Šiuo metu „Žalgiriui“ itin svarbus faktorius: ar I.Brazdeikis taps sprendiniu sustabarėjusiam puolimui? (65) apklausa

Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygos dvigubos savaitės kovas užbaigs itin svarbiu susitikimu – namuose su Belgrado „Partizan“.

Rungtynės daug reiškia turnyrinės lentelės prasme: serbai turi vienu laimėjimu mažiau, tad pralaimėjimas žalgiriečius nublokštų už jų, kadangi tarpusavio pranašumą turėtų „Partizan“. Tuo tarpu pergalė „Žalgiriui“ kad ir mažesniu skirtumu nei buvo pralaimėta (iki 11 taškų) vis tiek suteiktų 2 laimėjimų atotrūkį, kuris yra šis tas tokioje sezono atkarpoje.

Antras ir ne ką mažiau svarbus aspektas yra psichologinis. Pastaruoju metu „Žalgiris“ išgyveną prastą atkarpą: du tragiški kėliniai Atėnuose, pralaimėjimas Jonavos „CBet“ ir nebloga kova Stambule, bet vis tiek patirtas pralaimėjimas, o po jo vyr. treneris Kazys Maksvytis kartojo apie kokybės stygių. Būtent susitikimas namuose su „Partizan“ padės suprasti, ar žalgiriečiai krito į duobelę bei pasitikrinti, kiek tos kokybės galima išspausti rungtyniaujant be įžaidėjų ir itin stingant kūrybos.

Kai traumą gavo Keenanas Evansas, iškart sirgaliai ėmė kalbėti, kad dabar atėjo Igno Brazdeikio laikas. Natūralu, kad šis lietuvis yra individualiai puolime pajėgiausias žaidėjas po amerikiečio iškritimo, todėl atakų užbaigimo situacijose bus žvalgomasi į jį. Optimizmo įpūtė ir tose nelemtose rungtynėse su Stambulo „Fenerbahče“ iškart jo parodyta lyderystė, kai buvo pelnyta 17 taškų. Vis dėlto tokie blykstelėjimai ir sėkmingi mačai dažnai nukeliauja į antrą planą, nes juos keičia blankūs pasirodymai.

Nagrinėjant I.Brazdeikio progresą ir žaidimą pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad šis 24 metų 201 cm ūgio atletas visos savo karjeros metu rungtyniavo lengvuoju kraštu, universitete kažkiek buvo naudojamas ir kaip sunkusis kraštas, o Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir G lygose atakuojančiu gynėju buvo tik labai menkas minutes. „Žalgiris“ jį įsigijo būtent kaip „antrą numerį“ ir šioje pozicijoje naudoja visą sezoną. Taip, galėtumėte sakyti, kad pozicijos šiuolaikiniame krepšinyje nebėra tokios į lentynas sudėliotos kaip prieš 15 metų, kai sunku buvo įsivaizduoti, jog sunkusis kraštas galėtų mesti tritaškį, nes jo pagrindinis darbas būdavo grumtis po krepšiais, o dabar „ketvirti numeriai“ be metimo apskritai yra retenybė arba jie tapo mobiliais centrais.

Brazdeikis

Puolime I.Brazdeikis prieš savo tiesioginius varžovus atakuojančio gynėjo pozicijoje dažniausiai turi ūgio ir jėgos pranašumus, todėl gali drąsiai mesti atšokęs nuo oponento ir net per jo iškeltas rankas, kadangi šis tiesiog neturi šansų pasiekti varžovo mestą kamuolį. Centravimo iš I.Brazdeikio beveik nematome, kadangi jis per visą karjerą nėra to daręs ir tuos įgūdžius išsiugdyti per pusę sezono nėra lengva – tai yra veidu į krepšį žaidėjas ir tokiu liks.

Tuo tarpu gynyboje I.Brazdeikis susiduria su problemomis ir ne tik individualioje gynyboje, bet ir komandinėje. Jeigu NBA I.Brazdeikiui prieš lengvuosius kraštus gintis stigdavo greičio, tai Eurolygoje ta problema nėra tokia didelė. Juolab, kad mažesnėje aikštelėje daugiau įtakos turi komandos draugų pagalba ir čia, Europoje, išnaudoti savo greičio pranašumus sudėtingiau nei NBA aikštelėse. Daugiausiai problemų gynyboje I.Brazdeikiui kelia mentalinės ir koncentracijos klaidos. Jis turi stiprų kūną ir ateityje gali gerokai pagerinti savo gynybą, bet dabar dažnai varžovai praleidžiami į stipriąją ranką, komandinėje gynyboje pametamas iš akiračio varžovas arba pernelyg giliai nueinama į pagalbas, taip pat oponentų klaidinami judesiai dar priimi pernelyg naiviai, nes tie žaidėjai nėra gerai pažįstami, o vien paskaityti skautingo paruoštą ataskaitą nepadeda įsisavinti visus niuansus. Daug smulkių dalykų, kuriuos Eurolygoje varžovai geba greitai paversti taškais į „Žalgirio“ krepšį.

