T.Delininkaitis: apie persikėlimą į NKL, sunkius metus „Neptūne“, gėdą eiti iš namų ir Klaipėdoje planuotą baigti karjerą (5) pirma „MISsMATCH“ dalis

Krepsinis.net portale – pokalbis su Tomu Delininkaičiu ir pirmoji „MISsMATCH“ dalis. Joje – apie laisvą laiką Jonavoje, persikėlimą į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL).

„Pas mane naujienų televizija eina non stop. Juokiausi, kad betrūksta kaip pensininkui sėdėti prie lango ir žiūrėti, kas ateina, kas išeina, kas atvažiuoja, išvažiuoja“, – laisvalaikį tarp kelionių namo juokdamasis apibūdina T.Delininkaitis.

Jis pripažįsta, kad keltis į NKL vasarą nebuvo jo planas, bet taip susiklostė situacija, kad laukti kažko geriau nesinorėjo.

„Ne paslaptis, kad norėjau dar pažaisti LKL, buvo daug vilčių išvykti, bet laikas ėjo. Susitikome su Virgiu, atėjo komandos savininkas, jie kvietė, bet aiškiai pasakiau, kad bandysiu laukti pasiūlymų iš užsienio. Jei kažko nesulauksiu, nesakiau, kad ne. Toks ir buvo pokalbis. O vėliau treneris kažkiek atakuodavo skambučiais, davė spaudimo, laikas ėjo, o su pandemija situacija negerėjo. Priėmiau sprendimą eiti ir žaisti. Mane džiugino komandos vizija, nesinorėjo vykti, kad tik atžaisčiau.

Nesu nei optimistas, nei pesimistas. Suprantu, kad mano greitis nėra toks, koks buvo, mano metai nėra tokie, kokie buvo, bet tikrai jaučiau, kad LKL galėjau žaisti bent metus tikrai“, – sako jis.

T.Delininkaitis neslėpė, kad jam šiek tiek gaila, jog nepavyko karjeros baigti Klaipėdos „Neptūne“, o dėl gimtojo miesto dabartinių rezultatų jam taip pat apmaudu.

„Klaipėda yra mano miestas, čia žengiau pirmus žingsnius. Gaila vyrų, su kuriais žaidžiau, nes jie nėra tokie blogi žaidėjai, kokius juos piešia. Kai komandai nesiseka, krenta ir žaidėjų reitingas, bet tie žaidėjai nėra blogi, tokios aplinkybės susidarė“, – sako jis.

T.Delininkaitis prideda, kad jam pačiam metai Klaipėdoje nebuvo vien malonūs.

„Man buvo labai sunku žaisti, nes visada išgyvenu po pralaimėjimų. Pralaimėti galima, bet negalima pralaimėti nekovojant. Niekada nesmerkiu, kai žmogus rodo pastangas. Atsimenu, kai pralaimėjome „Dzūkijai“ KMT ketvirtfinalį. Buvo vasario 13 dieną, kitą dieną turėjome su žmona eini į Jazzu koncertą, bet aš niekur neišėjau, 4 dienoms užsidariau namie. Man tiesiog buvo gėda dėl savęs ir komandos“, – prisiminė jis.

Krepšininkas taip pat iliustravo ir kitą situaciją, kurioje teko guosti dukrą.

„Dukros klasėje pravedžiau sporto pamoką ir kažkas iš vaikų grįžęs namo tai papasakojo tėvams. Jie perdavė užgauliojančią žinutę. Dukra atėjusi namo verkė stipriai. Tada pasišnekėjome su mokykla, direktore, viskas susitvarkė“, – pasakojo jis.

Pirmoje „MISsMATCH“ dalyje:

00:30 – apie ilgas nuolatines keliones į Klaipėdą ir veiklas Jonavoje

05:00 – apie aukšto lygio Jonavos areną ir tikslus žaisti LKL

06:00 – V.Šeškaus ekskursija po užkulisius

10:00 – apie Virginijaus Šeškaus kvietimą

12:20 – apie suvokimą, kad žaisti teks tik NKL lygyje

16:00 – apie koronaviruso išderintą komandą

17:30 – apie po laiko atėjusį norą vėl žaisti užsienyje

20:00 – apie ilgaamžiškumą ir intrigą LKL

21:40 – apie gailestį „Neptūnui“ ir išsiskyrimą

24:20 – apie emociškai sunkų žaidimą Klaipėdoje

26:00 – apie gėdą išeiti iš namų

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose