Karolis Brusokas – aukštaūgis, kuris praėjusį sezoną žibėjo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), tačiau vasarą pasirinko išbandyti legionieriaus karjerą bei persikėlė į Prancūziją.
26 metų 201 cm ūgio puolėjas šiuo metu žaidžia ketvirtojoje šalies lygoje, Šerbūro „AS Cherbourg“ ekipoje. Ji pirmenybių B grupėje šiuo metu yra šešta.
Šakių „Vyčio“ komandos lyderiu buvęs K.Brusokas, atrodė, kad gali palypėti karjeros laiptais aukštyn, tačiau priėmė gana nepopuliarų sprendimą ir išsirinko ketvirtąją lygą.
Vis tik pats puolėjas sako, kad šios pirmenybės – gerokai pajėgesnės negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Nemažai komandų galėtų būti tarp keturių geriausių NKL“, – sako K.Brusokas.
– Karoli, kadangi žaidžiate lygoje, apie kurią lietuviai žino nedaug, papasakokite apie ją.
– Šioje lygoje komandos suskirstytos į 4 grupes po 14 ekipų. B grupė, kurioje yra mano klubas, yra pajėgiausia iš visų.
Kalbant apie turnyro pajėgumą galėčiau pasakyti, jog nemažai ekipų yra NKL lygio, o kai kurios drąsiai galėtų būti tarp keturių geriausiųjų šiose pirmenybėse. Vienose ekipoje yra daugiau jaunimo, kitose – vyresnių, bet dažniausiai komandos turi 2–3 žaidėjus, kurie yra 28-erių arba vyresni, kol likę yra jaunesnio amžiaus.
Čia yra krepšininkų su įvairia patirtimi: kai kurie geriausiais laikai rungtyniavo pirmojoje ar antrojoje lygose, o dalis jų net yra buvę šių pirmenybių MVP. Turime ir žaidėjų, kurie kažkada yra padėję ir Prancūzijos rinktinei.
– Koks yra Šerbūro miestas, kuriame gyvenate?
– Tai nedidelis ir jaukus Prancūzijos uostas prie Lamanšo sąsiaurio, Normandijos regione. Jame gyvena 40000 žmonių. Tai miestas su savo istorija ir lankytinais istoriniais objektais. Tiesa, Šerbūre dažnai lyja, per dieną orai gali keistis tris kartus, tad tai kartais erzina.
– Kokį įspūdį jums palieka Prancūzija?
– Teigiamą: žmonės čia gana draugiški, paslaugūs, dažnai šypsosi, tačiau visada geriausia namuose (Šypsosi). Teko pakeliauti ir pamatyti įspūdingų vietų, istorinių objektų, susipažinti su naujais žmonėmis, paskanauti tradicinių patiekalų ir gėrimų. Tiesa, dalykas, kuris man nepatinka, yra lėtumas. Prancūzai niekur neskuba, dažnai viską pamiršta – kol kas prie to dar nepripratau.
– Kokias perspektyvas turi krepšininkai, rungtyniaujantys šiose pirmenybėse?
– Jei gerai sekasi tiek žaidėjui, tiek komandai, jis gali tikėtis, kad bus pastebėtas pajėgesnių ekipų arba bus parekomenduotas kitoms komandoms. Taip gali sulaukti pelningesnio pasiūlymo, žaisti aukštesnėje lygoje ir turėti geresnes sąlygas. Tačiau daugelis žaidėjų čia jokių perspektyvų nesitiki, tiesiog žaidžia, gauna atlyginimą ir tuo pačiu dirba kitus darbus.
– Kodėl priėmėte sprendimą vykti į Prancūziją?
– Jau seniai norėjau išbandyti save užsienyje, pamatyti, koks ten yra lygis, patirti naujų pojūčių. Nebuvau nusistatęs, į kokią šalį vykti, tiesiog norėjau išvykti ir gavęs pasiūlymą Prancūzijoje nedvejojau. Buvau girdėjęs, kad krepšinio lygis ten nėra prastas. Žinoma, norėjosi išmėginti jėgas ir aukštesniame lygyje, tačiau konkrečių pasiūlymų nepasitaikė – tik užuominos.
– Nemažai lietuvių išvyksta į ne pačias pajėgiausias užsienio lygas. Kaip manote, kodėl?
– Manau, tai lemia daug faktorių. Vieni išvyksta norėdami išbandyti save užsienyje, kiti – dėl geresnių finansinių sąlygų, treti – dėl perspektyvų.
– Ar norėtumėte Prancūzijoje likti ir kitam sezonui?
– Sunku pasakyti, bet neatmetu galimybės nei likti, nei keltis kitur. Galbūt net grįšiu į Lietuvą. Atsižvelgsiu į visus pasiūlymus, sąlygas ir priimsiu sprendimą.
– Pernai atstovavote „Vyčiui“. Kokios patirties ten pasisėmėte ir kokį įspūdį komandos žaidimas palieka dabar?
– Šakiuose įgavau nemažai patirties, nes buvo visko: ir skambių pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Manau, kad „Vytyje“ labiau subrendau kaip žaidėjas.
Dažnai tenka stebėti šios komandos rungtynes ar bent jau sekti rezultatus. Šį sezoną „Vytis“ buvo gerai sukomplektuotas, tačiau traumos ir ligos neleido komandai parodyti visko potencialo. Vis tik net turėdama problemų Šakių ekipa vis tiek sugebėjo patekti tarp keturių geriausių lygoje.
Gaila, kad pusfinalio serija 0:3 buvo pralaimėta Klaipėdai, maniau, kad vyks atkakli kova ir prireiks penkių susitikimų. Tačiau kovoje dėl bronzos laukia ne ką prastesnis varžovas ir tikiuosi, jog ši serija bus įdomesnė.
– Šakių ekipa kasmet rodo vis geresnius rezultatus, gal norėtųsi į ją sugrįžti?
– Neatmetu tokios galimybės, vasarą tikrai apmąstysiu visus pasiūlymus ir pasirinksiu tinkamiausią. Bet dar anksti apie tai kalbėti, iki tarpsezonio dar liko laiko.
Norėdami komentuoti prisijunkite.