R.Kurtinaičio ir D.Ivanovičiaus rokiruotė – „Chimki“ pasirinkimas suvaržyti laisvę (4)

Lygiai penkeri Rimo Kurtinaičio metai Maskvos srities „Chimki“ klube baigėsi dirbant aukščiausiame lygyje su aukščiausio meistriškumo profesionalais. Paskutinis sezonas diriguojant Rusijos krepšinio flagmano žaidimui virto iliustracija, kaip pasikeitė R.Kurtinaičio kaip trenerio braižas.

Jei dirbdamas Vilniaus „Lietuvos ryte“ skambiausias pergales jis iškovojo užsitarnavęs griežto ir reiklaus trenerio etiketę, tai per penkerius metus „Chimki“ komandoje iš autokrato 55 metų specialistas virto pažangiu demokratu.

Jo vadovaujama „Chimki“ su brangiausiai apmokamu Europos krepšininku Aleksejumi Švedu, individualiu meistriškumu 2014 m. Tel Avivo „Maccabi“ Eurolygos titulą nuskynusiu Tyrese'u Rice'u, dar visai neseniai Majamio „Heat“ marškinėlius vilkėjusiu Zoranu Dragičiumi ir kitais aukščiausio lygio krepšininkais žaidė patrauklų akiai, greitą, gana paprastą, tačiau efektyvų krepšinį, paremtą „du prieš du“ ir „vienas prieš vieną“ situacijomis.

Suteikęs neribotą laisvę išskirtinio talento kūrėjams A.Švedui ir T.Rice'ui, R.Kurtinaitis tikėjosi, kad jie tai atpirks nuoširdžiu darbu gynyboje – ten, kur dirbti dažnai nesmagu, tačiau labai reikia.

Deja, net ir demonstruodama greičiausią ir vieną geriausių Eurolygoje puolimų („Top 16“ etape rinkdama 83,4 taško, kas nusileidžia tik istorinius vidurkius demonstruojančiai Maskvos CSKA), „Chimki“ netikėtai smigo į duobę, iš kurios komandą ištraukti R.Kurtinaičiui leista nebuvo.

„Chimki“ vadovai nusprendė rinktis kitokią kryptį. Jie pasirinko suvaržyti nežabotą laisvę puolime, idant įvesti daugiau disciplinos gynyboje.

Švedas

Laisvo krepšinio aukos

R.Kurtinaitis suprato, kad geriausiai savo žvaigždžių talentą jis atskleis suteikdamas jiems maksimalią laisvę, o ne sprausdamas į griežtus rėmus.

„Chimki“ puolimas buvo statomas ant greitų išpuolių ir staigių pozicinių atakų, oponentams nespėjus tinkamai išsidėstyti gynyboje. Amerikietiško pobūdžio krepšinį (tik su daugybe perdavimų) propagavusi „Chimki“ pirmavo Eurolygoje pagal perimtus kamuolius, tad nemažą dalį savo taškų rinkdavo išnaudodama greičio pranašumą kontraatakose. Turėdamas A.Švedo ir T.Rice'o aikštelės regą, Z.Dragičiaus ir Tylerio Honeycutto greičio pranašumą prieš tiesioginius oponentus bei mobilius aukštaūgius, R.Kurtinaitis akcentuodavo žaibiškų atakų svarbą.

Poziciniame žaidime „Chimki“ naudojo platų išsidėstymą, kai neretai visi penki aikštelėje esantys krepšininkai rotuodavosi pozicijomis ties tritaškio linija. Jie nuolat judėdavo „du prieš du“ žaidimo pagrindu, ieškant erdvių prasiveržimams arba laisvų komandos draugų silpnoje aikštelės pusėje. R.Kurtinaičio auklėtiniai žaidė labai dinamišką puolimą, kuriame noriai buvo dalinamasi kamuoliu – „Top 16“ etape „Chimki“ neturėjo lygių pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį (20,8).

Net jeigu A.Švedas neretai būdavo kaltinamas savanaudišku žaidimu, R.Kurtinaičio sustyguotas „Chimki“ puolimas tikrai nenusipelno aršios kritikos. Jis buvo ne tik gražus akiai, tačiau ir pakankamai efektyvus. Tą rodo 110,3 pelnyto taško per 100 atakų rodiklis „Top 16“ etape, pagal kurį Rusijos klubas užima penktąją vietą.

Didžiausios problemos atsiverdavo prie savojo krepšio. Tam, kad pirmautų pagal perimtus kamuolius, „Chimki“ turėjo gintis agresyviai situacijose, kai kamuoliu būdavo dalinamasi ties tritaškio linija. Tačiau tada, kai R.Kurtinaičio auklėtiniams kamuolio perimti nepavykdavo, varžovai dažnai įgydavo labai daug erdvės prasiveržimams į baudos aikštelę.

Kai oponentų gynėjas verždavosi krepšio link, „Chimki“ turėdavo staigiai gesinti gaisrą, susispausdama po savuoju krepšiu. Taip spragos atsiverdavo aikštelės kampuose, kur be priežiūros palikti snaiperiai dažnai bausdavo skaudžiai. „Top 16“ etape „Chimki“ varžovai iš toli atakavo 39,5 proc. tikslumu.

Būtent gynyba pagalbos situacijose buvo didžiausia „Chimki“ problema. Jei „vienas prieš vieną“ apsiginti ekipos žvaigždėms leisdavo aukštas meistriškumas ir fizinės galimybės, tai pagalbos situacijose pritrūkdavo koncentracijos ir disciplinos, o agresyvi R.Kurtinaičio gynybos taktika to tiesiog savaime reikalaudavo.

Jei griežtų taisyklių nebūvimas puolime neribojo „Chimki“ žvaigždžių talento, tai tų taisyklių nebūvimas gynyboje įskiepijo dažnai pernelyg atsainų požiūrį. Kai komanda pradėjo pralaimėti, R.Kurtinaičiui įvesti griežtesnę tvarką prie savojo krepšio jau buvo per vėlu.

Ivanovičius

„Chimki“ žaidimo ideologija pasikeis

„Aš tikiu, kad vietoj to, kad priimčiau žaidėjus, kokie jie yra, turiu juos pakeisti“, – taip apie savo kaip trenerio vaidmenį komandoje prieš daugiau nei dešimt metų atsiliepė Duško Ivanovičius.

58 metų specialistas netiki, kad treneris turi derinti komandos žaidimo braižą prie turimų žaidėjų. D.Ivanovičius turi griežtą savo krepšinio filosofiją ir reikalauja, kad krepšininkai patys prie jos prisitaikytų.

Prieštaringai pastaraisiais metais vertinamas juodkalnietis, kuris paskutinį rimtą titulą (Ispanijos pirmenybes) laimėjo 2010 m. su Vitorijos „Caja Laboral“, neužtruko su pirmosiomis permainomis „Chimki“ žaidime. Debiutinėse D.Ivanovičiaus rungtynėse su Bambergo „Brose Baskets“ „Chimki“ ėmė žaisti lėčiau, rečiau rėmėsi „du prieš du“, ėmė dažniau ieškoti pranašumo situacijų baudos aikštelėje, o gynyboje galima buvo išvysti įdomią naujovę.

Vienas skiriamųjų D.Ivanovičiaus gynybos bruožų – agresyvus žaidėjo su kamuoliu presingas šoninio „pikenrolo“ metu. Tomis situacijomis „Chimki“ mėgino užspeisti kamuolį valdantį varžovų gynėją šalia šoninės linijos, tuo pačiu neutralizuojant perdavimo galimybes arčiausiai buvusiems komandos draugams. Tokie triukai gynyboje gali priversti nepasiruošusius oponentus klysti.

Tiek mače su „Brose Baskets“, tiek Vieningosios lygos rungtynėse su Volgogrado „Krasnyj Oktiabr“ D.Ivanovičiaus auklėtiniai pakankamai solidžiai gynėsi tris kėlinius. Tačiau per lemiamas 10 minučių vokiečiai susmeigė 28 taškus, o Volgogrado krepšininkai – 24. Naujasis „Chimki“ treneris tai aiškino prasta krepšininkų fizine kondicija.

Rungtynes su „Brose Baskets“ starto penkete pradėjęs T.Honeycuttas per 8 minutes spėjo 2 kartus pažeisti taisykles, jo žaidimas akivaizdžiai netenkino D.Ivanovičiaus. Trečiojo kėlinio pradžioje dar suteikęs šansą amerikiečiui reabilituotis prasto starto, treneris, galiausiai, pasodino legionierių ant suolo iki finalinio susitikimo švilpuko.

Ko gero, ryškiausias pokytis „Chimki“ puolime – žaidimo greitis. D.Ivanovičiui perėmus komandos vairą, puolimas pastebimai sulėtėjo. Įvyko pokyčių ir žaidėjų vaidmenyse.

Jei Jamesas Augustine'as prie R.Kurtinaičio retai žaisdavo nugara į krepšį ir dažniausiai atlikdavo „pikenrolo“ įkirtėjo į baudos aikštelę vaidmenį, tai D.Ivanovičius ėmė amerikietį dažniau išnaudoti baudos aikštelėje „vienas prieš vieną“.

Jei A.Švedas prie lietuvio labai dažnai būdavo atakų kūrėjas, kuris žaisdamas „du prieš du“ arba „vienas prieš vieną“ ieškodavo patogių progų atakuoti krepšį arba laisvo komandos draugo, tai dabar jis dažniau išvedamas metimui užtvaromis be kamuolio.

Bendrai, „Chimki“ žaidime sumažėjo laisvės ir galimybių perimetro krepšininkams kurti. Puolimas tapo labiau suvaržytas, kai užuot improvizavus, remiamasi ilgais deriniais.

2014–2015 m. sezone D.Ivanovičius dirigavo Atėnų „Panathinaikos“. Toji ekipa buvo viena lėčiausiai rungtyniavusių Eurolygos komandų – pagal „Pace“ rodiklį (71,5) užėmė 22-ąją vietą tarp 24 turnyro klubų.

Panašu, kad ir „Chimki“ su D.Ivanovičiumi gali tapti komanda, kuri žais nuobodoką krepšinį. Gali būti taip, kad talentu kurti puolime apdovanoti T.Rice'as ir A.Švedas bus pernelyg suvaržyti.

Griežti rėmai ir disciplina – tai kelias, kurį pasirinko „Chimki“ vadovai, patikėję D.Ivanovičiumi. Pasižiūrėsime, ar šis kelias bus tiesesnis nei mintas anksčiau, kai R.Kurtinaičio komanda žaidė energingą, įvairų ir kūrybingą krepšinį.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.