Prie savo kėdės klausimo sugrąžintas K.Maksvytis: nenoriu atsakyti. Paliksiu ateičiai (250) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Kauno „Žalgiris“ prastos serijos Eurolygoje neatsikratė ir prieš Tel Avivo „Maccabi“ – Izraelio klubui namie nusileista 70:78.

Žalgiriečiai pirmavo po dviejų kėlinių (33:32), tačiau trečiajame krito į gilią duobę ir atsiliko 17 taškų skirtumu (44:61). Vėliau deficitas keletą kartų sumažintas iki šešių taškų, tačiau mačo eigos visiškai perlaužti nepavyko.

Kauno klubui tai buvo šeštasis pralaimėjimas paeiliui, nė vienerios iš šių rungtynių nepralaimėtos didesniu nei aštuonių taškų skirtumu.

Po rungtynių „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis apžvelgė savo komandos pasirodymą ir visą sunkią atkarpą.

„Trumpai – prastas trečiasis kėlinys. Gal ne visas ketvirtis, bet antroji jo dalis kainavo mums pergalę, kai atsilikome 17 taškų skirtumu. Bandėme sugrįžti, bet to nepakako“, – glaustai mačą apžvelgė strategas.

– Rungtynių pabaigoje vėl mažai pritrūko, kokios tendencijos tai lemia?

– Visų pirma, prastesnės rungtynės, kas liečia išpildymą ir komandinį darbą nei praeitos savaitės abejos rungtynės, šiandien žymiai daugiau broko turėjome. Situacijos kartojasi. Duodame iniciatyvą lyderiams, o jie jau būna pavargę ar priima prastus sprendimus. Nemanau, kad šįkart rungtynes pralaimėjome ketvirtame kėlinyje, tai įvyko trečiajame.

– Ketvirtajame kėlinyje netrūko ant suolo likusio Edmondo Sumnerio?

– Puolime jis mums įnešė gyvybės, bet gynyboje darė komandines ir psichologines klaidas. Norisi laikyti jį puolime, o, pavyzdžiui, Dovį Giedraitį – gynyboje, bet krepšinyje taip neišeina.

– Ar jaučiate, kad žaidėjų pasitikėjimas savimi yra kritęs, o rankos – nuleistos?

– Per treniruotes nejaučiau, per rungtynes, manau, per anksti nuleidome rankas.

– Kas konkrečiai sugriuvo trečiajame kėlinyje?

– Visų pirma, turbūt reikia kalbėti apie gynybą, vien tik tuo prieš „Maccabi“ nelaimėsi, jie yra labai talentingi. Ir taip turbūt įmetė mažiau savo vidurkio. Sugriuvo ir puolimas, ir gynyba, bet labiausiai ūpą numušė jų taškai. Rizikavome, dvigubinome jų žaidėjus. Tada kamuolys nueidavo pas Nebo, norėjome, kad jis ten atsidurtų. Tada turėjome išrotuoti gynyboje, bet to nepadarėme. Blogos rungtynės išpildymo prasme.

– Vienu metu prametėte 15 tritaškių paeiliui, tai buvo blogi metimai ar tiesiog nekrito?

– Manau, kad nebuvo blogi metimai, jei atimtume kelis Keenano ar Dimšos, kai baigėsi atakai skirtas laikas. Susikūrėme gana gerų metimų, šiandien to trūko, tritaškiai prideda lengvumo. Tik 10 rezultatyvių perdavimų, su 15 klaidų. Buvo gana neblogi metimai, juos reikėjo sumesti. Tas pats Keenanas, Rolandas, Dimša, kurie susimesdavo tuos metimus.

– E.Sumneris nemažai laiko gynėsi prieš Lorenzo Browną. Kai nėra Arno Butkevičiaus, jis yra geriausias individualiai perimetre besiginantis žalgirietis?

– Turbūt pareigingiausias šiuo klausimu yra Dovis Giedraitis, geriausiai vykdo trenerio nurodymus. Be jo gali ir Tomas Dimša, ir Edas. Jis turi ilgas rankas, gerą kūną. Bandėme nežiūrėti į „matchupą“, išnaudoti savo pranašumus su Edu.

