Sunkų sezoną išgyvenęs R.Seibutis apgalvoja galimybę prisiminti legionieriaus statusą, bet vieno dalyko tikisi ir iš „Neptūno“ (13) specialiai iš Budapešto

Renaldui Seibučiui ši vasara – jau septintoji su vyrų rinktine. Tik šįkart – kitokia, kadangi dėl FIBA „langų“ su seniai matytais ir naujais bičiuliais susitikti teks tik trumpam. Po šio sekmadienio vakaro rungtynių su vengrais, kurios užbaigs pirmąjį atrankos į pasaulio čempionatą etapą, vyrai vėl išsiskirstys iki rugsėjo.

Kaip sakė Dainius Adomaitis, dabar į rinktinę visi suvažiavo būdami skirtingose situacijose: kai kurių sezonai baigėsi jau prieš daugiau nei mėnesį, o kai kurie klubo aprangą iškart turėjo keisti žaliais rinktinės marškinėliais. Tarp pastarųjų atsidūrė ir R.Seibutis.

Klaipėdos „Neptūno“ komandos gynėjas šypsosi – laiko pagalvoti bent apie minimalų poilsį nebuvo. Pirma – duoklė rinktinei, o tik po to poilsis.

„Pailsėsime po rinktinės, dabar reikėjo tik išlaikyti formą, kokia ji buvo po sezono, truputį ją pagerinti ir vykti čia“, – sakė 32-ejų krepšininkas.

Sezoną Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“) R.Seibutis ir „Neptūnas“ užbaigė pasipuošę bronzos medaliais. Viena vertus, pasiekimas džiugina, atsižvelgus į plačiai išdiskutuotas Arno Butkevičiaus, Mindaugo Girdžiūno ir Juano Palacioso netektis, finansines problemas bei kitus užkulisinius dalykus, bet kita vertus, žinojimas, kad iki finalo trūko tiek nedaug, lengvai pamiršti serijos su Vilniaus „Lietuvos rytu“ neleis.

Ją sostinės ekipa laimėjo 3:2, o ir lemiamą pergalę pasiekė sunkiai – 88:82. Tuo tarpu mažojo finalo seriją „Neptūnas“ laimėjo 3:1.

„Sezonas buvo sunkus, labai sunkus. Daug kilimų, daug kritimų, daug pasikeitimų, nežinios. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Iš esmės kiekvienas sezonas yra sudėtingas savaip, kiekviename yra nauja patirtis. Yra buvę sunkių sezonų ir iki tol, pavyzdžiui, su traumomis.

Galutinis mūsų rezultatas geras, bet taip, nedaug trūko iki finalo. Džiaugiamės, kad baigėme sudėtingą sezoną su medaliu, nors dėl pralaimėto pusfinalio buvo apmaudoka. Aš pats labai išgyvenau, bet buvo kaip buvo, stengėmės, nepavyko.

Net pirmos rungtynės dėl bronzos namie prieš Panevėžio „Lietkabelį“ buvo su šiokiu tokiu emociniu perėjimu, kadangi atrodė, jog ką tik turėjome šansą žaisti finale. Tačiau kai nusiraminome, mintis nustūmėme į šoną, baigėme sezoną taip, kaip ir norėjome“, – apie išgyvenimus 3:1 laimėtoje serijoje prieš panevėžiečius kalbėjo R.Seibutis.

Seibutis

Kazio Maksvyčio vadovaujamoje komandoje žaidęs gynėjas tik geruoju gali atsiliepti apie specialistą, kuris nebe pirmus metus užfiksuoja įsimintinų pasiekimų: pernai pateko į LKL finalą su „Lietkabeliu“, prieš tai – su „Neptūnu“, kurį atvedė ir į Eurolygą.

Net ir Ramūnas Butautas buvo pasakęs, jog jo kolega yra vienas labiausiai neįvertintų trenerių Lietuvoje.

„Visi žaidėjai ir treneriai gerbia jį kaip žmogų. Anksčiau jį žinojau tik matydamas iš šono, matydamas jo treniruojamas komandas, bet per šį sezoną galėjau pasakyti tik pačius gražiausius žodžius apie Kazį tiek kaip apie žmogų, tiek specialistą, turintį savo sistemą, kuri veikia. Ir jau ne pirmus metus. Galiu tik palinkėti, kad viskas treneriui sektųsi taip, kaip jis nori“, – sakė patyręs krepšininkas.

