„Ryto“ sirgaliai išdėstė savo poziciją: mes kaltiname Kairį dėl rezultatų, Gudelį – situacijos klube (42)

Vilniaus „Ryto“ ištikimiausi sirgaliai „B Tribūna“ išsakė savo poziciją dėl dalykų, kurie vyksta klube. Pateikiame neredaguotą aistruolių poziciją, kuri išsakyta feisbuko puslapyje.

Mes kaltinam.

Už rezultatus aikštėje – Kairį, už situaciją klube – Gudelį.

Nors gerbiamas treneris sakė, jog fanai turėtų tik sirgti, bet nusižengsime šiai rekomendacijai. Nesuvokiama, niekaip nesuvokiama.

Rytas yra vienas didingiausių šalies sporto klubų, tai yra antras tituluočiausias krepšinio klubas Lietuvos istorijoje. Taip – Rytas tikrai nekenčiamiausias šalyje, tačiau tuo pačiu ir antras pagal populiarumą. Rytas yra vienintelis klubas be Žalgirio, kuris turi fanų ir kituose miestuose. Jų nėra tūkstančiai kiekviename mieste ir miestelyje, bet jų yra, mes juos matom ir girdim. Jie metų metus yra tie keistuoliai savo giminėje ar draugų rate, kurie kažkodėl palaiko Rytą ir juo tiki. Nekalbant apie tuos tūkstančius rytfanių Vilniuje. Jų labai daug – vieniems iš jų kantrybė ir viltis pasibaigė prieš penkerius metus, kiti laikėsi iki pastarųjų metų skandalų, o dar daliai paskutinės nervų ląstelės neatlaiko per šiuos sudėtingus metus. Bet širdies gilumoje jiems vis dar rūpi.

Rytas turi audringiausią areną Lietuvos krepšinio lygoje. Tik JEEP arenoje per kiekvienas, net mažai reikšmingas rungtynes, minia stojasi iš savo vietų ir vieningai traukia dainas. Tai yra super ištikima ir be proto klubą mylinti bendruomenė. Ji augo, keitėsi kartos, komandoje keitėsi daugybė žmonių, bet fanai visada liko kartu su juodai-baltai-raudonais. Norime pastebėti, jog klubas – tai ne tik Gudelis, žaidėjai ar treneriai. Klubas – tai visi mes, visi, kurie negali ramiai miegoti po pralaimėjimų ir kuriems kaupėsi laimės ašaros po neįtikėtino Stipčevičiaus šou Vilniuje prieš du metus. Tai visi mes, kurie spintose turim senutėlaičius Ryto šalikus bei marškinėlius, tai mes, kurie net per visą šitą šūdą toliau perka naują Ryto atributiką... Ir, po galais, kažkodėl didžiuojasi būdami rytfaniais. JŪS esat RYTAS, MES esam RYTAS. Žinote, kur problema? Kad šita meilė patapo vienpusė, meilė be atsako. Kodėl klubo vadovai mus visus laiko idiotais? Kodėl miestui rūpi nepakankamai?

Kodėl klubo savininkui leidžiama išsisukinėti nuo podkastų, kodėl nėra atsakomybės, kodėl jam leidžiama eiti tik į „sanitarinių“ sąlygų pokalbius, kur šnekama gražiais šablonais? Kodėl didelę klubo dalį valdanti Vilniaus miesto savivaldybė negali surengti normalių konkursų ir į Rytą pasamdyti profesionalų, kurie skaitytųsi su miestiečiais? Kodėl virš 3 mln. biudžeto klube, direktorius beveik kiekviename interviu pabrėžia, jog yra pakankamai sunku prižiūrėti du klubus (Kibirkštį ir Rytą). Čia normalu? Neturime nieko prieš Justa Jankauską, jis Ryte dar tik keli mėnesiai, bet „viršūnė“ jį daro atpirkimo ožiu, kol pati slepiasi... Justas nėra atsakingas už dabartines Ryto problemas, todėl ir kaltinti jį būtų neadekvatu.

Iš savivaldybės paskirtas Adomas Bužinskas yra labai kietas vyrukas, daug padėjęs mums, bet čia nėra jo pagrindinis darbas. Kodėl šitoje komandoje nesuprantama, kad vietoj kelių tūkstančių per mėnesį neaiškiam legionieriui, galima daug naudingiau pinigus panaudoti stiprinant ofiso pajėgumus ir žmogiškuosius išteklius? Ryto ofise yra daug gerų, atsidavusių žmonių, kuriama graži ir kokybiška atributika, bet tokiam klubui jų tiesiog trūksta. Trūksta lyderystės. Kaip pavyzdį galima paimti M.Nikoličių futbole, kuris Kroatijoje tapo metų sporto direktoriumi. Kodėl mes neapsvarstome paieškos spektrą praplėsti už Lietuvos ribų?

Mūsų darbas priminti visiems rytfaniams ir pasiųsti žinutę klubo bei miesto vadovams – taip negalima. Nesvarbu, jog laikai negeriausi, mūsų biudžetas vis dar stipriai lenkia absoliučią daugumą LKL‘o komandų. Per paskutinius dvejus metus Rytas laimėjo KMT, pateko į Eurocup TOP8 ir dar kartą buvo ant TOP8 slenksčio. Buvę ir esami Ryto vadovai dažnai mėgsta palyginti Ryto ir Žalgirio biudžetus, taip pasiteisindami kovos trūkumu. Tai kodėl jūs visada tylite po kovų su Utena? Kur tie biudžetų lyginimai? Ir, štai, atėjom prie pikčiausios dalies.

Dalies, kurioje norime paaiškinti, kiek dabartinis treneris nesupranta, kur jis atsidūrė. Kaip jau buvo galima suprasti – čia ne eilinis klubelis, kuriame galima teisintis, jog Utena ar Kėdainiai turi gerą komplektaciją. Kaip triuškinantį pralaimėjimą Rygos VEF‘ui sugebama paaiškinti tuo, jog „VEF žaidė tikrai gerai“? Kaip, žmogus, savo priekinėje linijoje turintis Echodą ir Ndourą gali aiškinti, jog Čepukaitis su Kupšu – tai dominuojantys žaidėjai? Kaip galima pasirinkti Bensoną vietoje visą sezoną NKL‘e siaučiančio, pakankamai perspektyvaus, Martyno Pacevičiaus? Gal suteikus jam šansą kitą sezoną turėtume gerą „rolinį“ žaidėją? Tai kas vyksta dabar? Bensonas pasirinktas, nes esą komandai naudos galės duoti čia ir dabar, bet vakarykštėje konferencijoje jau girdime, kad jam reikia laiko, jis senai nežaidė. Kokio laiko, jeigu su juo pasirašytas laikinas kontraktas? Dabar galima prisiminti ir Ryto podkaste girdėtą J. Jankausko mintį, kad Ryto vizija – jaunimas su keliais pajėgiais legionieriais. Jeigu vizija tokia, kodėl dabar matome atvirkštinį procesą? Kodėl sporto direktoriui leidžiami tokie ėjimai, kurie kertasi su ta vizija? Nereikia užmiršti ir Augusto atvejo – sutapimas ar ne, bet jis daugiau žaisti pradėjo tik po kalbų apie Šarūno Marčiulionio spaudimą Rytui.

Jau akivaizdu, kad žaidėjai netiki treneriu, o vieša paslaptimi tapusios kalbos apie treniruotėse kvestionuojamą trenerio gynybos planų paaiškinimą tik tą patvirtiną.

Pastoviai primenama, jog varžovai labiau norėjo. Tai kaip, po galais, mes to noro neatrandame, ką? Mes neatradome noro per derbį, kur Žalgiris tiesiog pažeminimo Rytą, išsityčiojo tiek, kad tas rezultatas tapo amžiams įrašytas į metraščius kaip antirekordas. Tiek, kad net Mareką į aikštę leido. Mes neatrandame noro per lemiamas Čempionų lygos rungtynes? Neatrandame noro per KMT ketvirtfinalį? Vakar matėsi, koks Juventus suoliukas yra užsivedęs, kaip mūsų nemėgstamas, bet už savo atsidavimą gerbiamas, Skučas prisideda prie emocinio komandos užtaiso. Tuo tarpu, mes atrodome negyvi. Darosi panašu, jog dabartinė komandos galva nori parodyti Ryto fanams, jog tokie pralaimėjimai mūsų neturėtų stebinti. „Ramiai, čia mūsų lygis, varžovai geri“. Ne, ne, ne – taip nepraeisi. Gal mes ir ne krepšinio treneriai, bet ir ne idiotai.

Po Kavaliausko choreo B Tribūnos viduje pasakėme, jog neskubėsime dievinti žmonių, lauksime tikrų legendų, jog jie užsitarnautų garbę atsidurti ant mūsų choreografijų. Akivaizdu, kad šį kartą suklydome, per daug patikėjome, gal net padarėm meškos paslaugą. Su tokiu užsivedimu ir choreo sezono pradžioje leidome treneriui pačiam per daug pakilti į žvaigždes ir įtikėti savo idėjomis.

Dar nei vienoje spaudos konferencijoje negirdėjome paprasto atsiprašau, atsakomybės prisiėmimo, o klausėmės tik pasiteisinimų paieškų. Gaila, bet galim tik pasikartoti – reikia pokyčių.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.