Vilniaus „Ryto“ komanda Europos taurės „Top 16“ etape turės sutvarkyti dar vieną formalumą – sužaisti dvikovą su Stambulo „Galatasaray“ krepšininkais.
Itin kvailai sudėliotas turnyro tvarkaraštis lemia, kad paskutinis mačas bus žaidžiamas kovo 3-ąją. Tai reiškia, kad nuo dvikovos su Kazanės „Unics“ bus prabėgęs beveik mėnuo. Taip susiklostė dėl taurėms skirtos pertraukos ir Europos čempionato atrankos „lango“. Vis dėlto galima buvo nedaryti tokios ilgos pertraukos žiemą, kai „lango“ nebuvo ir įterpti vieną reguliaraus sezono turą.
Dabar savo likimo dar nežinančios komandos mėnesį galės ruoštis lemiamai kovai, o per tokį laiką gali įvykti daug faktorių, kurie turės įtakos galutiniam rezultatui. Tuo tarpu „Siemens“ arenoje galima tikėtis itin mažo lankomumo, kadangi rungtynės nieko nebereikš. Priešingai būtų, jeigu „Rytas“ dar turėtų galimybes patekti į ketvirtfinalį.
Kadangi paskutinės rungtynės „Rytui“ nieko nebereiškia, galima aptarti patį Dainiaus Adomaičio kariaunos žygį antrajame pagal pajėgumą klubiniame turnyre. Žvelgiant tik pagal klubo vadovų iškeltą tikslą, „Rytas“ jį įgyvendino – pateko į kitą turnyro etapą. Atrodė, kad iškeltas tikslas yra labai kuklus, bet pagal suburtą sudėtį jis tikrai atrodė logiškai suprantamas.
Prisimename, kaip „Rytas“ kovas pradėjo 92:86 pergale prieš Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, o tada sekė 4 pralaimėjimų serija, po kurios galima buvo stipriai suabejoti šansais patekti į „Top 16“ etapą, bet vilniečiai antrajame rate laimėjo dar 3 sykius ir pateko toliau bei turėjo bilietą dar prieš paskutinio turo kovą Venecijoje. Tas mačas įsiminė, kadangi abi komandos netryško noru laimėti, o paskutinėmis minutėmis matėme ant parketo ir Ąžuolą Tubelį, ir Karolį Giedraitį. „Rytas“ pergalės atveju būtų patekęs į ispanišką grupę su Andoros „MoraBanc“, Badalonos „Joventut“ ir Malagos „Unicaja“. Dabar ten žaidžia Bursos „Tofaš“, kuri kartu su „Unicaja“ jau turi vietas aštuonete.
Vienareikšmiškai teigti, kad „Ryto“ grupė su esamomis komandomis yra palankesnė už ispanišką peklą tikrai negalima. Ta pati „Joventut“ ir „MoraBanc“ „Top 16“ etape nerodė gero krepšinio, todėl ne veltui liko už borto. Solidžiai atrodė tik „Unicaja“ komanda. Tas ispaniškos ekipos statusas skamba grėsmingai, bet nebūtinai reiškia, jog tokios komandos negalima nugalėti. Puikus pavyzdys yra Panevėžio „Lietkabelis“, kuris prasibrovė į kitą FIBA Čempionų lygos etapą, o Manresos „Baxi“ liko už borto.
Savo G grupėje „Rytas“ tik dvikovos pabaigoje nusileido Kazanės „Unics“. Svečių laimėjimą lėmė individualus amerikiečių meistriškumas, kurį jie parodė paskutinėmis minutėmis pataikę sudėtingus metimus. Toliau – dvejos puikios pergalės: prieš „Galatasaray“ laimėta itin solidžiai ir pirmaujant visą mačą, o Monako „AS Monaco“ komanda taip pat pranokta rodant solidų žaidimą. Po pirmojo rato galėjome sakyti, kad „Rytas“ yra viena koja atkrintamosiose, tačiau viską aukštyn kojomis apvertė išvyka į Monaką.
Tos dvikovos Monake neįmanoma paaiškinti logiškai, kadangi „Rytas“ tikrai nėra tiek prastesnė komanda už varžovus, kad pralaimėtų pirmą dvikovos dalį 15:53. Galima tikrai pasakyti, kad Vilniaus klubą aplankė juoda diena. Juolab, kad per toliau sekusią dvikovą su „Unics“ išvykoje „Rytas“ vėl buvo konkurencingas, bet stigo daugiau talento, kad ne tik išlikti arti varžovų, tačiau ir smogti jiems.
Ieškant „Ryto“ trūkumų būtina paminėti Martyno Echodo praradimą. Tai yra pagrindinis komandos centras. Nereikia pamiršti, kad vilniečiai ir taip neturi stiprios sudėties, o tokio žaidėjo praradimas yra didelis nuostolis. „Top 16“ etapą M.Echodas pradėjo fiksuodamas 8,5 taško, 11 atkovotų kamuolių ir 19 naudingumo balų vidurkius. Gaila, kad LKL mače su Klaipėdos „Neptūnu“ patirta trauma baigė jo pasirodymą „Top 16“ kovose, kur Monake pabandė žaisti, bet per 2,5 minutės buvo akivaizdu, jog to daryti negali. Medikų verdiktas tai tik patvirtino – lietuvis nežais dar tris savaites.
Jeigu praėjusiais metais galėjome kalbėti, kad „Rytui“ pasisekė su Artiomo Parachovskio atvykimu ir jo pergalingu metimu Belgrade, tai dabar galima konstatuoti, jog pristigo sėkmės M.Echodo traumos atveju. Pernai trijų laimėjimų užteko ketvirtfinaliui, o šiemet laimėjus prieš „Galatasaray“ toks santykis europietiško žygio jau nepratęs.
Kažko kaltinti dėl nepatekimo į aštuonetą tikrai negalima. Ir kritika D.Adomaičiui nėra pagrįsta, kadangi jis iš šios sudėties išspaudė maksimumą. Įdomu tai, kad „Rytas“ yra vienintelė LKL ekipa, kuri iki šiol neatliko nė vieno ėjimo ir veikiausiai jokių rotacijų sudėtyje nebedarys. Klubo direktorius Rolandas Jarutis aiškiai pasakė, kad reikia veržtis diržus ir tai daroma. Krepsinis.net žiniomis, „Rytui“ pavyko per šį sezoną gerokai sumažinti skolų kuprą ir sudėlioti visus mokėjimų grafikus, kurių iki tol nebuvo, nors įsiskolinimai vilkosi ne vienerius metus.
„Rytas“ tikrai galėjo drąsiai atleisti Terrellą Holloway‘ų ar Cameroną Bairstow, kurie akivaizdžiai nepateisino lūkesčių, tačiau kiekvienam žaidėjui būtų tekę sumokėti bent jau po 2 mėnesių atlyginimą kaip kompensaciją, o tai klubo biudžetui kartu sudėjus kainuotų apie 60–70 tūkstančių eurų. Pridėkime, kad naujiems žaidėjams taip pat reikėtų mokėti panašius atlyginimus, tad bendra keitimų suma perkoptų 100 tūkst. eurų, o suspaustame „Ryto“ biudžete tokiomis sumomis nėra švaistomasi.
Bendžius
Tiesiog šio sezono „Rytas“ nėra ketvirtfinalio kalibro komanda. Kiek iš dabartinių „Ryto“ žaidėjų kitą sezoną gali padaryti žingsnį į priekį savo karjeroje bei persikelti į pajėgesnę ekipą? Neabejotinai Arnas Butkevičius, galbūt M.Echodas ir Eimantas Bendžius. Viskas. Kad ir koks talentingas puolime yra Francisco Cruzas, „Top 16“ etape jį varžovai sustabdė ir paliko su 3,6 naudingumo balų vidurkiu. Taškų vidurkis (12 tšk.) atrodo solidžiai, bet 2,8 klaidos per mačą ir 2,8 pražangos viską atspindi: „Rytui“ puolant meksikiečiui buvo skiriama daugiausiai dėmesio, o ginantis legionieriui buvo dažnai atakuojamas, todėl turėjo rinktis pražangas arba per jį būdavo renkami taškai. Skaičiai nemeluoja: su F.Cruzu ant parketo „Ryto“ gynybos reitingas (102,5 tšk. per 100 atakų) buvo trečias blogiausias komandoje. Net ir puolimas (95,7 tšk. per 100 atakų) neveikė itin gerai – vos penktas rodiklis ekipoje.
C.Bairstow buvo visiškai nepasisekęs pirkinys. Europos taurės antrajame etape jis tik Kazanėje sužibėjo, kai per 15 minučių pelnė 14 taškų ir surinko 20 naudingumo balų – tai buvo geriausias jo pasirodymas šiame sezone. Bet jis neužtušuoja, kad su australu ant parketo „Rytas“ gynyboje žaidė blogiausiai – 106,7 taško per 100 atakų. Antras blogiausias rezultatas „Ryte“ C.Bairstow priklauso ir puolime – su juo aikštelėje rinkta vos 87,3 taško per 100 atakų. Prie visko pridėkime, kad C.Bairstow užfiksavo absoliučiai blogiausią „plius/minus“ rezultatą – net -71. Artimiausias žaidėjas yra Marekas Blaževičius su -55. Tai puikiai atspindi, kodėl australas žaisdavo tik po 15 minučių per mačą.
Jeigu „Rytas“ nenusipelnė kritikos už pasirodymą Europos taurėje, tai tikrai nusipelnė dėl legionierių pasirinkimo. Krepsinis.net žiniomis, užsieniečius rinkosi D.Adomaitis kartu su sporto direktoriumi Linu Kleiza ir tai yra jų atsakomybė.
Amerikietis nebuvo toks tragiškas kaip C.Bairstow, bet iš jo stigo pastovumo: būdavo mačų, kur jis pelnė 20 ar 15 taškų ir atlikdavo po 4–5 rezultatyvius perdavimus, bet jau kitose rungtynėse sukrapštydavo tik 4 taškus. „Top 16“ etape T.Holloway‘us parodė solidesnius skaičius nei reguliariajame sezone (9,8 tšk. ir 8,4 naud. bal. prieš 7,3 tšk. bei 6,5 naud. bal.), bet itin prastai atakavo krepšį: tik 42,9 proc. dvitaškių (9/21) ir vos 25 proc. tritaškių (5/20). 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir 1,6 klaidos santykis taip pat nėra pats geriausias.
Sudėtinga „Rytui“ buvo pasiekti gerų rezultatų, kai atsarginis įžaidėjas taip pat yra Europos taurės debiutantas Dovis Bičkauskis, iš kurio „Top 16“ etape varžovai kamuolius atiminėdavo tiesiog aikštės viduryje. Buvo neblogų rungtynių, bet apskritai 34,8 proc. dvitaškių (8/23) ir 25,8 proc. tritaškių (8/31) pataikymas sezone yra labai prastas rodiklis. Ne kartą kolega Tautvydas Kubilius pažymiuose „Ryte“ žaidėjams pabrėždavo, kad D.Bičkauskiui stinga agresijos puolime: per 17 minučių įmesdavo vos 3,1 taško ir rinkdavo 3,5 naudingumo balo.
Apibendrinus visus išvardytus faktus galima dar kartą pabrėžti, kad labai vidutinių gabumų komanda pasiekė savo lubas. Tikrai prieš sezoną prognozės atrodė niūriai, bet D.Adomaitis ir jo žaidėjai paneigė skeptikų kalbas ir pateko į kitą etapą, kur pasirodė garbingai. Dabar „Ryto“ laukia kovos vietiniame fronte, kur dėl patekimo į KMT ir LKL finalus reikės kautis dantimis ir nagais. Pažiūrėsime, ar „Rytas“ įgyvendins savo tikslus ir Lietuvoje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.