekvieną pratimą. Be abejo, priimu paskutinį sprendimą, bet tiek aš, tiek asistentai, tikiuosi, išeisime stipresni. Visi čia atėjome su savo idėjomis, susijungėme dėl vieno tikslo ir kol kas mums tai pavyko.
– Kaip jaučiatės sirgalių priimtas į rinktinę?
– Jaučiuosi gerai, priėmimas šiltas. Skaitau spaudą, pripažinkime, dažniausiai naujas treneris sutinkamas su ovacijomis, ir aš taip sutinkamas. Bet norėčiau, kad nebūtų taip, kaip yra su treneriais, kurie iš rinktinės išleidžiami su daugiau negatyvo. Žinau tą ateidamas, nenorėjau praleisti šanso, kol yra jaunimo istorija. Vis dar noriu įrodyti, kad esu ne tik jaunimo treneris, noriu įrodyti daugiau vyrų krepšinyje.
– Šį mačą praleido Velička ir Gebenas – jie laukia kito mačo ar kitų metų?
– Po rungtynių pakalbėjome su žaidėjais ir nusprendėme į Čekiją vežti tą patį 12 žaidėjų, kurie žaidė čia. Prie jų dar prisijungs Kuzminskas. Skaudus momentas, kai atvyksta jauni žaidėjai – jie ir taip prisidėjo, jie nėra blogi. Kas dėl Gebeno, jis dėl vietos konkuravo su Echodu, bet mūsų sprendimas buvo daugiau keitimosi ginamaisiais. Kas dėl Arno, ir aš turėjau mažai šansų mane pažinti, ir jis mažai įsiliejo. Pakalbėjau, kad jis nenuleistų rankų, jis ateities žaidėjas. Kitame „lange“ tikrai gali būti, kad jis bus net pagrindinis rinktinės įžaidėjas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.