Snaiperis, aktorius, nugalėtojas, legenda: penki ikoniški Maco momentai „Ryte“ (86)

Arvydas Macijauskas – vienas geriausių, jeigu ne geriausias visų laikų Europos krepšinio snaiperis. Buvo laikai, kai pikinio Maco bijojo bet kuri Europos komanda. Jeigu nuspręs mesti – išmes, jeigu norės išprovokuoti pražangą – išprovokuos, jeigu labai norės laimėti – taps čempionu. Toks XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje buvo A.Macijauskas. Nesulaikomas.

Net sunku nupasakoti, kokio gerumo ir kokio lygio snaiperis buvo Kalašnikovas. Šių laikų europiniame krepšinyje nėra tokio užsispyrusio kovotojo su tokiu elitiniu taiklumu, tokiu įžūliu charakteriu ir neeiliniais aktoriniais sugebėjimais. Tiesiog nėra. Macas po užtvarų bėgdavo taip, lyg jį vytųsi laukinių šunų gauja, o jo metimo grožis prilygo taiklumui. Apie sugebėjimus nukristi ar papurtyti galvą, kad būtų išprovokuota pražanga – net nekalbu.

Vienu žodžiu, A.Macijauskas buvo ir yra legenda. Nepakartojama legenda. Tokio lygio metiko Lietuva prieš tai neturėjo ir labai gali būti, kad neturės.

Tačiau prieš pikinį savo laikotarpį, kuomet įtvirtino savo vardą tarp visų laikų Europos geriausių žaidėjų, Macas, kaip ir mes visi, kažkada buvo jaunas, mažai žinomas ir turėjo įrodyti savo vertę, prasibrauti ant pjedestalo, užsitarnauti antpečius. Turėjo atsirasti ir komanda, kuri juo patikėtų.

Nusikelkime į 1999-uosius. Devyniolikmetį Macą į savo gretas pasikviečia tėvas ir sūnus Vainauskai bei padeda ką tik mokyklą baigusiam jaunuoliui ilgalaikį kontraktą. Būtent šis klubas ir patikėjo mažai kam žinomu klaipėdiečiu, į kurį Macas atvyko kaip perspektyvus, tačiau neaiškių lubų talentas, o išvyko kaip vienas geidžiamiausių Europos žaidėjų.

Tas 1999–2003-ųjų laikotarpis buvo neeilinis ne tik A.Macijauskui, bet ir „Rytui“. Tiek jaunas žaidėjas, tiek jaunas klubas, augo kartu bei pasiekė skambių pergalių tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Po kojomis krito Kauno „Žalgiris“, Bolonijos „Kinder“, Atėnų „Panathinaikos“. Aišku, Maco talentas buvo toks didelis, kad net ir sparčiai kylantis „Rytas“ nespėjo paskui ir atėjo laikas, kai nebesugebėjo jo įpirkti bei Kalašnikovas išvyko į Vitorijos „TAU Ceramica“.

Tačiau apie jo pasiekimus Eurolygoje kitą kartą. Šįkart nusikelkime į laikus ir pamatykime, kaip A.Macijauskas iš no name'o tapo fenomenu tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Maco marškinėliai lapkričio 11 d. bus pakelti į „Jeep“ arenos palubes ir ta proga tinklalapis Krepsinis.net apžvelgė penkis labiausiai įsimintinus Maco momentus „Ryte“.

1. „Iš jo liko tik pavardė ir kontraktas“

2000-ieji. Jauna „Lietuvos ryto“ komanda nužygiuoja iki Saportos taurės pusfinalio (tuo metu taip vadinosi antras pagal pajėgumą Europos turnyras) ir jame sutinka žvaigždžių pripildytą Bolonijos „Kinder“ ekipą, kuri dar 1998 metais laimėjo Eurolygą, o 1999-aisiais finale krito prieš „Žalgirį“. Saulius Štombergas, Nikos Ekonomou, Alessandro Abbio, Hugo Sconochini ir Pedragaras Danilovičius – tokie elitiniai krepšininkai atvažiavo į Vilnių kovo 21-ąją.

Paskutinis paminėtas – P.Danilovičius, buvo neabejotinai ryškiausias „Kinder“ žaidėjas, kuris per savo karjerą žaidė ryškiausiuose Europos klubuose, su Jugoslavijos rinktine šlavė Europą bei titulus bei savo vietą rado ir NBA. Tuo metu 30-mečio gynėjo saulė jau po truputį leidosi, bet kalbama, kad jo kontraktas tuo metu buvo didesnis nei visas „Lietuvos ryto“ biudžetas.

Tą vakarą nedidelėje namų salėje „Lietuvos rytas“ varžovams užkūrė tikrą pragarą – visiškai surakino „Kinder“, leido pelnyti Europos milžinei vos 60 taškų ir iškovojo vieną skambiausių pergalių klubo istorijoje (70:60).

Tame mače jau minėtą P.Danilovičių didžiąją laiko dalį gynė būtent Macas. 20-metis jaunuolis darė viską: įkyriai spaudė „Kinder“ žvaigždę, vaidino, keitėsi su juo replikomis bei grubiomis pražangomis stengėsi išerzinti. Tipinis A.Macijauskas, tačiau tuo metu daug kam tai buvo nauja.

Klaipiedietis ir visas „Lietuvos rytas“ paliko P.Danilovičių su 10 taškų ir vos 2 pataikytais metimais iš 16. Didžiulė dalis laurų atiteko A.Macijauskui bei po mačo jį gyvame interviu pakalbino Vytaras Radzevičius, kuris paklausė, kaip jam pavyko pristabdyti „Kinder“ žvaigždę.

„Aš manau, kad jis jau paseno. Iš jo liko tik pavardė ir kontraktas“, – įžūlus 20-metis tada pasisakė apie vieną brangiausių Europos krepšininkų. Daug kam trūksta drąsos žvaigždėms į akis pažiūrėti, o Macas ne tik „atsišaudė“ žodžiais P.Danilovičiui aikštelėje, bet ir po mačo išrėžė tokią drąsią frazę, kuri vėliau tapo pranašiška. P.Danilovičius po to sezono pakabino sportbačius ant vinies.

Iki karjeros piko A.Macijauskui dar buvo toli, bet jau tada jaunuolis parodė, kad nepaiso jokių autoritetų ir gali kovoti su bet kuo.

2. Nukarūnuotas „Žalgiris“

Macijauskas

1999–2000 m. sezonas buvo įspūdingas „Lietuvos rytui“. Komanda ne tik nukeliavo iki Saportos taurės pusfinalio, kuriame tik 2 taškais dvejų rungtynių serijoje pralaimėjo „Kinder“, tačiau atėjo sostinės komandos laikas patriukšmauti ir Lietuvoje. Tuo metu Lietuvos krepšinio lyga turėjo tik vieną čempioną – „Žalgirį“. Kauno ekipa nuo 1994 metų susišlavė visus 6 LKL titulus ir tada atrodė sunkiai pajudinama iš savo sosto.

Tačiau 1997 m. įkurtas „Lietuvos ryto“ klubas augo taip sparčiai, kad pirmajame sezone liko trečias, antrame – antras, trečiame – pirmas. 2000 m. LKL finalo serijoje įvyko sensacija, kuri parodė, kad Lietuvoje yra nebe vienas, o du labai stiprūs klubai.

Tame LKL finale namų pranašumą turėjo „Žalgiris“ ir pirmajame mače tiesiog sutraiškė „Lietuvos rytą“ 22 taškais (105:83). Atrodė, kad niekas nepasikeis ir tame sezone, tačiau „Lietuvos rytas“ turėjo savo planų.

Vilniečiai sugebėjo laimėti Vilniuje (75:70), laimėti Kaune (83:82) ir ketvirtosios rungtynės vėl persikėlė į sostinę. Tą vakarą „Žalgiris“ pirmą kartą buvo nukarūnuotas ir išstumtas iš savo sosto ir LKL trofėjus bei žiedai pirmą kartą atsidūrė „Lietuvos ryto“ žaidėjų rankose.

Vienas iš pagrindinių sostinės klubo kaltininkų – tuo metu vis dar 20-metis Macas. Likus pusei minutės iki mačo pabaigos „Žalgiris“ kvėpavo varžovams į nugaras (63:65) ir Ramūnas Šiškauskas prametė tolimą tritaškį, po kurio „Žalgiris“ galėjo išlyginti rezultatą, bet...

A.Macijauskas atkovojo kamuolį puolime, įmetė baudą, vėliau atkovojo kamuolį gynyboje, šaltakraujiškai sumetė abi baudas bei galiausiai įtvirtino pergalę dar dviem baudų metimais. 5 lemiami taškai per 30 sekundžių. Būtent A.Macijauskas buvo tas, kuris užtvirtino pirmąjį, istorinį LKL titulą „Lietuvos rytui“.

Po finalinės sirenos A.Macijauskas šoko į komandos draugų glėbį, o netrukus visi žaidėjai, apimti euforijos, užšoko ir „spaudė sūrį“ iš 20-mečio, kuris jau tada parodė, kad yra šaltų nervų ir nebijo lemiamų metimų lemiamais momentais. Ši diena iki šiol yra auksinėmis raidėmis įrašyta „Ryto“ klubo istorijoje ir Kalašnikovas buvo vienas pagrindinių pergalės autorių.

3. Jaunas lyderis

Po triumfo LKL, 2000–2001 m. sezone „Lietuvos rytas“ įgijo teisę žaisti Suprolygoje. Tai – vieną sezoną egzistavusi lyga, kuri susidarė skilus FIBA ir Eurolygai. Kartu su Eurolyga tai buvo pajėgiausias klubinis Europos turnyras, nes jame žaidė tokie klubai kaip Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“, Stambulo „Fenerbahče“, Vilerbano ASVEL ar Berlyno ALBA. Kitos elitinės Europos komandos pasirinko Eurolygą.

21-erių A.Macijauskas tą sezoną jau tapo „Lietuvos ryto“ puolimo lyderiu, fiksuodamas 17 taškų statistiką ir tritaškius mesdamas 52(!) procentų taiklumu. Kaip paaugo, Macas visai Europai parodė 2001 m. vasario 15 dieną, kuomet į Vilnių atvažiavo Atėnų „Panathinaikos“ žvaigždynas su Željko Obradovičiumi priešakyje, kuris jau kitą sezoną laimėjo Eurolygą.

Tačiau tą vakarą „Panathinaikos“ nesulaikė nei Maco, nei „Lietuvos ryto“. Vilniečiai parklupdė Graikijos gigantą 87:78, o A.Macijauskas su 19 taškų buvo didžiausias PAO galvos skausmas. Vienas ryškiausių momentų įvyko tuomet, kai legendinis Dejanas Bodiroga bėgo į greitą ataką pelnyti dviejų lengvų taškų, tačiau nepasidavęs Macas pavijo Europos žvaigždę ir blokavo jo metimą. „Lietuvos ryto“ arena pakilo iš savo vietų, o o Kalašnikovas nubėgo į greitą ataką, išprovokavo pražangą ir ramiai sumetė dvi baudas.

Pasak tuometinio vilniečių žaidėjo Roberto Javtoko, kuomet jis 2006 m. atvyko žaisti į Atėnus, ilgametis klubo kapitonas Fragiskos Alvertis pasakė vis dar prisimenąs tas rungtynes ir nuvedė prie OAKA arenos patalpose kabančios nuotraukos, kuri buvo būtent iš to mačo.

Šis pasirodymas buvo vienas pirmųjų, kuomet Europa atkreipė dėmesį į jaunąjį Macą bei jo pavardė atsidūrė Senojo žemyno, ne išimtis ir Graikijos, spaudoje. Kalašnikovas pradėjo žibėti ryškiausioje scenoje, ryškiausiais momentais ir tokio jauno amžiaus laikė komandą ant savo pečių.

4. Geriausias tada, kada reikia

Macijauskas

2001–2002 m. sezoną „Lietuvos rytas“ pasitiko su tikslu susigrąžinti LKL čempionų titulą, prarastą 2001 m. finalo serijoje, o komanda visiškai priklausė nuo R.Šiškausko, R.Javtoko ir A.Macijausko trio, kuris nuvedė sostinės klubą iki LKL finalo, kuriame vėl laukė čempionas „Žalgiris“.

Tačiau prieš pat LKL finalus nutiko baisi nelaimė – su motociklu į autoavariją pakliuvo R.Javtokas, kuris tuo metu jau buvo pašauktas NBA naujokų biržoje, o tai reiškė didžiulį potencialą. Taip Jonas Kazlauskas ir kompanija liko be vieno savo kertinių žaidėjų. Tai reiškė dar didesnę atsakomybę kitiems žaidėjams ir puolimo lyderiui Macui.

2002 m. LKL finalo serija apskritai laikoma viena gražiausių per lygos istoriją. Tai – pirmoji serija istorijoje, kuriai prireikė 7 rungtynių, o paskutinis mačas – visiškai ikoniškas.

Ketvirtojo kėlinio pabaigoje „Lietuvos rytas“ praktiškai jau turėjo pergalę kišenėje ir, pasak įvyko liudininkų, „Lietuvos ryto“ arenoje jau girdėjosi pergalės šūksniai, vienas kito sveikinimai, tačiau labai svarbią baudą prametęs A.Macijauskas paliko „Žalgiriui“ langą išsigelbėti, o Shermanas Hamiltonas įsmeigė du fantastiškus tritaškius bei išplėšė „Žalgiriui“ pratęsimą.

Arena nuščiuvo ir atrodė, kad „Žalgiris“ turi psichologinį pranašumą, tačiau tiek „Lietuvos rytas“, tiek svarbią baudą prametęs A.Macijauskas nesulūžo. Snaiperis per lemiamas 5 minutes surinko 7 iš 13 komandos taškų, pataikė labai svarbų tritaškį, sumetė visas baudas ir išvedė „Lietuvos rytą“ į antrą LKL čempionų titulą per dvejus metus. Vilnius vėl skendėjo euforijoje.

31 taškas, 5 dvitaškiai iš 10, 4 tritaškiai iš 7, 9 baudos iš 10 – Maco statistikos eilutė lemiamame mače. Aukščiausia klasė tada, kada reikia.

5. Skaudi pabaiga

Į penktą poziciją buvo daug variantų – neeiliniai Maco vakarai Kauno sporto halėje, dominavimas Europos turnyruose, ar galingas 2002 m. Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL) finalo ketvertas, kuriame Kalašnikovas išvedė „Lietuvos rytą“ į titulą ir susižėrė finalo MVP ketverto laurus, tačiau pasirinkau didžiausią „kas jeigu“ momentą A.Macijausko karjeroje sostinės klube. Tuo pačiu ir skaudžiausią, skirtingai nei praėję keturi.

2002–2003 m. sezone – paskutiniame „Lietuvos ryte“ – A.Macijauskas jau buvo visiškai nesulaikomas. LKL gynėjas fiksavo 19 taškų statistiką, o tritaškius metė absurdišku 53 proc. taiklumu. Visa komanda laikėsi daugiausiai ant snaiperio pečių ir ją Macas vėl atvedė iki LKL finalo – ketvirtą kartą paeiliui.

2003 m. LKL finale A.Macijauskas rinko po 20 taškų, tačiau „Žalgiris“ atrodė pranašesnis bei laimėjo trejas iš pirmųjų ketverių serijos rungtynių. 1-3. „Lietuvos rytas“ priremtas prie sienos, bet Macas eilinį kartą parodė lyderio savybes.

Penktajame mače Vilniuje gynėjas surinko 26 taškus, lemiamu metu vėl sumetė sudėtingus metimus ir pratęsimo pabaigoje įtvirtino dramatišką pergalę (103:99), sugrąžinusią „Lietuvos rytą“ į kovą. 3-2.

Tačiau čia išlenda „kas jeigu“. Kaip vėliau paaiškėjo, tie baudos metimai buvo paskutiniai A.Macijausko taškai „Lietuvos ryte“. Nuo to laiko Macas niekada nebeapsivilko sostinės ekipos marškinėlių.

Penktųjų serijos rungtynių metu A.Macijauskas patyrė kojos traumą ir dėl skausmų negalėjo žaisti šeštajame mače. Be Maco likęs „Lietuvos rytas“ sugebėjo įmesti tik 69 taškus ir Kauno sporto halėje čempionų titulą šventė „Žalgiris“.

Tai yra itin skaudi gražios A.Macijausko karjeros „Lietuvos ryte“ pabaiga. Snaiperis negavo progos paskutinį kartą užnešti savo komandos ant pjedestalo ir gražia gaida pabaigti savo erą Vilniuje. Sutrukdė nelemta trauma, kuri iškėlė neatsakomą klausimą – „Kas jeigu Macas būtų sveikas? Ar vilniečiai būtų iškovoję titulą?“ Taip neromantiškai bei liūdnai A.Macijauskas atsisveikino su klubu, kuriame iškilo, ir išvažiavo į Vitoriją.

Paradoksalu, tačiau traumos užbaigė ne tik A.Macijausko karjerą „Lietuvos ryte“, bet ir profesionaliame krepšinyje. Kuomet ateidavo traumingi momentai, fortūna ne tik, kad nesišypsojo, bet stovėjo Macui atsukusi nugarą. Bet šiame tekste ne apie tai.

Visi 5 momentai parodė, kad Macas atidavė „Ryto“ klubui visą save, prisidėjo prie įspūdingo organizacijos iškilimo nuo nulio į aukštumas ir už tai nusipelnė būti pagerbtas. Tegyvuoja legenda.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.