Tarp NKL ir LKL blaškęsis Š.Beniušis: apie norą įrodyti vertę, „Gargždų“ skolas“ ir šansą M.Kiltinavičiui (5) interviu

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ aukštaūgis Šarūnas Beniušis – mėtytas ir vėtytas krepšininkas. Karjerą jis pradėjo dar 2010 m. gimtuosiuose Mažeikiuose, o per visus šiuos metus nuolat keitė klubus Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).

Mažeikiai, Kauno rajonas, Šakiai, Raseiniai, Šiauliai, Joniškis, Marijampolė, Gargždai ir Utena – toks yra centro karjeros žemėlapis. Kai atrodė, kad šansą LKL jam suteiks „Šiauliai“, galiausiai krepšininkas buvo nuolat skolinamas LKL klubams ir per du paskutinius sezonus Šiauliuose sužaidė vos 10 rungtynių.

30 metų 206 cm ūgio Š.Beniušis šiuo metu LKL rungtyniauja antrus metus paeiliui ir labai tikisi, kad savo vertę lygoje užsitarnaus.

„Noriu kuo daugiau laiko išbūti čia. Čia kitas lygis, kitas matomumas“, – sako jis, pridedantis, kad skiria nemažai laiko tobulinti metimui kaire ranka.

LKL čempionate Š.Beniušis per 15 minučių pelno 7,8 taško, atkovoja 3,3 kamuolio ir renka 8,8 naudingumo balo.

„Toks jau tvarkaraštis, kad pailsėti pavyks tik per Naujus metus. Per Kalėdas jau sportavome, Kūčias gavome laisvas, bet visi jau pripratome ir susitaikėme, nebėra nuoskaudų dėl švenčių“, – šventinį grafiką nupasakoja Š.Beniušis.

Jau netrukus Utenos komanda pradės Citadele KMT ketvirtfinalį – trečiadienį priims Vilniaus „Rytą“. Apie tikslus ir ambicijas Š.Beniušis garsiai kalbėti nenori. „Norisi tos pergalės, kaip bebūtų“, ¬– vis tik šypsosi jis.

Pokalbis su Utenos komandos aukštaūgiu – apie migraciją tarp NKL ir LKL, sėkmingą „Uniclub Casino – Juventus“ sezoną, Mažeikių krepšinio iškilimą ir „Gargždų“ skolas.

– Sezonas jau įsibėgėja, kokios mintys kyla galvojant apie praėjusią jo dalį?

– Viskas Utenoje tvarkoje, man čia patinka. Komanda – super, tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, treneriai, vadovybė – irgi. Treniruočių procesas – protingai sudėliotas, tad kol kas tik geri žodžiai.

– Pasirašęs sutartį sakėte frazę „dar niekada nebuvau toks ramus“. Kiek tos ramybės liko dabar?

– Ir pasirašius kontraktą, ir dabar, jaučiuosi lygiai taip pat, nesijaučiu suklydęs, o ir nemanau, kad laukęs ilgiau būčiau gavęs geresnių pasiūlymų. „Uniclub Casino – Juventus“ komandoje yra ir pergalių, ir keliame konkurenciją kitiems – tai svarbiausia. Esame gerame kelyje.

– Galima sakyti, kad „Uniclub Casino – Juventus“ yra profesionaliausia organizacija, kurioje kada žaidėte? Ir ar jums pačiam čia iššūkis – didžiausias?

– Kai žaidžiau Šiauliuose, mano vaidmuo buvo minimalus, nors su komanda irgi užėmėme neblogą vietą. Čia jaučiu daugiau atsakomybės. Į senatvę, galima sakyti, gaunu geresnę komandą (Juokiasi). Jau 30 metų – nebe 20. Jau arčiau karjeros pabaiga nei pradžia.

– Ar Oliveris Kostičius reikalauja daugiau darbo nei anksčiau jūsų sutikti strategai?

– Mūsų tvarkaraštis toks, kad turime labai daug rungtynių, jau sužaidėme 20–25 tai tikrai. Nėra kada daug užkrauti mūsų kojas, nes žaidžiame kas 3 dienas. Treniruotės tai skirtos atsistatymui, tai – pasiruošimui rungtynėms. Dabar turėjome savaitę pasiruošti kovai su „Rytu“, jaučiasi, kad dirbame intensyviau. Treneris labiau akcentuoja vaizdo peržiūras – teoriją. Kol kas rezultatai tenkina ir trenerius, ir klubo vadovus, tad viskas gerai.

– Ko gero, ši „Uniclub Casino – Juventus“ komanda – mažiausiai lietuviška ekipa, kurioje esate žaidęs.

– Gali būti, nes tuo metu Šiauliuose buvo 3–4 užsieniečiai, pernai „Gargžduose“ nemažai jų keitėsi, dabar jų truputį daugiau. Šiaip mūsų legionieriai – neturintys blogų savybių, daug laiko leidžiame kartu. Jie ir treniruotėse, ir rungtynėse deda dideles pastangas už komandą bei ekipos draugus. Nėra, kad kažkas atvyko pasidaryti statistikos kitiems metams.

Beniušis

– Jūs pats buvote trečias žmogus „Uniclub Casino – Juventus“, su kuriuo vasarą buvo pasirašytas kontraktas. Kiek buvo malonu, kad buvote tarp klubo prioritetų?

– Kažkaip labai to nesureikšminau, kad mane pasikvietė anksti. Smagu, kad buvo ramesnė vasara, nereikėjo rugpjūtį galvoti, kur čia žaisiu. „Uniclub Casino – Juventus“ šiaip visus lietuvius pasirašė gana anksti.

– Gintautą Matulį gerai pažinojote dar nuo tų laikų, kai kartu žaidėte Marijampolėje. Jo idėja buvo jus pasikviesti?

– Net nežinau, nekalbėjome apie tai, bet Gintą pažįstu seniai. Būdavo, ir šiaip susiskambindavome po keliskart per metus, net kai jis žaidė Utenoje. Gintui dabar tinka kostiumas, jam gerai sekasi, jis dirba, stengiasi kartu su Eimantu – pastoviai laksto, kažką veikia.

– Savo gyvenime turėjote kelis etapus, kai žaidėte LKL. Pirmasis buvo nuo 2012-ųjų (Kauno r. „LSU-Atlete“), antrasis – nuo 2017-ųjų („Šiauliuose“), pastarasis – nuo 2022-ųjų metų („Gargžduose“ ir Utenoje). Kokius pokyčius lygoje matote?

– Seniau įdomios buvo 2 komandos: „Žalgiris“ ir „Rytas“. Dabar sustiprėjo Panevėžio komanda, atėjo „Wolves“, visi nori patekti į ketvertą. Tai – visiems iššūkis ir pasiekimas. Anksčiau 3–4 vietos visiems buvo panašus pasiekimas kaip dabar klubams 5–6 vietos – dabar ketvertas kone rezervuotas, komandos apylygės. Tai prideda įdomumo žiūrovams, konkurencija pagyvina lygą.

– Daug metų praleidote ir NKL lygoje. Kaip su metais kinta atotrūkis tarp NKL ir LKL klubų?

– Kai žaidi NKL, atrodo, kad ateitumei ir nuneštumei LKL dugnines komandas, kaip pernai, pvz., buvo Prienai. Pasišnekėdavome apie tai su žaidėjais. Tačiau kai pradedi žaisti LKL prieš tas komandas, supranti, kad taip nėra, lygis tikrai skiriasi.

– Kaip manote, kurios NKL ekipos turi daugiausiai šansų kitąmet pasijungti prie LKL?

– Mano favoritai yra trys: Marijampolė, Palanga, Telšiai. O kaip dėl išėjimo į LKL, nežinau. Marijampolė arenos tinkamos neturi, o žaisti kitame mieste nenori. „Olimpas“ turi tikslą žaisti LKL ir link jo eina.

Kažkiek nustebau, kad jie laimėjo prieš visas 3 LKL ekipas. Po pirmos pergalės, galvojau, na, gal pasisekė, bet kai laimėjo dar dukart, tikrai nustebau. Jau galvojau: negi mes kito turo žaisti vyksime į Palangą? Jau vykome į Klaipėdą, Telšius, negi vėl Palanga? Visos tolimiausios kelionės. Bet galiausiai vykome į Kėdainius.

– Su Kėdainiais irgi buvo reikalų.

– Buvo, gerai, kad gerai baigėsi. Teko išklausyti trenerio priekaištų, bet patys suprantame, jog nežaidėme savo krepšinio. Dabar esame tarp 8 geriausių – kol kas toks tikslas ir buvo. Manau, išvadas pasidarėme, kiekvienas grįžęs namo pagalvojo, kas čia buvo per rungtynės.

– Kokios mintys kyla prieš būsimą ketvirtfinalį su „Rytu“?

– Ruošimės, stengsimės, bet varžovai irgi tą darys. Ne viskas priklauso nuo mūsų, bet nuo savęs bandysime padaryti geriausią darbą. Norisi tos pergalės, kaip bebūtų. Nesureikšminame, kad vėl laukia kova su „Rytu“. Ruošiamės tiesiog tam, ką gavome.

Beniušis

– Pernai žaidėte „Gargžduose“. Koks santykis liko su šiuo klubu? Nėra paslapties, kad komanda nemažai kam liko skoloje.

– Santykis toks, kad turime pasirašę taikos sutartį, viskas vyksta laiku, laukiame paskutinio pavedimo. Jei viskas pagal planą, taip ir baigsis ties šventėmis.