Tačiau dabar visos R.Seibutio mintys – apie rinktinę ir atranką į pasaulio čempionatą. Pasak jo, pasikeitus atrankų sistemai pliusas tas, kad pavyks turėti laisvesnę vasarą, tačiau naujos rinktinių sudėtys lygiai taip pat gali sukurti ir netikėtumų.

„Man tai trečias langas, jau prisitaikiau ir tiek. Pliusas tas, kad bus daugiau laiko pailsėti, ko anksčiau nebuvo, nes visos vasaros buvo užimtos rinktine. Neturėdavome ir emocinio poilsio, kuris yra labai svarbus prieš sezoną. O dabar bus laiko ir pailsėti, ir gerai pasiruošti kitam sezonui.

Iki šiol visos komandos turėjo nuostolių, nes žaidė be NBA, Eurolygos žaidėjų. Mes taip pat buvome tarp tokių. Tai išlygino visų rinktinių lygių balansą ir galėjome matyti tikrai įdomių rungtynių. Kas stebi atranką, tam ko gero buvo įdomu. Vis tiek žaidžiame už Lietuvą, o kas jau atstovaus šaliai, ne nuo mūsų priklauso“, – sistemos privalumus ir trūkumus vardino rinktinės gynėjas.

Seibutis

Nepaisant to, kad pirmajame atrankos etape lietuviams teko susikauti su ne pačiomis pajėgiausiomis Europos rinktinėmis – Lenkija, Vengrija ir Kosovu – R.Seibutis sako, jog dėmesį kreipti reikia ne vien į žemyno elitą, bet ir augančias bei tobulėjančias komandas. Tarp tokių, jo manymu, yra ir vengrai, su kuriais Lietuva susitiks jų arenoje jau šio sekmadienio vakarą.

„Tie patys vengrai, latviai, lenkai yra pajėgūs, bet ir kitų nuvertinti tikrai negali. Su „langų“ sistema kiekvienas taškas tampa labai svarbus ir sekmadienio rungtynės bus rimtas iššūkis. Vengrijos komanda išlaikė branduolį, trenerį su sava sistema, tad jie turės savo ambicijų, o mes turėsime būti susikoncentravę, įvertinę savo galimybes ir nenuvertinę varžovų“, – teigė R.Seibutis.

Pirmą susitikimą su vengrais Lietuva laimėjo 80:75. Tiesa, sudėtis tuomet buvo gerokai kitokia: žaidė Evaldas Kairys, Žygimantas Janavičius, Kšištofas Lavrinovičius, Martynas Echodas, Vaidas Čepukaitis, Mindaugas Girdžiūnas, Edgaras Želionis, kurių dabar su nacionaline komanda nėra.

Sužaidus šį mačą R.Seibučio mintyse suksis ir kitas klausimas – kur tęsti karjerą? Po sezono Klaipėdoje jis tapo laisvuoju agentu.

Gynėjas sako, jog jokių variantų iš anksto neatmeta ir galimybė vėl išvykti iš Lietuvos taip pat yra reali. Pastarąjį kartą užsienyje R.Seibutis žaidė 2015 m., kuomet atstovavo Stambulo „Daruššafaka“ ekipai, iš kurios atsikėlė į Kauno „Žalgirį“.

„Kol kas esu atviras pasiūlymams, o kaip ir kur žaisiu, tikiuosi, paaiškės artimiausiu metu. Yra tų pasiūlymų, bet kol niekas nepasirašyta, nėra ką kalbėti. Esu ne vienerius metus praleidęs užsienyje, problemų tame nėra, šeima visur vyks su manimi, jei tik reikės. Kol vaikai dar nepasiekė mokyklinio amžiaus, yra tas laikas, kai galima pakeliauti“, – svarų argumentą išskyrė jis.

Bet ar yra tikimybė, kad ir kitą sezoną jį matysime Klaipėdoje?

„Na, tikiuosi, jog ši komanda norėtų, kad likčiau (Juokiasi). Iš tiesų atidaviau širdį šiai ekipai, kiek galėjau, tiek padėjau. Nuo jų priklausys, čia liksiu ar ne“, – šypsojosi R.Seibutis.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose