Rinktinėje pasitikėjimą išauginęs T.Sedekerskis: apie kapitono raištį, įspūdingą startą ir šansus tapti baskų P.Jankūnu (6) interviu

Eurolygos maratonas įsibėgėja ir dviguboje savaitėje Kauno „Žalgirio“ netrukus lauks antrasis iššūkis – Vitorijos „Baskonia“ ekipa.

Neabejotinu šios komandos veidu jau yra tapęs Tadas Sedekerskis, daugiau nei dešimtmetį priklausantis baskų sistemai. Kaip jau juokavo čia anksčiau žaidęs Rokas Giedraitis – Tadas Vitorijoje mylimas taip, kad ateityje galėtų tapti ir miesto meru.

„Ne visi iš pradžių mylėjo, buvo karčių kritikų. Tie pirmi sezonai, kai neturėjau svarbaus vaidmens, buvau jaunas, sėdėjau ant suolo, daug dėmesio nesutraukė. Daug kas buvo mane nurašę, neslėpsiu, buvo sunkus momentas, vienu metu atrodė, kad žmonės nusisuka nuo manęs.

Ačiū Dievui, kai pradėjau žaisti, vaidmuo didėjo, šią situaciją pavyko pakeisti“, – Krepsinis.net sakė T.Sedekerskis.

Jau pastarieji metai jam buvo solidūs, tačiau 25 metų 206 cm ūgio puolėjas kol kas sezono starte rodo tiesiog įspūdingą formą ir Eurolygos geriausių kovotojų dėl kamuolių grafoje yra lyderis.

T.Sedekerskio skaičiai per 28 minutes siekia 9,7 taško, 10,3 atkovoto kamuolio (puolime – 4), 1,7 rezultatyvaus perdavimo bei 17,3 naudingumo balo. Tai leidžia jam būti efektyviausiu žaidėju savo komandoje. 

Lietuvis pritaria, kad jam pasitikėjimą savimi dar labiau užaugino sėkminga vasara su vyrų rinktine nei pasaulio čempionatas.

„Į Vitoriją grįžau su dar daugiau motyvacijos, pasitikėjimo, svarbu, kad kūnas tik laikytų“, – tikisi jis.

Krepsinis.net portale – interviu su „Baskonia“ komandos senbuviu apie naują kapitono atsakomybę, rinktinės įtaką, solidų startą, ateitį Vitorijoje, baskų tikslus ir „Žalgirį“.

– Daug metų Vitorijoje ir pirmieji, būnant kapitonu. Papasakokite, kaip priėmėte šį naują vaidmenį savo karjeroje?

– Atsakingos pareigos. Kai pagalvoji, esu Eurolygos komandos kapitonas, klubo su didele istorija. Pats čia jau 11-tą sezoną, manau, gerai suprantu ko klubas tikisi iš mūsų kaip žaidėjų, ko nori sirgaliai, ko nori miestas. Galiu tikrai gerai visą tai perteikti komandos draugams bei naujokams.

– Koks komandos kapitonas esate ir iš ko mokėtės, kaip eiti šias pareigas tinkamai?

– Manau, daug pavyzdžių mačiau. Tiek čia buvo Hanga, Shengelia, Rokas, rinktinėje – Jonas. Nereikia daryti stebuklų, paprasti dalykai – suburti komandą pietums, vakarienei, kai sunkesnis momentas pasakyti žodį, nuraminti ar šiaip padėti. Esu čia ilgą laiką, tad su smulkmenomis padėti galiu. Naujos pareigos, po truputį apsiprasiu ir bus tik lengviau.

– Toks įspūdis, kad kai kurie žaidėjai iš rinktinės grįžo su dar didesniu pasitikėjimu savimi, jūs – taip pat. Ar tame yra tiesos?

– Manau, kad vasara su rinktine davė labai daug patirties. Pasaulio čempionatas – kitoks turnyras. Kiekvienos rungtynės aukso vertės, turi būti super susikoncentravęs. Pasiruošimas, spaudimo jautimas, visa šalis susivienija ir laukia rezultato. Reikia atiduoti 100 proc. kiekvienose rungtynėse, tad gavau daug patirties. Daug išmokau ir iš trenerių – visada į naudą padirbėti ir su kitais treneriais. Be abejo, buvo geras čempionatas ir asmeniškai, tai irgi pridėjo pasitikėjimo. Į Vitoriją grįžau su dar daugiau motyvacijos, pasitikėjimo, svarbu, kad kūnas tik laikytų.

– Daug ką žavintis dalykas yra tas, kad šiuo metu Eurolygoje esate geriausias kovotojas dėl atšokusių kamuolių. Kaip tapote žaidėju, kuris užkopė į viršų šioje statistinėje grafoje?

– Nežinau, šiaip manyčiau, kad esu vienas aukščiausių žaidėjų savo pozicijoje. Nežinau, kas dar Eurolygoje yra tokio ūgio. Naudojuosi fiziškumo pranašumu. Manau, kad nereikia didelio talento kovai dėl kamuolių, reikia noro, nusiteikimo kiekvienoms rungtynėms. Tai suteikia dar daugiau galimybių, kai atsikovoti kamuolį, gali pats užaštrinti, bėgti į greitas atakas, sukurti progas komandos draugams. Tai palengvina žaidimą ir komandos draugams.

Sedekerskis

– Anksčiau buvote minėjęs, kad Duško Ivanovičius jus prikėlė kaip žaidėją, tačiau vėliau į Vitoriją atvyko Nevenas Spahija. Kaip jautėtės, kai prie komandos vairo pernai stojo Joanas Penarroya? Kaip greitai pajutote, kad būsite reikalingas šiam strategui?

– Iki tol nepažinojau trenerio, buvo šiokia tokia nežinomybė. Tą sezoną gerai pradėjau su Duško ir pabaigiau suolo gale su Nevenu. Prieš praeitą sezoną atvykau labai gerai pasiruošęs, žinojau, kad nuo pirmos dienos reikia parodyti norą, ką galiu, ką moku, tai man gerai pavyko. Praeitą sezoną turėjau begalę gerų rungtynių. Manau, treneris antro sezono metu dar geriau mane pažįsta bei pasitiki. Kaip ir kalbėjau, sėkmingas žaidimas rinktinėje irgi pridėjo savo. Žaisti didelį minučių kiekį man dabar didelis pliusas.

– Baskai visada pasižymėjo gana dažna trenerių kaita. Dabar J.Penarroya darbuojasi antrus metus iš eilės. Kiek tai palengvina visą darbą, kuomet klube išlaikytas tęstinumas?

– Tai labai didelis pliusas, tikėjausi, kad treneris liks ir nebus didelių pasikeitimų. Taip, čia dažnai kito treneriai, atrodydavo, pripranti prie vieno ir jo sistemos, geriau susipažįsti, kaip buvo ir su Duško, prie kurio pripratome, viskas buvo paprasta, bet tada atėjo permainos. Atėjo kitas treneris, su naujomis idėjomis, savo stiliumi. Tada loterija. Vienam gali tikti labiau, kitam – mažiau. Vienas tave mato vienaip, kitas – kitaip. Tęstinumas labai svarbus komandai, žaidėjams, daug paprasčiau žaisti ir man asmeniškai tai labai padėjo.

– Kuomet pats susidurdavote su situacijomis, kai pokyčiai neišeidavo į naudą jums asmeniškai, ko gero kiekvienas permainas pasitikdavote su nerimu.

– Tai taip, bet nuo manęs niekas nepriklauso. Ką galvojau po trenerių pasikeitimų, buvo tik viena – nuo kitos dienos ateiti ir viską įrodinėti iš naujo. Daugiau nieko nepadarysi.

View this post on Instagram

A post shared by TADAS SEDEKERSKIS (@tsedekerskis)

REKLAMA

– Rokas Giedraitis buvo minėjęs, kad baskų sirgaliai taip jus myli, kad ateityje galėtumėte tapti Vitorijos meru. Kiek pats jaučiate baskų sirgalių meilę ir ar per šiuos metus ją teko užsitarnauti būtent geru savo žaidimu?

– Su Roku praleidome 3 metus, daug juokavome, jis sakė, kad čia liksiu visą gyvenimą (Juokiasi). Tikrai ilgą laiką esu čia, kažkurią dieną kaip tik skaičiavome, trečias ar ketvirtas pagal trukmę čia esu. Visai nemažai metų čia praėjo. O dėl žmonių, ne visi iš pradžių mylėjo, buvo karčių kritikų. Tie pirmi sezonai, kai neturėjau svarbaus vaidmens, buvau jaunas, sėdėjau ant suolo, daug dėmesio nesutraukė. Daug kas buvo mane nurašę, neslėpsiu, buvo sunkus momentas, vienu metu atrodė, kad žmonės nusisuka nuo manęs. Ačiū Dievui, kai pradėjau žaisti, vaidmuo didėjo, šią situaciją pavyko pakeisti.

Kai sekasi, automatiškai daugiau ir sirgalių bei jų meilės sulauki. Šį sezoną daug žmonių rašė, tikėjosi, norėjo, kad grįžčiau, palaikė, kai buvau rinktinėje. Jaučiu didelę meilę iš Vitorijos sirgalių ir tai dar labiau stumia mane pirmyn ir tobulėti.

– Jūs atrodote jau neatskiriama „Baskonia“ ekipos dalis. Pats save įsivaizduojate kokioje kitoje vietoje? O gal, pavyzdžiui, galėtumėte tapti „Baskonia“ ekipos Pauliumi Jankūnu?

– Labai daug tokių klausimų yra pastaraisiais metais, nes jie – paskutiniai kontrakte. Tiek iš žurnalistų, vietinių, draugų, pažįstamų. Stengiuosi atsakyti paprastai: nenoriu sukti galvos, ypač sezono pradžioje, bet šiaip – kodėl nepabandyti savęs svetur. Labai ilgai esu čia, šis miestas man labai daug davė, daug ko čia pasiėmiau, jei bus kažkokia situacija, visada reikia viską svarstyti.

– Vitorija neabejotinai jums yra antrieji namai, kažkuria prasme čia ir užaugote, nes atvykote būdamas paauglys. Ko gero atsisveikinti irgi nebūtų paprasta emociškai.

– Būtų keista, ši vieta tikrai tapo namai, atvykau čia 15-os metų. Būtų įdomu. Manau, kartais tokie pokyčiai išeina į naudą. Viską pamatysime eigoje, o dabar svarbu turėti kuo geresnį sezoną, kuo daugiau pergalių, tada viskas susidėlios savaime.

Sedekerskis

– Baskai keletą metų balansuoja ant Eurolygos atkrintamųjų ribos, bet patekti į jas neįstengia. Ar jaučiate, kad šis sezonas gali būti kitoks?

– Pastaraisiais metais vis nepavyksta, liekame ant paskutinio laiptelio, 9–10 pozicijose. Pernai mus išmetė „Žalgiris“, praeitas sezonas buvo prastesnis, užpraeitas su Duško buvo neblogas, bet pritrūko 1–2 pergalių. Turi būti susikoncentravęs nuo pat sezono pradžios, nes viena bloga atkarpa nulemia. Kaip kapitonas stengiuosi paaiškinti naujokams, kaip tai svarbu – tiek Eurolygoje, tiek Ispanijos lygoje.

Nesvarbu, prieš ką žaidžiame, namie ar išvykoje, prieš Madridą ar Manresą, visi mačai tiek pat svarbūs, nes po to labai svarbu skaičiuoti taškus. Tad pamatai, kad čia neįvertinome, čia nesusikaupėme, čia galvojome, kad esame pavargę. Turi visose rungtynėse atiduoti save, tada po sezono džiaugsiesi rezultatais. Negali galvoti, kad pradėsi žaisti nuo vasario mėnesio. Reikia būti išmintingiems, protingiems, klausyti trenerio, nes kiekvienos rungtynės aukso vertės.

Sezono eigoje matysime, ar sustiprėjome, ar susilpnėjome, viskas priklauso nuo mūsų.

– Kai sužinojote, kad Eurolygoje atsiranda įkrintamosios, ko gero kažkiek trynėte rankomis.

– Taip, nors jausmas dvejopas. Atrodo, jei turi gerą sezoną, užsitikrini vietą aštuntuke, gali ją lengvai prarasti. Bet žiūrint į pastaruosius metus, tai mums labai būtų išėję į naudą. Kaip bus dabar, pamatysime, tikiuosi, tai kažkiek padės.

Sedekerskis, Giedraitis

– Ar likote nustebęs, kad Vitorijos klubas nusprendė atsisveikinti su R.Giedraičiu ir net nepasiūlė jam kontrakto?

– Net nežinau. Jis turėjo tris visai neblogus sezonus čia, pirmas su Duško buvo stipriausias, labai gaila, kad jis išvyko. Puikiai sutarėme, manau, ir Rokas šiai komandai tiko. Nežinau, kodėl klubas priėmė tokį sprendimą. Tikiuosi, tai išeis į naudą abiem pusėms. Rokas demonstruoja puikų žaidimą Belgrade, labai džiaugiuosi dėl jo. Pažiūrėsime, gal ateityje dar susikirs kažkur keliai (Juokiasi).

– Ko gero keisčiausia buvo tai, kad, kaip pasakojo pats Rokas, Eurolygos klubų dėmesio vasarą jis nesulaukė.

– Viskas priklauso nuo situacijos. Jei dauguma komandų buvo užsipildžiusios, pozicijos – užimtos, nebuvo lengva. Priklauso ir nuo sėkmės faktoriaus. Manau, kad didžiausi klubai juo domėtųsi, bet kai nėra vietos, negali sugrūsti daug žaidėjų į vieną. Belgrade jam pasitaikė ideali vieta su pažįstamu treneriu, jis čia turi daug minučių, žaidžia su dideliu pasitikėjimu, manau, viskas šioje situacijoje jam susidėliojo į naudą. Neturiu abejonių, kad jei ne Belgradas, kita komanda būtų jam pasiūlius kontraktą.

View this post on Instagram

A post shared by Baskonia (@baskonia1959)

REKLAMA

– Kokiu treniruočių ritmu gyvenate, kuomet grafikas – intensyvėja, sezonas – įsibėgėja, o Eurolygos dvigubos savaitės – prasideda?

– Per dvigubą Eurolygos savaitę nėra nei laiko, nei jėgų treniruotis, reikia taupytis. Bet esame jauniausia komanda Eurolygoje, sportuojame tikrai nemažai, turime 5 naujokus, tad turime dirbti sunkiai, dar geriau vienas su kitu susipažinti, vienas kitą pajausti ir tobulėti. Tikrai netinginiaujame ir nepoilsiaujame, išnaudojame treniruotes tobulėjimui.

– Kaip žvelgiate į bendrą tendenciją, kuomet žaidėjai turi atlaikyti nežmoniškus krūvius, jei po sezonų Eurolygoje, ilgų vietinių čempionatų kovų, dar seka kovos su rinktine, atrankos, čempionatai ir t.t.?

– Aš manau, kad tai nėra į naudą mums, žaidėjams, kūnas patiria didelį stresą ir krūvį. Bent vasarą norisi turėti laisvo laiko, pabūti su šeima, su draugais. Kai vietiniai čempionatai taip užsitęsia, vėliau reikia vykti į rinktinės stovyklą, kuri irgi užsitęsia, tada vos spėji grįžti ir keliauji į pasiruošimą su komanda, yra sunku.

Nuo manęs čia niekas nepriklauso, nieko nepakeisiu, o kad galvosiu apie tai, jėgų tai nepridės. Manau, žaidėjas turi turėti entuziazmo, kol yra jaunas. Reikia bandyti ir žaisti klube, ir atstovauti rinktinei, nėra kitos išeities. Jei kažkuriuo metu tai pasikeis, laiko turėsime daugiau, tai bus į naudą, bet kol kas prošvaisčių nėra, tad bandome išgyventi kaip yra.

