Su sumažėjusia role Kėdainiuose susitaikęs gynėjas: viskas priklauso nuo manęs, jei žaisiu geriau, galbūt tai pasikeis (3)

Dažniausiai yra įprasta, kad pirmaisiais savo metais naujoje komandoje jaunimas adaptuojasi ir tik antro ar trečio sezono metu ima demonstruoti savo tikrąjį veidą. Vis tik taip yra ne visada.

22 metų 188 cm ūgio Domantas Vilys Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ klube žaidė jau pernai ir būta rungtynių, kur jis žibėjo ryškiau. Vis tik šį sezoną gynėjo rolė pastebimai mažėjo.

Jei pernai jis per 18 minučių pelnė 7,9 taško, atkovojo 1,9 kamuolio bei rinko 6,3 naudingumo balo, tai šiemet per 12 minučių meta 2,9 taško, sugriebia 0,8 kamuolio bei renka 1,4 efektyvumo balo.

„Manau, prie to prisidėjo ir turėtos traumos: ne kartą buvo patempti čiurnos raiščiai, praleidau nemažai rungtynių. Dabar traumų pasekmių nebejaučiu, esu sveikas. Natūralu, kad tada geriau pasirodo kiti komandos draugai ir tą vietą reikia kažkam užleisti. Nesu dėl to nei nuliūdęs, nei ką, dirbu treniruotėse, o kai treneris pasitikės manimi, šansu sieksiu pasinaudoti. Tame nieko blogo nėra“, – sako jis.

Tuo tarpu Kėdainių klubas Lietuvos krepšinio lygoje „Betsafe-LKL“ šiuo metu yra devintas (5/12) ir atsilieka nuo Klaipėdos „Neptūno“ (8/11) bei Alytaus „Dzūkijos“ (8/10) jau gana ryškiai.

„Labai norėčiau, kad užsikabintumėme į atkrintamąsias. Dabar mus nuo „Neptūno“ skiria 3 pergalės, tad tikiuosi, kad kaip nors kabinsimės. Gal kažkaip pajudinsime ir dzūkus“, – viliasi jis.

– Jums tai antrasis sezonas Kėdainiuose, kaip komandos veidas pasikeitė vasarą, kuomet klubo vairą perėmė Gediminas Petrauskas?

– Komanda truputį kitokia turbūt tuo, kad turime labai jauną sudėtį. Jau pernai buvome jauni, o dabar – išvis. Daugiau nei 30 metų yra tik Kuksikui ir Smajlagičiui. Visi kiti esame praktiškai iki 25-erių, tikrai jauni. Gediminas įnešė mums daug energijos, kažkiek linksmumo ir laisvumo į treniruotes.

– Kuo pasireiškia tas laisvumas ir linksmumas?

– Pavyzdžiui, treniruotę uždarome metimu nuo vidurio. Kas įmeta nuo vidurio tris treniruotes iš eilės, gauna šakotį. Man dar nepavyko to padaryti, bet yra pavykę Mariui Valinskui ir Kuksikui. Šakotį vis tiek suvalgome kartu rūbinėje, tai nuotaika būna geresnė.

– Kokių dalykų labiausiai reikalauja G.Petrauskas, norit užsitarnauti jo pasitikėjimą?

– Viskas susideda iš detalių, kaip pas kiekvieną trenerį. Turi atrodyti neblogai ir puolime, ir gynyboje, turi skaityti žaidimą, pataikyti. Vieni gali padaryti vieną, kiti – kitą, taip ir susideda penketai ir komanda. Viena konkreti savybė, nemanau, kad gali užtarnauti tau laiką.

– Kalbant apie nuotaiką, kaip jos neprarandate būdami devintoje turnyro lentelės vietoje?

– Kai sunkiai dirbi, bloga nuotaika dingsta. Turint dvi treniruotes per dieną liūdėti nėra kada. Jei liūdėsi, nei tobulėsi, nei galėsi susikaupti artėjančioms rungtynėms. Po rungtynių aptariame jas, pasimokome iš klaidų ir dirbame toliau, nes jei sustosime ties pralaimėjimais, neisime į priekį.

– Ar reikėjo laiko priprasti prie situacijos, kad pralaimėjimai nežlugdytų „Nevėžio-Optibet“ atmosferos?

– Man asmeniškai ne, nes gal nuo Kupiškio laikų esu taip trenerio išmokytas, jog nereikia žiūrėti į pralaimėjimus liūdnai. Kiekvienas iš jų kažko išmoko, iš klaidų reikia mokytis. Aš žiūriu taip ir man priprasti nereikėjo, priimu tai kaip pamokas.

– Jūs asmeniškai žvelgiate taip, o kaip tai jaučiasi bendrai komandos rūbinėje?

