Su „Žalgirį“ dominusiu specialistu Vokietijoje suspurdėti bandantis S.Kulvietis: jis turi savybes, leisiančias kilti aukštyn (4)

Saulius Kulvietis neseniai Vokietijoje grįžo ant parketo po traumos, sužaidė sezono rungtynes ir pats į save žiūri su lengva pašaipa – kai neaukšti rekordai, tai ir nesunku juos gerinti, šypsosi jis.

Puolėjas žaidžia neblogą sezoną Bonos „Telekom Baskets“ klube, kur per 21 minutę pelno 8,5 taško, atkovoja 3,2 kamuolio, atlieka 1,1 perdavimo bei renka 8,7 naudingumo balo. Jam tai – pirmieji karjeros metai šioje šalyje.

„Per daug nesureikšminu tokių dalykų. Šeima pasidžiaugė ir tiek. Sakė: smagiau matyti, kai daugiau meti, daugiau įmeti, ne vien giniesi“, – šypsojosi S.Kulvietis, prieš Hamburgo „Towers“ rinkęs 23 naudingumo balus.

Vis tik šį sezoną jam buvo tekę padaryti pertrauką. Nesėkmingai lietuviui baigėsi mačas lapkritį, kuomet užkritus varžovui jis susižeidė kelį. Tokios ar panašios traumos S.Kulviečiui dar neteko turėti, kad jis nežinojo, ko laukti.

„Iš pradžių pasakė, kad nieko rimto, gal užteks reabilitacijos iki mėnesio, bet po to gavau Lietuvos ir Vokietijos kitų gydytojų nuomonę, pažiūrėjome, kad nėra taip lengva.

Su čiurna jau žinau: jau pasuki ir jauti. Būna, gali iškart pasakyti, kas nutiko, kaip skaudės ir kiek iškrisi, žinodamas kaip ir kokiu momentu pasisukai ją. O su keliu net nežinojau, ko tikėtis, nežinojau, kaip skauda, kaip turi būti“, – sakė jis.

Galiausiai S.Kulviečio reabilitacija truko beveik tris mėnesius – ant parketo jis grįžo tik sausio 30 dieną.

„Jaučiausi visai pusę velnio, tik problemėlė buvo tokia, kad dėl koronaviruso iškrito keli žaidėjai, aš pats truputį apsirgau. Turėjau visus simptomus, bet buvau neigiamas. Jaučiausi tikrai prastai, grįžau po kelio traumos ir reikėjo žaisti Oldenburge, tą darėme septyniese. Dar nebuvau įėjęs į ritmą, o žaisti reikėjo nemažai. Jaučiausi tikrai ne taip, kaip norėčiau, sportavau tik dvi treniruotes su komanda. Jei ne koronavirusas, gal net nebūčiau žaidęs. O dabar nebuvo net tokio klausimo.

Kitame mače prieš ALBA irgi neatrodžiau gerai. Niekada nėra lengva. Atrodo, kojos gal ir atsistato, bet kai 3 mėnesius sportavai tik savo režimu, neturėjai savo ritmo, vis tiek nejudi taip, kaip turėtum. Vis tiek reikia laiko, nebe 19 metų“, – pripažino jis.

Šis sezonas S.Kulviečiui buvo kiek neįprastas tuo, kad jis jį pradėjo kaip dauguma – nuo priešsezoninio etapo, o ne pasirašė sutartį vėliau, prie ko jau buvo įpratęs. Vis tik nuo traumų pabėgti ir vėl nepavyko.

„Visko pagalvoji, bet jei pradėsi mąstyti, jog galėjai toje atakoje pasitraukti, tik apsikrausi galvą. Visada galvoji: kodėl man, kodėl taip, bet niekas nėra apsaugotas. Jei verkšlensi, geriau jau nebeatsistatinėti ir kabinti sportbačius, todėl stengiesi įžvelgti gerąją pusę“, – sakė puolėjas.

Kulvietis

Lietuvis žaidžia vienoje iš čempionato lyderių Bonos komandoje, kurią treniruoja Tuomas Iisalo. Akylesni krepšinio gerbėjai tikrai žinos šią pavardę, nes prieš porą metų suomis buvo kandidatas stoti prie Kauno „Žalgirio“ vairo. Vis tik tada buvo pasirinktas Martinas Schilleris.

S.Kulvietis pasakojo, kaip atrodo suomio propaguojamas žaidimas.

„Mūsų stilius paremtas bėgimu. Kai tik atvykau, pirmas 10 dienų nesupratau, kas vyksta, galvojau, oho, kaip bėga. Kaip tyčia, pirmas draugiškas rungtynes žaidėme prieš Hamburgą, kuris irgi bėga kaip išprotėjęs, o draugiškose visi bando išnaudoti daug energijos. Tas mačas buvo kosmosas – viskas buvo žiauriai greita. Įsivaizdavau, kad čia bus daugiau pozicinio krepšinio, bet ne, ypač pas mus daugiau akcentuojamas greitas sprendimų priėmimas, nėra per daug taktikos, svarbiausia – išsidėstymas, kad visi būtų savo vietose.

Mes viską žaidžiame remiantis pranašumais: tik jam atsirandant, turime išnaudoti, o kitos komandos būna visokios. Anksčiau sakydavo, kad Europoje tik prancūzai bėga kaip išprotėję, bet kiek susidūriau čia, atrodo, jog visas krepšinis link to eina. Pagrindinės Europos lygos žiauria bėga, remiasi tritaškiais, jei tik turi šansą. Lietuvoje įprasta ieškoti pranašumų, bandant didesnį žmogų išnaudoti prieš mažesnį po krepšiu, čia labiau visi žaidžia du prieš du, žiūri, kur gali kirsti. Nėra tiek prisitaikymo prie varžovų gynybos, ypač mes žiūrime savęs“, – detalizavo jis.

S.Kulvietis išskyrė ir tai, kas jam ypač patinka T.Iisalo propaguojamame stiliuje.

„Man patinka, jog ką treniruojamės kasdien, tą ir darome rungtynėse. Nėra bereikalingų dalykų. Pavyzdžiui, kai sportuoji vieną, o per rungtynes darai kitą. Pas mus daug akcentuojamas bėgimas ir situacijos, kuriose nėra derinių, kaip greitas puolimas. Žiauriai daug treniruojamės, kaip tai išspręsti ir daryti per rungtynes“, – pasakojo jis.

Iisalo

„Telekom Baskets“ štabe dirba ir T.Iisalo brolis Joonas. Taip pat – vengras Adrianas Kovacsas. Lietuviui tai pirma patirtis dirbant su suomiais.

„Tuomas tikrai geras kaip žmogus. Jis ateis prieš treniruotę, po jos, pašnekės, visada gali jo pasiklausti, ko tik reikia, jis pasidalins. Tuomas labai draugiškas, bet atėjus treniruotei nebelieka chi chi cha cha, yra rimtas darbas. Jam nėra skirtumo, kas vyresnis, kas jaunesnis, jei padarei kažką blogai, gausi pylos. Jis ir žiauriai fainas, ir profesionalas“, – sakė S.Kulvietis.

T.Iisalo savo vertę Vokietijoje įrodė per penkerius darbo metus Krailsheimo „Merlins“ komandoje. Jis atvedė klubą į aukščiausią Vokietijos lygą, o galiausiai praeitame sezone ši ekipa užėmė penktąją vietą.

„Tikrai jaučiasi, jis yra užsitarnavęs vardą, nes iškėlė komandą, kuri kaudavosi dėl išlikimo lygoje ir atvedė ją iki atkrintamųjų. Jis pakėlė komandą iš dugno, šiemet ji irgi visai neblogai atrodo. Manau, laiko klausimas, kada jis kils į viršų“, – mano S.Kulvietis.

Apie tai, kad T.Iisalo domino „Žalgirį“, lietuvis yra pasikalbėję su strategu ir jo broliu.

„Kiek pasakojo jo brolis, Tuomas paliko labai gerą įspūdį „Žalgiriui“ po darbo pokalbio. Tačiau tada jie pasirinko Schillerį.

Manau jis sužavėjo „Žalgirį“ savo darbo etika. Jis neskaičiuoja valandų ir rodo aukščiausio lygio atsidavimą, niekada nepraleidžia nieko pro pirštus – jokių detalių. Treniruotės sustatytos minučių tikslumu: tą pratimą turime daryti 7 minutes, kitą – 6, trečią – 15. Viskas minutė į minutę. Nėra jokių bim bam. Viskas stipriai ir gerai išdėliota. Tas profesionalumas, užsidegimas, aistra krepšiniui galėjo sužavėti „Žalgirį“, – sako S.Kulvietis.

Kulvietis

Bonos komandos žaidėjai ir treneriai – stipriai įsitraukę į Europos krepšinio stebėjimą, o taip pat nevengia lietuvio pašiepti po nesėkmingesnių mūsų šalies klubų pasirodymų.

„Eurolygą, manau, stebi visi, šį turnyrą mėgsta visi europiečiai. Nuo antrojo rato ėmėme žaisti Eurolygos „Fantasy“, įtraukė ir mane, tad dalijamės, kaip kam sekėsi sužaisti. Aišku, mane truputį patraukia per dantį dėl „Žalgirio“, bet dabar jau jis žaidžia geriau, tad ir aš turiu, ką atsakyti (Juokiasi). Turime vieną amerikietį, kuris Europoje praleidęs nemažai laiko, tad jis Eurolyga taip pat daug domisi, kiti, kuriems tai 1–2 metai Europoje, daugiau domisi NCAA.