Kai tik „Žalgiris“ pasirašė sutartį su I.Brazdeikiu, Krepsinis.net parengtoje analizėje iškart aiškiai išdėstyti jo privalumai ir trūkumai europietiškame krepšinyje, kurie atsiskleidė ir realybėje – apie gynybą buvo minėta, bet didele problema tampa nusimetimai komandos draugams ir tritaškių pataikymas.

I.Brazdeikio metimo technika nėra bloga, bet pataikymas iš toli jo Achilo kulnas – dabar Eurolygoje jis pataikė 13 iš 50 (26 proc.) ir šį procentą pagerino rekordinis 4 iš 5 pataikytų metimų Stambule. Varžovai Eurolygoje dažnai užtvaras kerta pro apačią, taip atiduodami metimą iš toli, bet neleisdami jam veržtis krepšio link, kas ir yra mūsiškio stiprybė. I.Brazdeikis Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) kol kas pataikė 33,9 proc. (20/59) tolimų metimų, ką perkėlus į Eurolygą jau būtų neblogas rodiklis. Vis dėlto LKL žaidžiant ir jaučiama mažesnė įtampa, ir oponentų gynyba yra tokia, jog kartais galima skirti kelias sekundes prisitaikyti ir tada paleisti kamuolį, ko Eurolygoje sulaukti galima labai retai.

Nusimetimas kamuolio ir žaidimas komandai, o ne tik matymas krepšio – dar vienas aspektas, kuris aiškiai sunkiai sekasi I.Brazdeikiui. Iškart galima pasakyti, kad ši savybė šiek tiek pagerėjo nuo sezono pradžios, bet vis dar perdavimai yra arba pernelyg atsargūs, kurie nesukuria progų komandos draugams, arba tokie rizikingi ir nepatogūs, kad kol pagauni kamuolį, šanso išmesti gerą metimą neturi, nes oponentas jau yra grįžęs į savo gynybinę poziciją.

Daug pasako faktas, kad po I.Brazdeikio karjeros pasirodymo Eurolygoje Edgaras Ulanovas rūbinėje atkreipė dėmesį į prieš tai aprašytą žaidimo silpnybę: „Sumetė sunkius metimus, bet pabaigoje keliskart turėjo nusimesti kamuolį. Tikėkimės, kad tai bus pamoka ateičiai, jog jeigu esi įmetęs 20 taškų, visi eis padėti prieš tave ir tu turi nusimesti kamuolį. Pozityvo yra, kad jis pritrauks varžovų dėmesį ir dar daugiau eis į pagalbas, bet sprendimuose yra dar kur tobulėti.“

I.Brazdeikis iki „Žalgirio“ žaidė terpėje, kur nusimetimo iš jo niekas nereikalavo: G lygoje jis buvo tas žaidėjas, kuris stengėsi „daryti statistiką“ ir išmesdavo po 16 metimų. Tuo tarpu per savo šansus NBA jis taip pat bandydavo įrodyti, kad gali būti produktyvus pajėgiausios pasaulio lygos taškų rinkėjas. Juolab, kad tos minutės Orlando „Magic“ nebuvo jokia kova dėl kažkokių pergalių – tai buvo Rytuose skęstanti ekipa, kuri stengėsi būti kuo žemiau, kad gautų aukštesnį naujokų biržos šaukimą. Epizodais Stambule I.Brazdeikis atrodė lyg žaistų Orlande reguliaraus sezono pabaigą, kur stipriai tempė antklodė ant savęs ir bandė tarsi galva pramušti sieną, kai aikštelės kampuose laukė komandos draugai, ką turbūt ir turėjo omenyje E.Ulanovas.

Šiuo sezono metu, kai „Žalgiris“ neturi Isaiah Tayloro, I.Brazdeikio galimybė draskyti gynybą ir nusimesti kamuolį laisvam komandos draugui būtų tas koziris, kuris gerokai palengvintų kauniečių sustabarėjusį puolimą. Matėme Stambule, kad dažnai net nebuvo žaidžiami klasikiniai deriniai, kuriuose labai gerai jautėsi K.Evansas ir reikalauja gerų bei greitų sprendimų atliekant perdavimus – daug žaidimo „vienas prieš vieną“, „du prieš du“ arba centravimo nugara į krepšį. „Žalgiris“ per pastaruosius 4 mačus vidutiniškai pelno tik po 68 taškus, nors žaidė prieš „Anadolu Efes“ ir PAO, kurios atitinkamai varžovams leidžia rinkti po beveik 80.

Jeigu I.Brazdeikis įsibėgėtų ir taptų tuo žaidėju, kurie kiekviename susitikime kelia grėsmę oponentams, tada jo pavardę išmoktų tarpti ir Erginas Atamanas, o varžovai daugiau dėmesio jam skirtų nuo pat pradžių, o ne tik šiam pelnius 15 taškų. Taip iškart lengviau taptų ir kitiems aikštelėje esantiems žalgiriečiams.

Ar I.Brazdeikis pateisina lūkesčius? Štai šis klausimas yra kol kas pagrindinis. Viskas atsiremia ir į tai, kas ko tikėjosi iš jo. Jeigu „Žalgiris“ jam nepagailėjo 650 tūkstančių eurų atlyginimo, vadinasi, kad lūkesčiai buvo tikrai dideli. Kitu atveju, į I.Brazdeikio vietą būtų įsigytas vidutinių gabumų amerikietis už gerokai mažesnę sumą. Iškart I.Brazdeikis gavo solidesnį kontraktą nei, pavyzdžiui, kapitonas E.Ulanovas, uždirbantis kiek daugiau nei 500 tūkst. „Žalgiris“ labai tikėjo ir pasitikėjo iškart įteikdamas tokią solidžią sutartį, bet kol kas duodama grąža yra per menka kainos–kokybės prasme. Tokio biudžeto klubui žaidėjas už 650 tūkst. turėtų būti skirtumą darantis krepšininkas. Tai ne Madrido „Real“ ar Stambulo „Anadolu Efes“, kur „vaidmens žaidėjai“ uždirba daugiau nei „Žalgirio“ lyderiai.

Tokį „Žalgirio“ žingsnį galima traktuoti kaip investiciją į ateitį – tarkime sutartis būtų trejų metų ir garantuota su išvykimu į NBA arba kitą Eurolygos ekipą tik su išpirka. Dabar kontraktas yra „1 plius 1“, o tai reiškia, kad vasarą gali įvykti skyrybos ir vadinama investicija gali ramiai persikelti į kitą klubą nemokamai. Paguoda turbūt tokia, kad I.Brazdeikis kol kas neparodė nieko tokio, kodėl jis vasarą būtų paklausus NBA ar Eurolygos rinkoje. Dar viena medalio pusė – jeigu „Žalgiris“ ir I.Brazdeikis norės tęsti bendradarbiavimą, tuomet žaidėjas vargiai norės susimažinti algą, nes teoriškai jau yra geresnis nei prieš pasirašydamas sutartį. Geriausiu atveju, jis sutiktų rungtyniauti už tokį patį atlyginimą, kas irgi mažai tikėtina.

Užstojant I.Brazdeikį reikia pasakyti faktą, kad Eurolygoje pirmą sezoną žaidžiantiems mažai patyrusiems krepšininkas yra sudėtinga. Čia toli pavyzdžių ieškoti nereikia – Kevinas Pangosas irgi atrodė blankiai ir atsiskleidė antrajame sezone, tas pats buvo su Thomasu Walkupu. Brandonas Daviesas nestabilus ir dažniau prastai žaidė nei gerai iki pat Eurolygos atkrintamųjų serijos su Pirėjo „Olympiacos“. Tas pats Vasilije Micičius į „Žalgirį“ atvyko su 24 Eurolygos mačų patirtimi, bet nespindėjo finalinį ketvertą pasiekusioje komandoje, o štai perėjęs į „Anadolu Efes“ iškart tapo ryškiu puolimo žaidėju. Tiesa, šiuo atveju galima paminėti, kad čia nebūtinai yra adaptacijos klausimas – čia ir serbo žaidimo stiliui palankesnis treneris E.Atamanas lėmė tokį proveržį.

Bet Eurolygoje yra ir aibė pavyzdžių, kai gerą įgūdžių paketą turintys krepšininkai ten neįsitvirtina. Tas pats Vilniaus „Ryto“ gynėjas Marcusas Fosteris yra tikra taškų mašina, bet pajėgiausiame turnyre jis savo vietos nerado. Vien talento pelnyti taškus Eurolygoje tikrai nepakanka. Tas pats Jerianas Grantas praėjusiame sezone nesėkmingai bandė įsitvirtinti Milano klube, nors turėjo gerų sezonų NBA ir sukaupęs europietiško krepšinio patirties. Dabar jis spindi Europos taurėje ir yra realus kandidatas laimėti MVP prizą. Reikia tikėtis, kad I.Brazdeikis netaps tuo blogu pavyzdžiu.

Žvelgiant į I.Brazdeikio pasirodymus šiame sezone Eurolygoje, krenta į akis įdomi tendencija – jis 9 kartus pelnė dviženklį taškų skaičių ir 8 sykius tai darė grupelėmis po du susitikimus iš eilės: 2–3 turai, 5–6, 9–10 ir 17–18. Dabar 22-ajame ture karjeros pasirodymas prieš „Anadolu Efes“, tad tendencija byloja, jog 23-ajame ture irgi bus dviženklis taškų skaičius. Tik norėtųsi, kad tų dviženklių pasirodymų nekeistų vėl blankios rungtynės, kai pataikomi 2–3 metimai iš 9–10 bandymų ir tuo viskas pasibaigia.

Reikia tikėti, kad I.Brazdeikio pasakyti žodžiai apie tai, kad jis gali būti dar geresnis, taps realybe. Dabartiniam „Žalgiriui“ labai reikia gero šio žaidėjo pasirodymo ir galimybių išjudinti puolimą.