Teisingas V.Kariniausko sprendimas leido įvykdyti geriausią paskutinę rokiruotę Lietuvos rinktinėje (65)

„Visi žaidėjai, kurie yra su rinktine, pretenduoja į galutinę sudėtį“, – tokią frazę treneris Jonas Kazlauskas vis kartojo net po to, kai olimpiniam komitetui pateikė oficialų krepšininkų dvyliktuką. Lyg nujausdamas ar įspėdamas, kad pasikeitimai yra labai tikėtini.

Būtent po paskutiniųjų kontrolinių rungtynių strategas pranešė naujieną – Edgaras Ulanovas susižeidė čiurną ir keliauja namo, o Vaidas Kariniauskas vyksta į Rio. Nors ši netikėta žinia natūraliai sukėlė klausimą, ar pasikeitimai iš tiesų yra neplanuoti, bet galima numatyti, jog jie Lietuvos rinktinei bet kokiu atveju išeis tik į naudą.

Kauno „Žalgiryje“ E.Ulanovas sužaidė puikų sezoną ir buvo svarbiu ekipos žmogumi, bet nacionalinėje komandoje jis šiemet turėjo rimtą konkurenciją. Lengvojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžia labiau patyrę Jonas Mačiulis bei Mindaugas Kuzminskas. Abu šie žaidėjai nebėra rinktinės naujokai, jų meistriškumas klausimų nekelia ir buvo aišku, jog šioje pozicijoje E.Ulanovas būtų buvęs trečias žmogus rotacijoje.

Progų žalgirietis būtų sulaukęs nebent tada, kuomet J.Mačiulis ar M.Kuzminskas būtų pastumti kamšyti spragų sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Tačiau lengvuoju kraštu tokioje situacijoje gebėtų žaisti ir kitas debiutantas Marius Grigonis, kuriam ši pozicija nėra svetima.

E.Ulanovo privalumu buvo tai, kad jis netingi gynyboje ir čia savo užduotis gali atlikti patikimai prieš įvairius varžovus. Vis dėlto pagal žaidimo braižą su J.Mačiuliu neretai lyginamam žalgiriečiui iki pastarojo dar toli, nes Jonas pasižymi ne tik gynybiniais sugebėjimais, bet ir turi geresnį puolimo arsenalą bei stabilesnį metimą.

Netekus E.Ulanovo, „trečiojo numerio“ pozicijoje didelio nuostolio tikrai nepasijus. Tuo tarpu su įžaidėjais situacija būtų buvusi kitokia.

Per visą pasiruošimo ciklą akivaizdžiai pasimatė, jog vienintelis žmogus, galintis užimti antrąją tikro atakų organizatoriaus vietą, yra V.Kariniauskas. 22-ejų įžaidėjas pademonstravo, kad sugeba sustyguoti komandos žaidimą, matyti aikštę, rasti laisvus komandos draugus, turi kontaktą su aukštaūgiais.

„Man buvo labai naudingas laikas „Žalgiryje“, kuomet žaidžiau su Šarūnu Jasikevičiumi. Atsimenu, pats save pagaudavau stebint vien tik jį, bandant pagauti kiekvieną jo žaidimo epizodą, perdavimą“, – apie savo didžiausią autoritetą ir mokytoją kalbėjęs yra V.Kariniauskas.

Maža to, nors ir yra jaunas, V.Kariniauskas yra drąsus ir nebijo stumdytis su autoritetą turinčiais varžovais. To priežastis – paprasta: kad ir kaip įžaidėjo sprendimas išvykti į antrąją Graikijos lygą atrodė kontraversiškas, bet būtent metai šioje šalyje užgrūdino V.Kariniauską.

Įžaidėjas yra sakęs, jog Graikijoje žaidžiamas grubus, jėgų reikalaujantis krepšinis, todėl tai neabejotinai paruošė lietuvį kietoms bei rimtoms kovoms tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, išmokė šaltakraujiškai priimti sprendimus bei nešti atsakomybę ant savo pečių, užimant bene svarbiausią vaidmenį komandoje.

Jeigu į Rio būtų vykęs tas dvyliktukas, kuris buvo pateiktas olimpiniam komitetui, Mantą Kalnietį pavaduoti būtų reikėję Adui Juškevičiui arba Renaldui Seibučiui. Vis dėlto nė vienam iš jų „pirma pozicija“ nėra sava, o kiek A.Juškevičius bebūtų gavęs progų organizuoti rinktinės atakas, tiek kartų iš J.Kazlausko gynėjas vis sulaukdavo pastabų.

Kol kas atrodo, kad V.Kariniauskas yra toks žmogus, kokio rinktinei trūko – tipinis įžaidėjas, galintis savo rankose valdyti komandą, tinkamai pavaduoti M.Kalnietį bei gebantis ne tik persivaryti kamuolį į kitą aikštės pusę, o ir kurti.

Lietuvos rinktinės treneris vis akcentavo, kad V.Kariniauskas rinktinėje yra ne pagalbininkas, o kandidatas. Kas rodo, jog J.Kazlauskas tikrai tikėjo atakų organizatoriumi. Jeigu ši paskutinė rokiruotė rinktinėje ir buvo atlikta sąmoningai, tą būtų galima suprasti: treneris iš pradžių norėjo iki galo įsitikinti, kaip jaunas įžaidėjas iš tiesų atrodys prieš rimtus varžovus.

Akivaizdu, jog V.Kariniausko sprendimas nenuleisti rankų ir keliauti su rinktine, būnant tryliktuoju žaidėju, buvo labai teisingas. O taip pat šiuo atveju jis tapo ir naudingu rinktinei: olimpinėse žaidynėse V.Kariniauskas tikrai pravers labiau už E.Ulanovą, kurio vaidmuo nacionalinėje komandoje būtų buvęs ne toks reikšmingas.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams