Tomas Pačėsas vasario mėnesį netikėtai nusprendė trauktis iš Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo vyr. trenerio posto. Tada šis specialisto sprendimas nustebino ir klubo vadovybę, ir sirgalius.
„Kai tenka kažką daryti „per negaliu“, reikia kažką keisti. Tame nėra nieko blogo, tiesiog tuo metu veikiausiai buvau išsisėmęs“, – dabar apie savo sprendimo motyvus kalba T.Pačėsas, pripažinęs, jog prisiima dalį atsakomybės už tai, kad jo išėjimas komandai nedavė teigiamo impulso.
Su šypsena apie savo dabartinę veiklą nedaugžodžiaujantis specialistas sako, jog artimiausiu metu į aktyvią krepšinio veiklą grįžti neplanuoja.
„Jokių pasiūlymų nelaukiu. Keli buvo pasitaikę, tačiau juos atmečiau. Šiandien esu patenkintas savo gyvenimu ir realizacija – man to užtenka“, – teigia T.Pačėsas.
Mintys apie ambicijas, „Lietuvos ryto“ legionierių drausmę ir klubo ateitį – interviu su T.Pačėsu.
– Nuo tada, kai palikote „Lietuvos rytą“, krepšinio pasaulyje jūsų nematyti. Turite norą grįžti ar vis tik norite pratęsti šitą pertrauką?
– Labai atitrūkęs nuo krepšinio nesu, bendrauju su Alytaus komandos vadovais, viską stebiu, tad toli nuo krepšinio nesu.
– Tačiau nesate iš tų trenerių, kurie šią vasarą aktyviai lauktų pasiūlymų ir turėtų tikslą būtinai rasti darbą šiose pareigose.
– Pasiūlymų aš nelaukiu (Juokiasi). Net nepriimčiau jokių pasiūlymų, nes jau buvau kviečiamas dirbti sporto direktoriumi keliuose klubuose (tačiau tarp jų nebuvo „Lietuvos ryto“). Visų pasiūlymų atsisakiau, nes ne tam išėjau iš „Lietuvos ryto“, kad dirbčiau kitur. Iš mano pusės būtų buvę negražu ir nekorektiška iškart keltis iš kitą klubą.
Kuomet dirbau treneriu Lenkijoje, „Asseco Prokom“ klube, po to irgi buvau nusprendęs padaryti pertrauką. Aišku, ten buvo kiti iššūkiai, penkerius metus iš eilės žaidėme Eurolygoje, tikslai buvo aukščiausi. Galimybės ko gero irgi buvo didesnės. Tuo tarpu dabar ambicijos buvo didelės, o galimybės – mažesnės, tad teko kažką keisti. Kai tenka daryti kažką „per negaliu“, supranti, jog gal tavo patirties, žinių, potencialo ar kitų savybių neužtenka ir reikia pasikeitimų. Tame nieko blogo nėra, gal tiesiog išsisėmiau.
Palikdamas „Lietuvos rytą“ norėjau sužaisti emocijomis, su klubo vadovais tikėjomės, jog tokiu atveju pavyks pasiekti bent trumpalaikį efektą, bet tai nepavyko. Už tai aš irgi prisiimu dalį kaltės. Tuo tarpu šiandien esu patenkintas savo gyvenimu ir realizacija – man to užtenka.
– Jei pasitaikytų proga grįžti į krepšinį, kur save įsivaizduojate labiau – trenerio darbe ar vadybinėje pusėje?
– Sunku pasakyti. Kol dirbau Gdynėje, kaip jau sakiau, penkerius metus rungtyniavome Eurolygoje ir ne kiekvienas lietuvis treneris gali tuo pasigirti. Ten pavyko pasiekti gerų rezultatų ir dėl to labai džiaugiuosi, kartais – ir didžiuojuosi. Kaip treneris gal kažkokių tikslų ir turėčiau, bet jei man pasakytų eiti ir dirbti Eurolygoje... Aš ten jau buvau, pasiekėme gerų rezultatų su nedideliais pinigais, parodėme savo veidą ir man to užtenka. Kad eitum toliau, turi sau kelti ne tuos pačius, o aukštesnius tikslus, bet juos jau gali pasiekti tik su atitinkamomis galimybėmis ir ištekliais. Kol kas net negalvoju apie jokius variantus, žiūrėsiu į kitus iš šalies ir užsiimsiu kritika, pabūsiu ekspertu (Juokiasi).