Kiti klubai stebimi mažiau – nebent, žaidžia su Vokietijos ekipomis. Pavyzdžiui, Oldenburgas visą pirmą ratą buvo paskutinis, tad truputį patraukė per dantį, kai „Rytas“ pralaimėjo pirmą mačą ir antras rungtynes vos laimėjo. Sakė: ką čia, mūsų paskutinė komanda vos neapsilošė jūsų antros ekipos?“, – juokėsi S.Kulvietis.

Šiuo metu „Telekom Baskets“ komanda Vokietijoje yra antra – nusileidžia tik Miuncheno „Bayern“ klubui. Tiesa, kai kurios ekipos atsilieka pagal sužaistas rungtynes, pvz., Berlyno ALBA yra sužaidusi 21, o Bonos klubas – visas 25. Vienintelė lietuvio ekipa yra įveikusi visus mačus be trukdžių. Tad dėl tokios situacijos turnyro lentelės padėtis dar gali kisti.

„Manau, kad pasirašydami šitą trenerį komandos vadovai turėjo kažkokių planų. Bonos komanda du sezonus atrodė prastai, nors anksčiau būdavo etatinė šešto komanda. Pernai komanda žaidė dėl išlikimo. Nežinau, ar vadovai tikėjosi, kad bus taip gerai, kaip yra, bet kažko geresnio jie tikrai tikėjosi.

Po pirmo pokalbio su treneriu supratau, kad čia bus įdomu. Vos atvykęs įsitikinau, jog Bonoje bus šansų kažką nuveikti – ne tik žaisti dėl išlikimo. Šansų tikrai yra. Kol kas tikrai nemąstome ir neskaičiuojame, žiūrime į kitas rungtynes, ateis gegužės 1 diena ir matysime, kurioje vietoje esame. Nėra taip, kad galvojame apie pusfinalį ar finalą. Niekas neakcentuoja to, nes kelias rungtynes pralaimėjus galima greitai kristi į šeštą vietą“, – sakė jis.

Beje, per savo karjerą S.Kulvietis nėra laimėjęs nė vienos lygos – tik taurę Prancūzijoje, tad titulas jam būtų labai laukiamas.

„Svarbiausia baigti be traumų, išlaikyti formą ir visada sakau, kad būtų smagu laimėti lygą. Tikiuosi, kad galime patriukšmauti ir pajudinti Eurolygos klubus. Stengsimės, bet nenoriu skambių frazių. Dirbame ir stengsimės“, – kuklus lieka jis.

Lietuvis pasakoja, kad neseniai prie Bonos ekipos prisijungė ukrainietis Aleksandras Lipovijus. Karo Ukrainoje tema yra dažna „Telekom Baskets“ rūbinėje, tačiau naujo komandos draugo pernelyg klausinėti apie tai kol kas nesinorėjo.

„Manau, natūralu, tikrai kirtę per galvą, jis neatrodo su geromis emocijomis. O ir pats jautiesi kvailai, nes rūbinėje dažniausiai nesėdi rimtais veidais, tad yra keista, nesinori nei juokelių, nei nieko. Manau, apsiprasime ir jis pasipasakos“, – situaciją apibūdino jis.

Lietuvis sako, jog pats dažnai yra iniciatorius to, kad karo tema nebūtų pamiršta komandoje, kadangi su laiku emocijos vis vėsta.

„Pradžioje patraukdavau per dantį vokiečius, kad sugebėjo tik nusiųsti šalmų, turėdami daug karinės amunicijos. Tai vyko dar prieš karą, atrodė, juokas juokais. Vėliau pradėjome atsikelti su naujienomis, stengiausi pranešti ir komandos draugams, kažką pasidalinti. Amerikiečiams, aišku, gal tai atrodo tolima, nieko tokio, vokiečiai supranta labiau, bet dabar irgi yra aprimę. Treneriai irgi suomiai – jie irgi artimi tiems dalykams, tad pokalbiai yra, neapsimetame, kad niekas nevyksta“, – sako jis.

Vokietijoje prieš rungtynes taip pat kyla plakatai su užrašu „Karui ne“, žmonės arenoje atsineša Ukrainos vėliavas, tuo tarpu amerikiečiai maloniai nustemba sužinoję, kaip prie paramos prisideda lietuviai.

„Kai „Blue and Yellow“ organizacija surinko 5 milijonus, pasidalinau tuo, amerikiečiai stebėjosi: jūsų tiek mažai ir tiek pinigų paskyrėte. Atsakiau, kad esame draugiški šiai šaliai“, – pasakojo S.Kulvietis. 

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.