Su pozityvu iš Puerto Riko grįžęs A.Toro: apie neįvykusį rinktinės mačą ir skaudų nepataikytą metimą Kaune interviu

Pastarojo „lango“ metu Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ komanda į rinktines išleido du žmones – Lauryną Beliauską ir puertorikietį Arnaldo Toro.

Pastarojo laukė ilga kelionė namo dėl pustrečios minutės aikštėje prieš Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Įdomu tai, kad antrosios Puerto Riko rungtynės buvo atšauktos – Kubos rinktinė negalėjo atvykti, nes nesugebėjo susitvarkyti vizų.

Nepaisant to, kad aklimatizacijos neišvengta, A.Toro pripažįsta, kad apsilankymas namie pravėdino galvą.

„Manau, kad galimybė apsivilkti savo šalies aprangą yra didelė ir svarbi – tiek man, tiek mano šeimai. Kažką dėl to turi paaukoti. Mano šeima gyvena maždaug 3 valandų atstumu nuo ten, kur žaidėme su rinktine, tad pasimatėme, turėjome vakarienę ir stengėmės kuo produktyviau išnaudoti laiką“, – sakė A.Toro.

Vos sugrįžęs į Uteną jis keliavo žaisti rungtynių į Kauną, kur laukė „Žalgiris“. A.Toro rankose buvo kertinis metimas ketvirtojo kėlinio gale, kurio jis nepataikė. O pratęsimą „Uniclub Bet-Juventus“ pralaimėjo.

„Skaudoka. Kasdien geriname žaidimą, augame kaip komandą, lipdomės... Prieš tai buvome stipriai pralaimėję namuose, norėjome parodyti, kad galime kovoti su visomis komandomis lygoje“, – pasakojo puertorikietis.

– Neseniai grįžote iš antrojo savo šio sezono FIBA „lango“ Puerto Rike. Kiek jus išmuša iš ritmo toks kardinalus laiko zonos ir lokacijos keitimas sezono eigoje?

– Nėra lengva, užtrunka kelias dienas, kol kūnas pripranta prie naujo laiko – vis tik skirtumas 7 valandos. Bet tai proceso dalis. Visad stengiuosi atsistatyti kuo greičiau. Aišku, pasitaiko problemų su miegu, sunku užmigti, prabundu po keliskart per naktį, dieną jaučiu nuovargį, bet žinau, kad turiu išlaukti, kad vėl priprasti.

– Ar jums pačiam FIBA „langai“ turi privalumų?

– Man patinka atstovauti savo šaliai, tad kiekvienas „langas“ yra to dalis, nepaisant to, kad ir laukia ilga kelionė. Manau, kad galimybė apsivilkti savo šalies aprangą yra didelė ir svarbi – tiek man, tiek mano šeimai. Kažką dėl to turi paaukoti. Mano šeima gyvena maždaug 3 valandų atstumu nuo ten, kur žaidėme su rinktine, tad pasimatėme, turėjome vakarienę ir stengėmės kuo produktyviau išnaudoti laiką.

– Eimantas Skersis yra minėjęs, kad po praeito į Uteną grįžote nusiteikęs geriau ir labiau motyvuotas.

– Taip, tai tikrai man padeda atsišviežinti mintis, įsileisti naujos energijos. Galimybė pamatyti šeimą ir draugus tikrai įneša pozityvo, kai tik tam yra šansas.

– Žaidėte su JAV rinktine, nepaisant to, kad ji tikrai nėra pati stipriausia, bet pralaimėjote tik tašku. Ką tai reiškė Puerto Rikui?

– Skaudu, nes galėjome namie laimėti, dominavome didžiąją rungtynių dalį ir gale turėjome gerų šansų nugalėti. Praeitą „langą“ nežaidėme taip gerai prieš JAV, šįkart viskas buvo kitaip, bet tai yra proceso ir augimo dalis. Svarbiausia, kad patekome į FIBA Amerikos taurę, dabar tikslas yra laimėti ją.

– Gal galite papasakoti, kodėl buvo atšauktos antrosios „lango“ rungtynės, turėjusios vykti prieš Kubą?

– Jie negavo vizų laikų, tai buvo jų problema. Tik du žaidėjai gavo vizas, nežinau, kaip tai nutiko, ar jie nepateikė paraiškų laikų, ar kažkas kito. Bet FIBA negalėjo padėti. Apie tai sužinojome tik po rungtynių su JAV, tada mums pasakė, kad Kuba turi problemų atvykstant. Vis dar ruošėmės rungtynėms, manėme, kad gal žaisime, tačiau jie galiausiai negalėjo atvykti.

– Savaitgalį turėjote šansą įsirašyti vieną skambiausių sezono pergalių – prieš Kauno „Žalgirį“, bet galiausiai kėlėtės į pratęsimą, kurio neišgyvenote. Kodėl šia proga pasinaudoti nepavyko?

– Skaudoka. Kasdien geriname žaidimą, augame kaip komandą, lipdomės... Prieš tai buvome stipriai pralaimėję namuose, norėjome parodyti, kad galime kovoti su visomis komandomis lygoje. Buvo atkaklios rungtynės, viską sprendė viena ataka, net pratęsime. Buvome nusivylę, nes viskas buvo mūsų rankose, tačiau manau, kad parodėme, jog galime kovoti su didelėmis komandomis. Tas suvokimas mums padės tobulėjant kiekvieną dieną.

– Jūs pats nepataikėte galimai kertiniu būti galėjusio metimo iš po krepšio per pagrindinį laiką. Kaip reaguojate į tokius momentus?

– Aišku, pirmiausiai apima nusivylimas. Bet turi tai paleisti, nes kitaip tai veiks tave ateityje. Tai – žaidimo dalis, nepataikyti metimai taip pat, reikia pasitikėti savimi ir tęsti darbą.

– Ar tai galima pavadinti vienu skaudžiausių pralaimėjimų sezone?

– Ko gero, taip. Pralaimėjimai mažu skirtumu skaudina labiau nei 10 taškų ar daugiau. Viskas tikrai buvo mūsų rankose, tereikėjo papildomo metimo, papildomo atkovoto kamuolio ir gal viskas būtų kitaip.

– Ar jaučiatės, kad šįkart parodėte visiškai kitokį savo veidą nei antrojoje akistatoje, kurią pralaimėjote beviltiškai?

– Žinoma, tai buvo mums labai svarbu. Antrosios rungtynės buvo visiškai ne mūsų, buvome sutriuškinti namie, tada „Žalgiris“ sumetė viską. Parodėme, kad nepaisant visko, galime likti komanda, laikytis plano ir turėti kitokį rezultatą.

– Ar jaučiate, kad „Uniclub Bet-Juventus“ artėja prie savo žaidimo piko?

– Manau, kad dar jo nepasiekėme. Turime vietos tobulėti ir tai darome, dirbame sunkiai. Einame gera kryptimi ir mums reikia pataisyti kai kurias detales, kad sukurtume kai ką ypatingo.

– Ar jūs pats prie Kęstučio Kemzūros jaučiatės geriau atradęs savo vietą ant parketo?

– Visas štabas man labai padeda. Pradžioje buvo nelengva adaptuotis, bet visi pasitikėjome treneriu ir procesu. Taip pavyko sujungti dėlionės dalis ir manau, kad treneriai daro gerą darbą, mus ruošdami. Kęstutis įnešė energijos ir vieningumo, visi tapome artimesni vienas kitam, tikime procesu ir geru, ir blogu metu, nes žinome, kad bus visko ir tai normalu.

– Galima sakyti, kad atėjusios pergalės įnešė daugiau pasitikėjimo „Uniclub Bet-Juventus“ ekipai?

– Žinoma, turime geresnę energiją, pasitikėjimą, atsikratėme negatyvo, kuris žudė mus kaip komandą. Pergalės mums labai padėjo. Kai ėmėme jas pasiekti, kovoti prieš geras komandas, pamatėme, jog mums viskas pavyksta.

– Esate ketvirti turnyro lentelėje, nors ant kulnų mina Jonavos bei Panevėžio ekipos. Ko gero išlikti susikoncentravusiems dabar svarbu kaip niekad?

– Taip, visos artėjančios rungtynės bus labai svarbios, viena pergalė gali lemti daug. Turnyro lentelės viduryje įtampa didelė. Į kiekvieną mačą žiūrime rimtai ir mums labai svarbu neprarasti susikaupimo, kad išlaikytumėme tai, ką jau padarėme.