47 taškais laimėtose Kauno „Žalgirio“ rungtynėse prieš Vilniaus „Rytą“ nutiko ir nemalonus dalykas – kelio traumą patyrė Steve‘as Vasturia.
25 metų 196 cm ūgio amerikietis negalės žaisti mažiausiai du mėnesius, tad greičiau į rikiuotę gali grįžti Patricio Garino nei šis gynėjas, kuris visus 12 mačų Eurolygos mačų pradėjo startiniame penketuke.
„Vasturios klaidos gynyboje leido įsibėgėti Austinui Hollinsui. Vasturia prastai lindo pro užtvaras ir tai leido Kyle‘ui Kuricui sumesti tritaškius. Vasturios klaidos gynyboje bado akis – tai nėra Eurolygos lygio žaidėjas“, – tokie ir panašūs epitetai lydėjo šį žaidėją per pirmuosius du pajėgiausio turnyro sezono mėnesius.
Daugeliui vis dar pyktį kėlė, kodėl Martinas Schilleris pasiliko būtent S.Vasturią, o ne Tomą Dimšą. S.Vasturia buvo įvardijamas kaip gynybos specialistas, bet Eurolygoje prie savojo krepšio toli gražu nežibėjo. Puolime jis taip pat buvo blankus – vos 3,5 taško ir 1,5 naudingumo balo per 15 minučių. Čia derėtų pabrėžti, kad S.Vasturia puolime stovi kampe ir laukia, kaip išsirutulios ataka, kas nėra jo stiprybė. Jis toli gražu nėra snaiperis, bet savo šansus Eurolygoje išpildė neblogai – 7 šūviai iš 16 (43,8 proc.).
S.Vasturia yra kūrėjas, „du prieš du“ žaidėjas – būtent tokį jį matė Šarūnas Jasikevičius, kuris praėjusią savaitę vos atvykęs oro uoste ne veltui pasakė, kad „Žalgiris“ turi gerus kūrėjus, įskaitant S.Vasturią. Taip priminė, kad vizija šiam žaidėjui buvo žaidimas su kamuoliu, o ne toks vaidmuo, kokį jis turi dabar.
Įdomu tai, kad S.Vasturia, nepaisant akis badančių gynybos klaidų, fiksuoja geriausią gynybos reitingą „Žalgiryje“ – jam esant aikštelėje komanda praleidžia 98,5 taško per 100 atakų. Antras yra Martinas Gebenas (98,9 tšk.), o trečias yra Nigelas Hayesas (100,7 tšk. per 100 atakų). Tuo tarpu puolime su S.Vasturia „Žalgiris“ nežiba ir įmeta 97,3 taško per 100 atakų, kas yra 9-as rodiklis.
9-as S.Vasturia yra ir pagal Eurolygoje sužaistas minutes – mažiau rungtyniavo tik veteranas Paulius Jankūnas, kartais trečio centro vaidmenį turintis M.Gebenas ir epizodiškai pasirodę jaunuoliai Karolis Lukošiūnas bei Marekas Blaževičius.
Visi šie skaičiai ir retas šio atleto žaidimas ketvirtuosiuose kėliniuose byloja, kad S.Vasturia toli gražu nėra vienas svarbiausių „Žalgirio“ žaidėjų, bet jo praradimas šioje sezono stadijoje sukuria papildomų problemų M.Schilleriui, kadangi tenka spręsti rebusą, kaip verstis Eurolygoje su dar mažesne žaidėjų rotacija.
Jeigu ne pandemija ir rungtynės be žiūrovų, „Žalgiris“ greičiausiai jau prieš mėnesį būtų įsigijęs naują lengvąjį krašto puolėją, tačiau to sau leisti dabar negali. S.Vasturia buvo tas avarinis variantas, o dabar nebeliko ir jo. Blogiausia, kad kauniečiai nežino ir kada ant parketo grįš P.Garino. Kitą savaitę bus lygiai du mėnesiai, kai jam buvo atlikta menisko operacija. Pats Paulius Motiejūnas teigė, kad įmanomas ir 7 mėnesių variantas, o tikslios sugrįžimo datos nežino niekas, tačiau faktas, kad tai nenutiks per artimiausią mėnesį.
„Žalgiris“ persigrupuoti privalo prieš atkarpą, kurios metu jau sirgaliai tikisi pergalių, kadangi laukia rungtynės su „savo lygos“ komandomis – Atėnų „Panathinaikos“, Vitorijos „Baskonia“, Stambulo „Fenerbahče“, Miuncheno „Bayern“ ir Berlyno ALBA – su visomis šiomis ekipomis bus sužaista per artimiausias 20 dienų.
Savotiškai „Žalgiriui“ pasitarnavo varžovų problemų dėl COVID-19, nes antradienį žalgiriečiai turėjo žaisti su Kėdainių „Nevėžiu-Optibet“, o savaitę baigti maču prieš gerą formą rodančias Pasvalio „Pieno žvaigždes“, bet dvikovos nukeltos. Turint omenyje, kad „Žalgiriui“ kita savaitė Eurolygoje yra dviguba – poilsis po kelionės į Atėnus bus labai naudingas ir reikalingas ruošiantis kitoms dvikovoms.
Daug kalbama apie „Žalgirio“ žaidėjų minutes būtent Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Krepsinis.net paskaičiavo, kad praėjusiame sezone 12 žaidėjų vidutiniškai rungtyniavo po 17 minučių, o šiemet šis skaičius yra beveik 18 minučių, kas yra minimalus skirtumas nuo to, kurį matėme pernai. Sumažinti minučių vidurkius „Žalgiriui“ pavyko pastarosiose rungtynėse, kur triuškino Klaipėdos „Neptūną“ (81:59) ir „Rytą“ (92:45), o niekas iš pagrindinių žaidėjų nerungtyniavo daugiau 20-ies minučių.
