T.Šležas: apie juodadarbio rolę Bilbao klube, neatsakingą požiūrį, aplinkinių pavydą ir epizodą su A.Tomičiumi (1) savaitės interviu

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną penktadienį pateikiame jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Vienu iš didžiausių siurprizų šių metų Lietuvos krepšinio padangėje neabejotinai tapo žinia, atskriejusi iš saulėtosios Ispanijos. Tautvydas Šležas keliasi į pajėgiausią šios šalies lygą, Bilbao „Dominion Baskets“ ekipą. Ši naujiena neabejotinai nustebino daugelį ir privertė šnabždėtis, kas gi lėmė tokį lietuvio karjeros šuolį?

Dar neseniai T.Šležo biografijoje buvo įrašytos tokios komandos kaip Prienų „Rūdupis“, Alytaus „Dzūkija“, Fiurstenfeldo „Panthers“ (Austrija) ar antrojoje Ispanijos lygoje kovojanti Kasereso „Patrimonio de la Humanidad“, kurioje aukštaūgis pradėjo šį sezoną. Dabar T.Šležas – „Liga Endesa“ pirmenybėse ir aikštėje kovoja su Europoje pripažintomis žvaigždėmis.

„Žaisti su tokiomis komandomis jausmas labai geras. Galiu pasakyti, kad kelias dienas ar savaitę buvau tarsi lengvame sapne. Tie žaidėjai, kuriuos mačiau tik televizoriaus ekrane, dabar bėgioja šalia, tu juos dengi, tave žiūri dešimt tūkstančių žiūrovų. Jausmas įdomus, bet jau po truputį priprantu“, – portalui Krepsinis.net sakė T.Šležas.

Aukštaūgis taip pat papasakojo apie tai, kodėl Bilbao ekipa pasikvietė būtent jį, kas lėmė karjeros šuolį, kaip jis reaguoja į neigiamas replikas ir kokios yra galimybės jį vėl pamatyti Lietuvoje.

– Tautvydai, koks jausmas yra atsikelti į vieną iš pajėgiausių Europos lygų?

– Tikrai labai geras. Nors kvietimas į Bilbao ekipą ir buvo kiek netikėtas, tačiau aš sunkiai ir tyliai dirbau bei siekiau tokio rezultato. Vienos iš pirmųjų rungtynių man buvo prieš „Barcelona Lassa“ ekipą, teko žaisti prieš tokius žaidėjus, kaip, pavyzdžiui Ante Tomičių, o tai yra išties ypatinga.

Agentas man buvo sakęs, kad manimi domisi kelios „Liga Endesa“ komandos, bet neįvardijo, kokios. Aš maniau, jog tai bus tos iš apatinio turnyrinės lentelės sluoksnio, tačiau kai jis pasakė, kad yra Bilbao klubas, tai tikrai nustebino.

– Kam pirmajam pranešėte naujieną apie karjeros permainas?

– Iš anksto nesakiau absoliučiai niekam. Šnekėtis su komandos vadovais ir tartis pradėjome dar likus dviem savaitėms iki sutarties pasirašymo, bet žinote, kol padėto parašo nėra, tol nereikia ir girtis. Pirmiesiems pranešiau tėvams, vėliau – draugams. Visi reagavo labai teigiamai ir apsidžiaugė.

– Ispanijoje šiuo metu rungtyniauja labai nemažai lietuvių. Ar jie nepamiršo jūsų pasveikinti?

– Bendrauju tiek su pirmoje, tiek su antroje lygoje žaidžiančiais lietuviai. Pavyzdžiui, su Jonu Mačiuliu matėmės Karaliaus taurėje, tad pasišnekėjome, o kiti parašė žinutes – visi draugiškai palinkėjo sėkmės.

– Prieš tai rungtyniavote su Rolandu Jakštu. Nebuvo gaila atsisveikinti su draugu?

– Ne, viskas gerai. Jis mane išlydėjo, o aš palinkėjau kitą sezoną ir jam atvykti žaisti į stipriausią Ispanijos lygą.

– Dėl ko Bilbao ekipos vadovai prisijungti pasikvietė būtent jus?

– Traumą patyrė Mirza Begičius, todėl jiems reikėjo aukštaūgio. Buvau pakviestas susitikti su treneriu, jis išdėstė savo reikalavimus, pasišnekėjome. Jiems buvo reikalingas toks juodadarbis žaidėjas, kuris sunkiai dirbtu gynyboje. Kadangi su treneriu pavyko viską sutarti, aplinkybės susiklostė taip, kad rinkoje daug aukštaūgių nebuvo, komanda mane pasikvietė ir suteikė galimybę. Esu dėl to labai laimingas.

– Ko gero prieš porą metų, net būdamas didžiausiu optimistu, nebūtumėte drįsęs galvoti apie tai, kad greitai pateksite į tokį lygį?

– Tikrai taip, pastarieji keleri metai man nebuvo patys geriausi, tačiau žinau, jog turiu užtektinai talento, kad galėčiau žaisti aukštame lygyje. Dabar tik įdėto darbo kiekis lems, išliksiu čia ar ne. Bet kiekvieną dieną stengiuosi visą informaciją, kurią gaunu, į save sugerti. Tuo sportas ir įdomus – niekada nežinai, kas nutiks rytoj. Gyvenu šia diena ir esu laimingas.

– Kaip suprantu, manote, kad jums tinka posakis, jog ne garsūs žodžiai, o darbai kalba patys už save?

– Kai buvau jaunesnis, man truputį trūko teisingo požiūrio į darbą ir į poilsį. Visi tie dalykai atėjo su amžiumi. Manau, jog natūralu, kad geri dalykai gyvenime ateina tada, kai padarai teisingus sprendimus.

– Kuomet papildėte „Dominion Basket“ klubą, pasitaikė įvairių svarstymų, vertas jūs to ar ne. Teko išgirsti tokių kalbų?

– Pavydžių žmonių yra visada, bet aš stengiuosi į tai nesikoncentruoti, žiūriu po savo nosimi. Aš pats niekada nesikišu į kitų reikalus, kai kitiems pasiseka. Visuomet bus tų, kurie yra pavydūs ar kritiški, neslėpsiu – į tai nekreipti dėmesio kartais sunku, tačiau bandau to nedaryti.

– Ar buvo kažkas, kas nustebino jus naujoje komandoje, naujoje lygoje, naujame mieste?

– Nežinau, viskas man čia iškart savo sava, jaučiuosi lyg jau kelis sezonus čia rungtyniaudamas. Visi yra labai draugiški, labai paslaugūs. Galėčiau pasakyti, kad mane nustebino tų garsesnių žaidėjų paprastumas.

– Veikiausiai antroji pagal pajėgumą lyga buvo geras tramplinas pirmosios link, ar ne?

– Labai geras. Ta lyga yra nuolat stebima, į gerus žaidėjus atkreipiamas dėmesys. Lygis, aišku, skiriasi, bet iš esmės neturiu kuo skųstis.

– Kaip galėtumėte įvertinti savo debiutą?

– Kadangi esu su komanda tik 2–3 savaites, tad visai neblogai. Reikia susipažinti su naujomis puolimo, gynybos schemomis, pirmos kelerios rungtynės buvo sunkios, bet su kiekviena treniruote, su kiekvienu maču jaučiuosi vis geriau. Žinote, visur krepšinis yra tas pats, skiriasi tik išpildymas ir greičiai. Džiugu, kad man įsilieti padeda ir komandos draugai.

– Prieš tai jau minėjote įspūdį palikusias rungtynes su „Barcelona Lassa“.

– Žaisti su tokiomis komandomis jausmas labai geras. Galiu pasakyti, kad kelias dienas ar savaitę buvau tarsi lengvame sapne (Juokiasi). Tie žaidėjai, kuriuos mačiau tik televizoriaus ekrane, dabar bėgioja šalia, tu juos dengi, tave žiūri dešimt tūkstančių žiūrovų. Jausmas įdomus, bet jau po truputį priprantu.

– Būtent mače su Barselonos ekipa spėjote pasižymėti nesportine pražanga prieš Ante Tomičių, po kurios vos išlaikėte pergalę. Paveikė tas lengvas sapnas?

– Situacija ten buvo dviprasmiška. Per minutės pertraukėlę treneris man liepė bauduoti Tomičių, jei šis gaus kamuolį. Ir bauduoti taip, kad jis net neišmestų kamuolio į krepšį. Aš tą ir padariau, o po to viskas buvo teisėjų rankose.

Manęs niekas už tai neplakė, padariau, ko prašė, o nesportinė... Pagal visą scenarijų taurės finale turėjo žaisti „Barcelona Lassa“ su „Real“, lemiamos sekundės, aš prasižengiau prieš europinę žvaigždę, todėl gal kažkas norėjo, kad viskas būtų pagal planą. Bet mes mačą laimėjome – viskas baigėsi gerai.

– Kaip matau, pasitikėjimo ir ambicijų jums netrūksta. Kokių norų ir tikslų turite artimiausiam laikui?

– Svajonių tikslas būtų prasitęsti sutartį su Bilbao klubu, nes čia puiki organizacija, profesionalus treneris, o jei ne – likti „Liga Endesa“. Vis tik dabar koncentruojuosi tik į kitą dieną, nežiūriu toli į ateitį. Jei norų įgyvendinti nepavyks, šis laikas man bus labai gera patirtis.

– Kiek teko bendrauti, daugumai lietuvių krepšininkų Ispanija patinka. Kaip jums?

– Nežinau, nieko ypatingo. Šalis graži, bet žmonių mentalitetas skiriasi nuo mūsų, todėl nepasakyčiau, jog esu kažkuo labai sužavėtas. Ispanai nelabai propaguoja anglų kalbą, myli savąją, todėl tik atvažiavus į didesnį miestą gali susišnekėti angliškai. Bet viskas normaliai – gyventi galima (Šypsosi).

– Komandoje turite latvį Dairį Bertanį, tad gal bent jis yra vienas tų savesnių žmonių, su kuriuo kultūrų skirtumas nėra jaučiamas?

– Kadangi ta pačia kalba nekalbame, tai žinote (Juokiasi). Jis galbūt vienintelis žmogus, truputį į mus panašesnis iš veido ir mentaliteto (Juokiasi).

– Kol rungtyniavote Lietuvoje, čia viskas jums klostėsi ko gero ne taip, kaip tikėjotės. Ar galėčiau teigti, kad dėl šios priežasties grįžti kol kas nesinorėtų?

– Jei atvirai, į Lietuvą nelabai noriu. Niekada nesakau „niekada“, variantus svarstyčiau, bet palieku tai tik kaip paskutinę opciją. Galbūt čia tiesiog ne mano vieta. 

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose