„Šiauliai“ patyrė pralaimėjimą Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), namie nusileisdami Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai.
Itin prastai startavę šiauliečiai mano pabaigoje sugrįžo į rungtynes ir sugebėjo sukurti intriguojančią pabaigą, nors pergalės išplėšti jiems ir nepavyko (75:82).
Po rungtynių komandos strategas Antanas Sireika apžvelgė susitikimą ir atskleidė, kokia yra klubo pozicija Nemanja Bezbradicos klausimu – aukštaūgio sezonas dėl traumos jau yra baigtas.
„Pritrūko taškų. Šiaip norėčiau pasakyti bendra fraze, kad reikia ne svajoti apie pergalę, o dirbti nuo pirmos sekundės. Aš pasigedau to tokio juodo darbo nebijant, bauduojant, paskui žiūri į trenerį ir sakai, „aš turiu dvi pražangas, man toliau agresyviai gintis ar ne“. Jie vis tiek turėjo ūgio persvarą, o mes Joną išimame ir neturime to ūgio. Išeina Lynchas ar Skučas ir reikia agresyviau gintis. Mes pradžioje parodėme, kaip nereikia žaisti.
Man pritrūko komandos subrendimo ir įvertinimo. Tam yra aiškios priežastys, bet galiu įžvelgti ir teigiamą dalyką – vyrai trenerių neapjuodino. Iš pradžių galvojau, kad bus baisu, užtenka jau šią savaitę tų baisumų, mes matėme... Visai kitaip trečiajame ir ketvirtajame kėliniuose žaidė, buvo priėję iki lygaus rezultato. Sakiau varžovams pusiau juokais „pripažinkite, kad pasisekė“, bet jie rimtais veidais pritarė, Brownas pataikė du tritaškius paskutinėmis sekundėmis ir ne iš gerų padėčių, iš atstumo gero. Reiškia, sėkmė jų pusėje“, – teigė strategas.
– Žaidėjai jūsų neišgirdo, jei taip pradėjo rungtynes?
– Jie tiesiog tokį krepšinį seniai bežaidė. Kai buvo užpuolusios bėdos, ligos, važiavome į Taliną, žaidėme ENBL ir kraujais spjaudosi žmonės, ir po kelionės visai neatpažįstu aš jų. Gerai, galima pateisinti, kelionės, dar kažkas, nesveikavo, kojos buvo sutrūkusios. Dabar viskas praėjo, reikia sugrįžti. Niekas neužmiršo, matė, kaip mes ten sužaidėme, reikia sugrįžti ir parodyti savo savigarbą. Šitą jie išgirdo trečiajame ar ketvirtajame kėlinyje. Pradžioje buvo labai ne kaip.
– Nemanjai Bezbradicai sezonas baigtas, ar ieškosite, kas jį pakeistų?
– Aišku, ieškosime. Ką mes galime daryti?
– Visi ieško, niekas neranda...
– Matyt, reikia mokėti ieškoti. Jau turime variantų, tikrai. Paklauskite generalinio, kada bus papildymas.
– Nepraradote entuziazmo laužti Reggie Lyncho gynybą, nors atsimušdavote tarsi į sieną, kaip galite tai pakomentuoti?
– Mes žaidžiame namuose, turime žaisti agresyviai. Dar kartą pabrėžiu, mes nei per treniruotes galime tai padaryti, kad būtų žmogus ir duotų tokius stogus kaip nuo sienos, mes tokių neturime variantų. Sabeckis yra veržlus žmogus, tvirtas, jis visada trenkiasi į žmogų, prameta. Šiandien jam nepavyko. Žinote ar nežinote, jis ilgą laiką nesportavo, jam buvo plyšę dešinės sausgyslė ar raumuo, toks praradęs ritmą jis, neįvertina, kad tokiu atveju reikia pakelti didelį ir kišti arčiau tą kamuolį. Aš taip išspręsčiau tą klausimą, bet jis vaikas neišsprendė. Pauliuką irgi reikėjo užkūrinėti, kad truputį agresyviau žaistų, ne tik metimais, Skučas gerai ginasi, agresyviai. Šiek tiek proto norėčiau matyti ir daugiau žaisti su Lynchu reikėjo, kad jis keistųsi, o tada iš toliau atakuoti. Kaip tu iš po krepšio permesi, jei stovi ir visus blokuoja? Tada reikia iš toliau, bet mes nesusigaudėme. Prieš didelį reikia veržtis. Jau esu sakęs, kad dabar daug didelių žmonių, kurie ginasi po visą aikštelę ir nebijo. Mūsų Jonas neblogai ten ginasi, jau įsitikinome, kad galime keistis, o Lynchas dar greitesnis. Tai ar reikia lįsti prieš jį? Prieš kitą žaiskime.
– Leidote įsisiautėti Žygimantui Skučui, kuris sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes?
– Galbūt. Niekada taip nesakau, kad „šitą palikite“. Kreipiame dėmesį, lenki pirštus, kad šitą stabdome, šitą stabdome, o Skučas tarp tų pirštų nebuvo. Galiu pripažinti atvirai, kad nebuvo sprendžiamas toks klausimas. Gecevičius, Lynchas buvo, Hamiltonas. Jis sužaidė rezultatyviausiai ir, galima sakyti, jam pasisekė, o ne dėl to, kad jis pastoviai taip meta ir mes neišsprendėme problemos. Nemeta, tikrai, pripažinkime.
Norėdami komentuoti prisijunkite.