Kol kas per 12 turų M.Schilleris startiniame penketuke padarė vos du pakeitimus – M.Gebenas pavadavo melagingą COVID-19 teigiamą testą gavusį Joffrey Lauvergne‘ą, o P.Jankūnas triskart žaidė vietoje N.Hayeso. Dabar neišvengiamai bus įvesta dar viena korekcija.
Precedentas rungtynėse Pasvalyje sufleruoja, kad būtent Rokas Jokubaitis taps startinio penketuko nariu. Būtent tuomet jis pakeitė S.Vasturią ir rungtyniavo nuo pat pirmų minučių. R.Jokubaičio žaidimas šiame sezone nepalieka abejingų, kadangi 20-metis per 22 minutes įmeta 8,8 taško ir fiksuoja 8,8 naudingumo balo vidurkį. Iki šiol jaunuolį galėjome vadinti „šeštuoju žaidėju“, kadangi jis dažniausiai būdavo pirmasis žaidėjas, kylantis nuo suolo ir keisdavo būtent S.Vasturią.
Dabar „Žalgiris“ į tris pozicijas nuo suolo turi vos du žaidėjus – Luką Lekavičių ir Artūrą Milaknį. Realu, kad N.Hayesas turės daugiau rungtyniauti lengvuoju kraštu nei kelios minutės dvikovoje su Maskvos CSKA, kai jis buvo naudojamas tam, jog pristabdytų Willą Clyburną. Galbūt savojo šanso atkarpose sulauks ir kol kas 4 min. bei 23 sek. per du susitikimus sužaidęs snaiperis K.Lukošiūnas, kuris per praėjusį sezoną iš viso Eurolygoje sužaidė vos 17 minučių, tad tokio lygio patirties neturi daug sukaupęs, bet „Žalgiryje“ yra antrą sezoną ir treniruotėse daug darbavosi prieš aukšto lygio oponentus, tad neturėtų išsigąsti PAO ar „Baskonia“ žaidėjų.
Vis dėlto daugiausiai akių krypsta į A.Milaknį, kuris išgyvena asmeniškai pačią nesėkmingiausią tritaškių atkarpą karjeroje. 2016–2017 m. sezone Eurolygoje jis du mačus iš eilės nepataikė nė vieno šūvio iš perimetro, o šiame sezone jau tris susitikimus paeiliui nepradžiugino sirgalių tritaškiu.
„Milai, reikia tavo tritaškio – mesk, mesk“, – iš „Žalgirio“ arenos tribūnų dvikovoje su „Barcelona“ skatino P.Motiejūnas, bet visi 3 tritaškiai skriejo pro šalį, o bendras pastarųjų 5 rungtynių skaičius yra 1 iš 11.
Nepaisant pastarosios juodos atkarpos, bendras A.Milaknio pataikymas iš toli yra 39,5 proc. (15/38), o tai yra identiškas tam skaičiui, kurį jis užfiksavo praėjusiame sezone. Šaro „Žalgiryje“ A.Milaknis žaidė po 22 minutes ir fiksavo 7,4 taško bei 5,7 balo naudingumą, o M.Schillerio „Žalgiryje“ jis per 18 minučių įmeta 5,3 taško ir renka 5 balų efektyvumą.
Didžiausias skirtumas tarp A.Milaknio žaidimo Šaro „Žalgiryje“ nuo M.Schillerio „Žalgirio“ yra tas, kad jam būdavo kuriamos progos. Veteranas daug sprintuodavo palei galinę liniją tam, kad išsilaisvintų iš gynėjo globos bei gavęs kamuolį iškart šautų iš toli. Š.Jasikevičius visada išnaudodavo situacijas, kai Milą dengdavo silpniau besiginantis varžovas, todėl sukdavo derinius, skirtus jam, o šiame sezone to nebematome, kadangi „Žalgiris“ žaidžia savo žaidimą ir nebekreipia daug dėmesio į oponentų spragų išnaudojimą.
Visi puikiai žinome, kad A.Milaknis nėra tas žaidėjas, kuris susikurs sau situacijas ar mes po driblingo, todėl dažnai jo buvimas aikštelėje būdavo „tuščias“, kaip kad rungtynėse su Belgrado „Crvena Zvezda“, kai per 17 minučių atliko vos vieną metimą arba Milane prieš „AX Armani“, kur per 15 minučių išsimetė tik 2 metimus. Gynyboje varžovai dažnai bando atakuoti A.Milaknį, kuris nėra tipinis „trečias numeris“, kadangi visą karjerą žaidė „antrojo numerio“ pozicijoje ir jam trūksta fizinės jėgos bei gynybinių įgūdžių prieš stiprius lengvuosius kraštus. Įdomu tai, kad pagal gynybos reitingą A.Milaknis yra 5-as „Žalgiryje“ (varžovai įmeta 100,9 tšk. per 100 atakų), o puolime jis yra trečias geriausias žaidėjas – 109,4 taško per 100 atakų pelno komanda jam esant aikštelėje.
7 kartus per pastaruosius 8 susitikimus pralaimėjęs „Žalgiris“ išgyvena nelengvą laikotarpį ir dabar dar lieka su sutrumpėjusia rotacija. Šioje situacijoje pats laikas žaidimo kreivę į viršų pakelti senbuviui A.Milakniui, o M.Schileriui – paruošti įdomių naujovių ir nebijoti rizikuoti su aukštesniu penketuku, kai N.Hayesas žaistų šalia priekinės linijos žaidėjų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.