– Ispanijoje sezoną pradėjote su 4 pergalėmis ir pralaimėjimu, Eurolygoje kol kas nugalėjote tik Berlyno ALBA. Kaip vertinate tokį startą?

– Visada gali būti geriau. Pritrūko sėkmės ir patirties rungtynėse su „Real“ bei „Bayern“. Sužaidėme du prastus kėlinius, nors atrodė, kad kontroliavome rungtynes ir viskas buvo gerai. Reiškia, mums dar trūksta. Sezonas ilgas, nereikia panikuoti, svarbiausia išlikti kartu ir po truputį pergalės ateis.

– Kol kas „Real“ atrodo kosminė komanda, ypač pasipildžiusi Facundo Campazzo. Su šia komanda jau kovojote ir jūs, ir žalgiriečiai, kokį įspūdį palieka „Real“?

– Mes žaidėme su jais namie, čia rungtyniaujame geriau, kaip ir daugelis ekipų. Prieš „Real“ kontroliavome didelę dalį mačo, privalėjome jį laimėti. Tai komanda, sudaryta iš 12 žvaigždžių, kur kiekvienoje pozicijoje yra lygiaverčiai keitimai. Tavaresas po krepšiu, Poirier demonstruoja įspūdingą formą, veteranai irgi daug duoda, Campazzo prisijungė, Musa antrą sezoną iš eilės žaidžia puikiai. Labai labai labai stipri ekipa. Manau, popieriuje – stipriausia Eurolygoje, o kaip bus toliau, matysime.

– Kas nebūdinga jūsų puolimu paremtai komandai, „Bayern“ klubui pelnėte tik 68 taškus. Kodėl pastarosios rungtynės Eurolygoje susiklostė taip ir kaip buvote uždaryti?

– Nežinau, ar buvome uždaryti, ar tiesiog mums dar trūksta geresnio žaidimo puolime, geresnių sprendimų, geresnio pasiskirstymo kamuolio, geresnio pranašumų išnaudojimo. Dabar atrodo, kad dažnai nesuprantame, ko norime, ir trūksta komandinio žaidimo. Dažnai norime nulemti rungtynes po vieną, tai mūsų minusas, kurį turime išgyvendinti, tada viskas bus gerai.

Žalgiris

– Kuo šiuo metu pavojingas atrodo „Žalgiris“, su kuriuo kausitės ketvirtadienio vakarą?

– Manau, tai labai rimta komanda gynyboje ir puolime. Jie išlaikė praeito sezono pagrindą. Atrodo, į kiekvienas rungtynes jie ateina gerai nusiteikę, tai didelis jų pliusas. Evansas, Šmitas, Ulanovas – šie trys žaidėjai yra tie, apie kuriuos viskas sukasi, juos svarbu sustabdyti, bet tiek jie, tiek Butkevičius, yra geros formos. Tas pats Manekas turėjo labai gerų atkarpų. „Žalgirio“ paskutiniai kėliniai prieš „Virtus“ ir „Crvena Zvezda“ buvo tikrai įspūdingi. Matosi, kad komanda žaidžia kartu ilgą laiką.

– Fabienas Causeur prieš praeitą mačą irgi buvo minėjęs, kad tiek „Real“, tiek „Žalgiriui“ sezono pradžioje didžiausią privalumą suteikia išsaugotas branduolys.

– Sutinku, kaip ir sakiau apie trenerį, kai lieka jis bei komandos branduolys, tada ir naujokams paprasčiau įsijungti. Ką ir padarė „Žalgirio“ naujokai – jie tikrai neblogai įsijungė. Aišku, Brazdeikio išvykimas – didelė netektis, bet jie neblogai su tuo susitvarko ir yra labai solidi komanda. Laukia sunkus ir rimtas varžovas.

„Ilgoji pertrauka“: LKL klubų darbas komunikacijoje, interesų konfliktai, Valančiūnas „Žalgiryje“, kokio žaidėjui reikia „Rytui“, komentatorių niuansai ir lūžio momentas Lietuvos krepšinyje