– Paklausiu atvirai: jūsų nestebina, kad kai kurie LKL klubai iki šių laikų turi rimtų problemų su algų mokėjimais?

– Faktas, taip neturėtų būti. Žmonės aukoja savo asmeninius gyvenimus, kartais palieka šeima kituose miestuose, būna vieni, aukoja sveikatą, dirba, bet negauna atlygio. To neturėtų būti ne vien krepšinyje – visur. Bet nuo to neapsisaugosi.

– Jūs pats, jei nemeluoja informacija, esate iš Mažeikių. Kokį įspūdį palieka jūsų gimtojo miesto komandos progresas?

– Esu iš Mažeikių rajono, tad galima sakyti, kad taip. Labai džiaugiuosi dėl šio klubo, džiugu, kad šis miestas turi komandą LKL. Ne paslaptis – prieš keletą metų jie buvo NKL dugne, tad jie greitai iškilo ir dabar rodo rezultatus LKL. Manau, Jomantas ten daugmaž padarė savo darbą, komanda yra savo kelyje, turi pergalių, žaidžia geresnį krepšinį. Nemanau, kad ten bus blogiau, bet viskas priklauso nuo trenerių ir žaidėjų. Aišku, gaila, kad jie neturi savo arenos, tenka žaisti Telšiuose, truputį nukenčia vietiniai sirgaliai. Gal su laiku tai išsispręs.

– Kita jūsų buvusi komanda – „Šiauliai“ – dabar yra LKL dugne. Tikite, kad ją prikels Žydrūnas Urbonas?

– Manau, kad trenerio pakitimas ten bus į naudą. Ne vien dėl to, kad vienas jų – geresnis, kitas – blogesnis. Tiesiog patys sukrėtimai kartais būna naudingi.

– 2017–2020 m. dominavote NKL, bet kai tik atvykdavote žaisti į Šiaulius, šansų sulaukdavote nedaug. Atsukus laiką neatrodo, kad tuo metu galėjote būti naudingesnis „Šiaulių“ ekipai?

– Nekaltinu nieko, buvo kaip buvo. Faktas, norėjosi žaisti daugiau ir turėti didesnį vaidmenį, bet kiek galėjau, tiek savęs atidaviau. Visko būna krepšinyje, išsiskyrėme gražiuoju ir išėjome savo keliais.

– Kai žaidėte Marijampolėje, bandėte save 3x3 krepšinyje. Nebuvo planų koncentruotis į 3x3 krepšinį?

– Ne. Kelias vasaras pažaidžiau, bet kai atėjau į LKL, supratau, kad turiu koncentuotis į vieną krepšinį. Nesigailiu. Niekada neturėjau minties mesti tradicinį krepšinį ir žaisti tik 3x3. Čia šiemet populiarumas kiek išaugo, žaidėjai ėmė vykti į užsienio klubus, anksčiau to tiek nebuvo. Kaip bus ateityje, nežinau, kaip likimas sudėlios. Nebūtų patikę, nebūčiau iš viso žaidęs, vien kelionės buvo labai smagios – pamatėme tolimesnes šalis nei tik Europa. Ir pasaulio pamatai, ir formą palaikai, ir pinigų užsidirbi. Tik tiek, kad kenčia savaitgaliai ir atostogos.

– Jūsų buvęs treneris Marius Kiltinavičius, rodos, vis neranda vietos LKL fronte. Ar dar tikite, kad jis grįš į pajėgiausią šalies lygą?

– Aš treneriu tikiu. Man patiko darbas su juo, liko labai geri prisiminimai. Tai – vienas įsimintiniausių mano trenerių. Tikiuosi, jam kažkas suteiks šansą LKL ir jis čia įsitvirtins. Dabar ir laikai tokie, kad visi nori rezultato čia ir dabar, visi bijo išlaukti. Aišku, nežinau, kas buvo klubo viduje, jie žino geriau, esu tiesiog sirgalius.

– Prieš tai minėjote apie artėjančią krepšinio senatvę, o kokių ambicijų karjeroje dar sau keliate?

– Kažkada buvo noras, nors nespjaunu ir dabar, išvykti į užsienį. Tik su kiekvienais metais noras vis mažėja, norisi būti namie. Jei atsirastų viliojantis pasiūlymas, gal ir sutikčiau.

– Kadangi visą gyvenimą mėtėtės tarp NKL ir LKL klubų, neturite sau išsikėlęs tikslo daugiau nebesugrįžti į antrąjį šalies divizioną?

– Nežinau, gal į karjeros pabaigą į tai ir nespjausiu, plius, niekada nežinai, ar nebus traumų, bet šiuo metu norisi kuo labiau save užsirekomenduoti LKL lygyje. Noriu kuo daugiau laiko išbūti čia. Čia kitas lygis, kitas matomumas.