– Jau užsiminėte apie nepavykusį šoko efektą „Lietuvos ryte“. Klubas galiausiai liko trečias Lietuvoje ir ar toks rezultatas buvo tas, kurio iš šios komandos ir buvo galima tikėtis?
– Absoliučiai ne. Manau, kad komanda buvo pajėgi, matome, kur pasisuko kai kurių žaidėjų karjeros. Loganas yra geras žaidėjas ir buvo nupirktas sezono metu, iš to finansinės naudos gavo ir „Lietuvos rytas“. Hannah sutartį pasirašė su Ispanijos klubu, Godonas persikėlė į gerą komandą ir vėlgi Vilniaus ekipa gavo išpirką už jį. Manau, kad praėjusį sezoną komandos komplektacija buvo nebloga, žiūrint į tai, ką leido finansai. Naujieji klubo vadovai dabar šneka apie tai, kaip rezultatus lemia pinigų kiekis – anksčiau apie tai kalbama nebuvo ir buvo suvokiama, kad jei tai „Lietuvos rytas“, reiškia rezultatai automatiškai turi būti geri.
Bet kalbant ne vien apie finansus, praėjusio sezono sudėtis buvo nebloga ir „Lietuvos rytas“ galėjo žaisti finale. Ką rodė ir reguliariajame sezone užimta antroji vieta, ir pirmosios pusfinalio rungtynės prieš „Lietkabelį“. Kas nutiko vėliau, sunku pasakyti: gal įtaką padarė drausmės problemos, gal dar kažkas – per vieną savaitę komanda sugriuvo. Nemanau, kad tai buvo „Lietuvos ryto“ galimybių atspindys. Gal trūko pajėgesnio įžaidėjo, stengėmės jo ieškoti, vykdėme daug pokyčių. Tačiau negali įsigijęs netinkamą žaidėją sėdėti ir laukti, kol jis taps tinkamu – reikia ieškoti kažko naujo, bandyti. Visos kitos pozicijos „Lietuvos ryte“, mano nuomone, buvo konkurencingos – net su tuo pačiu Kauno „Žalgiriu“.
– Sezonui einant į pabaigą, garsiai nuskambėjo legionierių žygiai per sostinės barus. Ko gero jūsų stipriai nenustebino tokios išaiškėjusios amerikiečių istorijos?
– Prie manęs gal buvo kitaip – daugiau kontrolės, nes savikontrolė žaidėjams padeda ne visada. Ypač – kai sezonas artėja į pabaigą. Kartais procesus reikia kontroliuoti kitiems žmonėms, jei žaidėjams pritrūksta sąmoningumo ir atsakomybės. Visi alkotesteriai buvo ne šiaip, o tam, kad žmogui įrodytum, jog jis yra neblaivus. Kodėl vairuotojams išgėrusiems sėsti už vairo negalima, tokiame stovyje ateiti į darbą – taip pat, o krepšininkams yra kitaip? Krepšinio aikštelė jiems taip pat yra darbo vieta, į kurią atėjus neblaiviam, fiziškai negali tinkamai atlikti savo užduočių. Man alkotesterių niekada nereikėjo, aš pats matau, kada žmogus išgėręs, bet jei to žmogui neįrodai formaliai, jis sakys, jog taip nėra.