NUOTRAUKOS: Eurolyga: „Žalgiris“ – „Maccabi“ (34 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Ištirpo Kevarriuso Hayeso minutės, tai lemia Lauryno Biručio geras žaidimas, ar yra ir kitų sunkumų?

– Nesinori konferencijoje kažką ypatingai blogai kalbėti apie žaidėjus, bet Kevarriusas žaidžia blogesnę atkarpą šiame sezone ir jūs tai matote. Ir Laurynas žaidžia geriau, o pradedant su Kevarriusu... Anksčiau įvykus klaidai Kevarriusas buvo mūsų klijai, o šiemet susikeitimai gynyboje nebeveikia ir su juo. Praėjusiame sezone tai buvo labai svarbus faktorius. Mūsų kreivė susijusi ir su blogu jo žaidimu.

– Brady Manekas nežaidė mėnesį, bet lemiamu metu buvo aikštelėje. Kaip buvo priimtas sprendimas remtis juo?

– Norėjosi puolimo, taškų, pakeitėme metančiais aukštaūgiais. Matėme, kad jis jau degė gera energija, bet šimtu procentų, turbūt, dar nebuvo pasiruošęs.

– Jau turite atsakymą dėl Austino Hollinso ateities „Žalgiryje“?

– Ne, neturiu.

– Kevino Pangoso atvykimas į „Žalgirį“ yra jau uždarytas klausimas?

– Negaliu dabar atsakyti į tokį klausimą, reikia klausti tų, kas tiesiogiai bendrauja.

– E.Sumneris minėjo, kad yra kiek susižeidęs alkūnę. Turite informacijos, tai rimta trauma ar nelabai?

– Ne, kol kas neturiu.

– Jūsų akimis, nebuvo tam tikrų momentų, kai K.Evansas persistengė imdamasis lyderio vaidmens?

– Matome, Keenanas pelno daug taškų, galima prisikabinti, jei idealia prasme, kaip jis vadovauja komandai ar dirba gynyboje, bet žaidžiant 30 minučių vėl grįžta dežavu jausmas. Bandome leisti savo lyderius gale ir suteikti jiems į rankas kamuolį, bet jie, turbūt, pavargsta, pradeda daryti klaidas. Kažkokios tendencijos ryškėja.

– Kada galima tikėtis Arno Butkevičiaus sugrįžimo?

– Jis kažkiek lenkia terminus, bet nemanau, kad grįš anksčiau nei šešios savaitės po traumos.

– Po šešių nesėkmių nepristingate žodžių komandai? Yra paprastų išeičių ir šio pralaimėjimo rato?

– Sunku būna, be abejo. Pralaimėjimai didina nepasitikėjimą, galbūt rungtynių planu, galbūt vienų kitais. Pergalės tai stiprina. Kai pralaimėjimai seka vienas kitą, be abejo, sunku.

– Kaip jūs, kaip treneris, jaučiatės išgyvenęs sunkų laikotarpį, su daugybe pralaimėjimų ir užklasiniais neramumais?

– Kažkiek, be abejo, kaip sakoma, laimi komanda, pralaimi – treneris. Visi jau pamiršę, kad vienu metu, berods, rungtynėse prieš ALBA, kai jau nebuvo Arno ir Lukas jautė pilvo skausmus, mūsų devintas ir dešimtas žaidėjas buvo Butka ir Montvila, dešimtas – Lavrinovičius. Tas irgi prisidėjo prie šito. Mes nesugebėjome su tuo susitvarkyti. Pavėlavome su papildomų žaidėjų pasirašymu ir tai mums kainavo daug pergalių.

– Dar kažkokiais pokalbiais galima komandą prikelti ar ji turėtų būti prikeliama kažkaip kitaip?

– Pokalbių jau buvo nemažai, dabar turi būti veiksmai. Dabar turi būti pergalės arba kitokie veiksmai.

– Kokie tie kitokie veiksmai galėtų būti?

– Kitokie.

– Kalbama apie jūsų kėdės klausimą?

– Nenoriu į tai atsakyti. Paliksiu ateičiai.