– Sezono pradžioje, kai pralaimėjome kelerias rungtynes mažais skirtumais, nuotaika nebuvo pati geriausia. Bet tada buvo FIBA „langas“, per kurį kaip ir atsigavome, tad blogų nuotaikų išvengėme. Gal ir turėjome emocinį nuosmukį, tačiau į treniruotes eidavome nusiteikę pozityviai ir darbingai.

Vilys

– Jaunos komandos statusu teoriškai guostis galite ne tik jūs, bet ir Prienų klubas, tačiau ar šis pasiteisinimas išties guodžia „Nevėžio-Optibet“ vyrus?

– Gal ir logiška, kad mes jauni ir mums nėra lengva, bėgant sezonui turime vis kažką naujo išmokti bei tobulėti, nekartoti senų klaidų. Jei to nepadarome, tada ateina kažkoks nusivylimas, tačiau jei matome, kad tobulėjame, jaučiamės vis geriau ir geriau.

– Nežiūrint į rezultatus, kokį progresą jaučiatės padarę nuo sezono pradžios?

– Manau, kiekvienas jaučia, kad kažką pridėjo fiziškai ar psichologiškai. Tie pralaimėjimai irgi užgrūdina. Kiekvienas patobulėjome sezono eigoje, įgavome patirties, o su ja ateina ir kitokie sprendimai, greičiai ir kt. Su kiekvienu maču tobulėsime vis labiau.

– Būdami jauni, ar turite bendrų laiko praleidimo būdų su komandos draugais už aikštės ribų?

– Laisvalaikį kartu nelabai kartu planuojamės. Turime po dvi treniruotes per dieną, tad turėdami laisvą dieną visi išvykstame pasimatyti su šeimomis.

– Būdamas antrametis „Nevėžyje-Optibet“ sezono pradžioje turėjote užduočių, kaip padėti integruoti naujokus?

– Nelabai. Tik perrašėme rūbinės taisykles, kurie jauniausi surenka kamuolius, sustumia nešvarius drabužius, o kitų dalykų nėra.

– Ar pačiam nėra keista, kad lyginant su praėjusiu sezonu dabar turite mažesnę rolę Kėdainiuose?

– Manau, prie to prisidėjo ir turėtos traumos: ne kartą buvo patempti čiurnos raiščiai, praleidau nemažai rungtynių. Dabar traumų pasekmių nebejaučiu, esu sveikas. Natūralu, kad tada geriau pasirodo kiti komandos draugai ir tą vietą reikia kažkam užleisti. Nesu dėl to nei nuliūdęs, nei ką, dirbu treniruotėse, o kai treneris pasitikės manimi, šansu sieksiu pasinaudoti. Tame nieko blogo nėra.

– Nuo 18 iki 12 minučių smukęs žaidimo laikas netapo šiokiu tokiu psichologiniu iššūkiu?

– Pasitikėjimo tai nenumuša, supranti, kad tai – krepšinis, čia žaidėjai konkuruoja, nesvarbu, kur tu žaisi. Vieną sezoną man pavyko kažką nukonkuruoti, kitą sezoną kažkas nukonkuravo mane. Tikiuosi, kitą sezoną vėl nukonkuruosiu aš. Tai – sveikas dalykas, svarbiausia tai išnaudoti per treniruotes, kad tobulėčiau ir aš, ir komandos draugai, po sezono būtume kuo geresni žaidėjai.

Įsižeisti tikrai neturiu dėl ko, viskas yra galvoje, turi suprasti ir priimti. Visada bus taip, kad kažkas bus geresnis, o kažkas – blogesnis. Tereikia dirbi, kad būtume tas, kuris – geresnis.

– Ar dar tikitės, kad iki sezono galo jūsų rolė „Nevėžyje-Optibes“ ūgtels?

– Manau, kad viskas priklausys nuo manęs. Jei vėl imsiu gerai žaisti, nes dabar geriausios formos nerodau, gal taip ir bus, o jei gerai nežaisiu, progų negausiu.

– Turite daug jaunimo, kas iš visų yra tas žmogus, kurį dažniausiai galima sutikti sportuojant net laisvu laiku?

– Manau, kad daugiausiai pas mus dirba Doualla, jis bando patobulinti metimą.

– Ko apskritai dar tikitės iš šio „Betsafe-LKL“ sezono?

– Labai norėčiau, kad užsikabintumėme į atkrintamąsias. Dabar mus nuo „Neptūno“ skiria 3 pergalės, tad tikiuosi, kad kaip nors kabinsimės. Gal kažkaip pajudinsime ir „Dzūkiją“. Tam labiausiai reikia gerinti gynybą ir sprendimų priėmimą puolime, nes pastarosiose rungtynėse praleidome 100 taškų, o patys Jonavos „CBet“ įmetėme 95. Su 95 taškais pralaimėti yra labai blogai, čia reikia dirbti.