Kažkokių situacijų esu turėjęs tik su vienu žaidėju, su kitais – ne, o tai, kas įvyko sezono pabaigoje, komentuoti sunku. Gal atėjęs naujas treneris pasitikėjo žaidėjais ir jie kiek atsipalaidavo. Komanda yra grupė individų, kur visi – labai skirtingi. Turi žaidėjus pažinti ir per laiką pamatyti, ko kiekvienam iš jų reikia. Tačiau yra klubo vidaus taisyklės, yra gyvenimo būdas, kurio turi laikytis sportininkai, ir to visada reikalavau iš savo komandos, nes ir sau keliu tokius pačius reikalavimus. Gaila, jog komandos visada įsipareigoja prieš žaidėjus mokėti jiems atlyginimus ir užtikrinti kitus dalykus, o tuo tarpu krepšininkai kartais pamiršta savo įsipareigojimus elgtis tinkamai.
Prisimenu, kaip prieš dvejus metus Goudelockas prieš svarbias „Fenerbahče“ rungtynes Turkijos čempionato pusfinalyje linksminosi baruose. Jis – tikrai puikus žaidėjas, lyderis, bet po to įvykio už savo lengvabūdišką elgesį jis iškeliavo į kitą komandą ir manau, kad jam tai kainavo dalį karjeros. Tokios situacijos rodo, jog panašūs dalykai vyksta ne tik „Lietuvos ryte“, bet ir geriausių Europos trenerių, kaip Željko Obradovičius, pašonėje.
– Drew Gordonas bei kiti legionieriai, dirbę su jumis, kalbėjo apie tai, kad nebuvo labai patenkinti jūsų griežta ranka. Ar kreipiate dėmesį į tokius jų pasisakymus?
– Nekreipiu absoliučiai jokio dėmesio, nes dariau viską, kas maniau, jog yra reikalinga pasiekti maksimaliems rezultatams. Jau nebe pirmus metus matome, kad „Lietuvos ryte“ nėra legionierių tęstinumo, jiems čia – tarpinė stotelė, tad nemanau, jog nereikalaujant iš jų maksimumo, nemotyvuojant jų ir nekontroliuojant, jie tą maksimumą duos. Būna visokių legionierių, pavyzdžiui, iš patyrusio Logano nieko panašaus negirdėjau, jis mane žinojo iš anksčiau ir niekada nesiskundė. O tie, kurie nori linksmintis, o ne aukotis dėl komandos, gal ir turi problemų, kai laiko linksmintis nepakanka (Šypsosi).
– Kaip manote, kiek „Lietuvos ryto“ klubui bus naudingas sprendimas pasikviesti žinomus veidus į komandą? Ypač po rasizmo skandalo, po kurio kilo toks sujudimas ir imta kalbėti, jog dabar kai kurie žaidėjai nebenorės atvykti rungtyniauti į sostinę.
– Nemanau, kad viena pasakyta frazė atspindėjo Gedvydo Vainausko mąstymo filosofiją ir tą situaciją verta vadinti skandalu. Nemanau, jog viena frazė gali nubraukti visą žmonių indėlį į dvidešimt metų trukusį klubo vystymą. Mano nuomone, kiekvienas gali suklysti dėliodamas žodžius ir šios situacijos sureikšminti nereikėtų. Taip, gal jis ir meta šiokį tokį šešėlį ant „Lietuvos ryto“, bet abejoju, kad dėl buvusio savininko pasisakymo bus sunku prisivilioti naujus žaidėjus. Linkiu naujiems vadovams visų pirma susiformuoti biudžetą, atsistoti ant kojų ir žiūrėti į priekį. Į valdybą atėjo visi milijonieriai, tad reikia tikėtis, kad dabar pinigai pasipils kaip iš gausybės rago (Šypsosi).
Manau, kad Kurtinaitis yra puikiai krepšinį ir jo rinką išmanantis treneris – ir jo vieno žinių pakaktų, bet gal vadovaujamasi principu, jog kuo daugiau žmonių ir nuomonių – tuo klubui geriau. Linkėčiau, jog vyktų konstruktyvus darbas su kuo mažiau chaoso, o sirgaliai ir visi kiti žmonės lauks tų darbų rezultatų. Užduotas geras tonas, jog rezultatai turi būti geri, tad jų ir lauksime.
Norėdami komentuoti prisijunkite.