Th.Walkupas – gynėjas, kokius myli Š.Jasikevičius (59)

Kauno „Žalgiriui“ prasidėjo dar viena labai karšta vasara. Lyderiai išvyksta, o jiems rasti lygiavertę pamainą nėra paprasta. Vis tik pirmasis pirkinys 25-erių 193 cm ūgio kombo gynėjas Thomasas Walkupas atrodo kaip puikus pirkinys.

Vos vienerius metus Europoje, Vokietijos pirmenybėse rungtyniaujančioje Liudvigsburgo „MHP Riesen“, praleidęs amerikietis yra gynėjas, kokius labiausiai mėgsta Šarūnas Jasikevičius.

Kaip ir Vasilije Micičius ar Leo Westermannas, Th.Walkupas yra tvirto sudėjimo kūrėjas, galintis rungtyniauti per dvi pozicijas, o gynyboje pasižymi universalumu.

Neveltui Th.Walkupą gretinu su V.Micičiumi ir L.Westermannu. Jei „Žalgiris“ sieks išlaikyti sėkmę atnešusį komplektacijos modelį, šį amerikietį derėtų vadinti V.Micičiaus pamaina.

Pirmiausia, Th.Walkupo fizinis profilis yra panašus į V.Micičiaus – aukštas, labai tvirtai sudėtas, ilgomis rankomis (sparnų ilgis – 203 cm, – 2016-ųjų matavimais).

Antra, amerikietis pirmiausia yra kūrėjas prasiveržimais. Jis išsiskiria itin aukštu žaidimo intelektu (IQ), ramybe ir savikontrole. Nepaisant gana jauno amžiaus, Th.Walkupas retai kada priima skubotus sprendimus. Vertinant amerikiečio gebėjimą kontroliuoti žaidimo eigą, jis atrodo net gi pranašesnis už V.Micičių, kuris net ir po metų, praleistų griežtoje Š.Jasikevičiaus žinioje, vis dar kartais perdega ir pasižymi prastokais sprendimais.

Th.Walkupo stipriausia žaidimo pusė – prasiveržimas ir atakų užbaigimas. Amerikietis gali veržtis į bet kurią pusę, o tvirtas kūnas (leidžiantis sugerti kontaktą) ir gebėjimai užbaigti įvairiais būdais (įskaitant ir floateriu) daro jį efektyviu prasiveržimų užbaigėju. Vokietijos pirmenybėse Th.Walkupo dvitaškių pataikymo procentas siekė 56,7 proc., kas yra aukštas rodiklis gynėjui, kuris neišsiskiria atletiškumu.

Atletiškumas nėra savybė, kuria Th.Walkupas bus pranašesnis už būsimus varžovus Eurolygoje, tačiau dėl to baimintis nereikėtų. Amerikietis šuolio trūkumus kompensuoja tvirtu sudėjimu, fiziškumu ir įvairiapusiu techniniu arsenalu.

Dar nuo universiteto laikų, Th.Walkupo žaidimo stiprybė buvo gebėjimas organizuoti pikenrolus. Kaip jau kalbėjau, gynėjas geba atakuoti aukštaūgius prasiveržimais iki galo, tačiau tuo pačiu pasižymi puikia aikštės vizija bei perdavimo įgūdžiais.

Th.Walkupas pikenroluose gerai skaito situacijas ir skirsto kamuolį. Jam nesvetimi ir sudėtingi skersi perdavimai į silpnąją pusę prie tritaškio linijos lūkuriuojančiam komandos draugui. Klaidinantys judesiai, gebėjimas keisti judėjimo greitį leidžia Th.Walkupui nuolat pavojingai įsiveržti į baudos aikštelę bei įžiebti chaosą gynyboje, kas atveria erdves komandos draugams.

Tuomet amerikietis dažniausiai teisingai įvertina situacijas ir atiduoda perdavimus ten, kur reikia. Tai puikus kūrėjas, ką rodo du skaičiai. Vokietijos pirmenybėse Th.Walkupas atlikdavo 4,5 rezultatyvaus perdavimo, suklysdamas tik 1,36 karto. Kantrybė, preciziškumas ir apgalvoti sprendimai yra epitetai, apibūdinantys Th.Walkupo žaidimo braižą.

Karjeros Vokietijoje pradžioje Th.Walkupas buvo kritikuojamas dėl savo metimo galimybių. Nors jam pavyko nutildyti kritikus, pademonstravus patikimą pataikymą iš toli (42 proc.), dėl ko jis net gi sulaukė kvietimo į Vokietijos pirmenybių snaiperio konkursą, jis kol kas netapo metiku, nors ir sparčiai progresuoja šioje žaidimo kategorijoje.

Labiausiai progresuoja Th.Walkupo metimas iš vidutinio nuotolio. Tai labai svarbus žaidimo elementas žaidžiant pikenrolus prieš pasyvias gynybas (kai aukštaūgis atsitraukęs baudos aikštelėje) ir Th.Walkupas prie tokios gynybos jaučiasi itin patogiai – jis geba ne tik atakuoti varžovų aukštaūgius prasiveržimais iki galo, tačiau ir nubausti metimais iš vidutinio nuotolio, atlikus kelis kamuolio sumušimus.

Kiek kita istorija – tritaškiai metimai. Paskutiniais metais Stepheno F. Austino universitete JAV Th.Walkupas per susitikimą išmesdavo vos po 1,15 tritaškio (9,7 – dvitaškio) ir pataikydavo tik 26 proc. tikslumu. 2016–2017 m. sezone rungtyniaudamas Plėtojimosi lygoje amerikietis tritaškius mesdavo dažniau (1,95 trit., 4,4 dvit.), bet nestabiliai (28 proc.), tačiau Liudvigsburgo komandoje gynėjo tritaškių pataikymo procentas ir metimų iš toli dažnumas šoktelėjo – 3,7 trit., 4,6 dvit., 42 proc. trit. Šie skaičiai rodo aiškų progresą, tačiau ar tai reiškia, kad kitą sezoną Eurolygoje Th.Walkupas iškart užsitarnaus varžovų pagarbą? Vargu.

Taip yra dėl to, jog amerikietis vis dar yra stipriai išreikštas metikas iš statinių padėčių. Jei jis kamuolį priims stovėdamas prie tritaškio linijos, kai jo tiesioginis oponentas pasislinks į baudos aikštelę pagalbos veiksmams, Th.Walkupas tokias progas dažniausiai išnaudos ir nubaus varžovus. Vis tik valdydamas kamuolį ar žaisdamas „du prieš du“, jis nesijaučia taip patogiai atakuoti iš toli. Galima prognozuoti, jog „Žalgirio“ varžovai Eurolygoje bandys provokuoti Th.Walkupą mesti iš tolimų distancijų ir taip patikrins jo pasitikėjimą savimi. Jei amerikietis susitvarkys ir varžovus nubaus, jis įrodys, jog kaina už tokią riziką yra per didelė. Tai būtų savotiška pergalė ir pačiam Th.Walkupui ir visai komandai.

Į Š.Jasikevičiaus rankas patekęs V.Micičius Kaune tapo gynėju, kuris gali daryti spaudimą baudos aikštelei, žaisdamas nugara į krepšį. Užtenka prisiminti, kaip „Žalgiris“ tokiu būdu Eurolygos ketvirtfinalyje atakavo Vassilį Spanoulį ir kiek daug naudos iš to išpešė.

V.Micičius dabar įvardijamas kaip pavojingas nugara į krepšį žaidėjas, o tai yra didžiulis pliusas gynėjui, kurio tiesioginiai oponentai dažnai nusileidžia dydžiu ir fizine jėga.

Panašų potencialą turi ir Th.Walkupas, kuris yra itin tvirto sudėjimo. Liudvigsburgo komandoje jis ne kartą buvo panaudotas „ant ūselio“. Pasižiūrėsime, ar tokiame amplua amerikietis bus naudojamas ir „Žalgiryje“.

Walkupas

Įvairiapusiškumas gynyboje

Kaip ir V.Micičius, Th.Walkupas išsiskiria universalumu gynyboje. Jis gali gerai gintis tiek prieš įžaidėjus, tiek prieš atakuojančius gynėjus, tiek prieš silpnesnius lengvuosius kraštus. Toks yra ir Th.Walkupas, kuriam bus galima patikėti svarbių oponentų kūrėjų priežiūrą.

Amerikietis nėra pats staigiausias, dirbdamas kojomis, tačiau tvirtas kūnas, ilgos ir greitos rankos bei žaidimo skaitymas staigumą dažnai kompensuoja. Ypač, kai ginamasi prieš ne pačius greičiausius oponentus.

Kaip ir V.Micičiui, Th.Walkupui pirmosiomis rungtynėmis Eurolygoje gali tekti pralaimėti ne vieną mikrodvikovą „closeoutų“ situacijoje (kai jis skubės prie savo tiesioginių oponentų iš pagalbos baudos aikštelėje), tačiau jei amerikietis sparčiai tobulins savo gynybinį intelektą, tos problemos pamažu išnyks.

Svarbiausia, jog Th.Walkupas geba daryti spaudimą kamuoliui, nors ir ne taip agresyviai bei protingai kaip V.Micičius. Serbas savo agresyvia priežiūra iš žaidimo išjungdavo net ir geriausius Eurolygos gynėjus. Th.Walkupas tam potencialo taip pat turi. Klausimas, ar būsimam „Žalgiriui“ vyr. treneriui pavyks išspausti iš amerikiečio maksimalias pastangas dirbti prie savojo krepšio. Jei tas treneris bus Š.Jasikevičius, tuomet galima tikėtis puikaus rezultato.

Th.Walkupas visą karjerą pasižymėjo puikia perimtų kamuolių statistika, tačiau jis nėra lošėjas, kuris gynyboje pernelyg rizikuotų, jog įsirašytų skaičiuką į statistinį protokolą. Jis ne iš tų žaidėjų, kurie sudarkytų gynybinį išsidėstymą vardan potencialios galimybės apvogti varžovus. Kaip ir puolime, taip ir gynyboje Th.Walkupas yra metodiškas, o 1,7 perimto kamuolio vidurkį Vokietijoje susikūrė išmušdamas kamuolius iš varžovų rankų ar pasinaudodamas galimybėmis juos apvogti taip, jog tai nesukompromituotų visos komandos tikslų prie savojo krepšio.

Dar viena įdomi amerikiečio savybė – uoslė atkovotiems kamuoliams. Vokietijoje jis sugriebdavo 1,2 kamuolio puolime, kas gynėjams yra itin aukštas rodiklis. Jis neleidžia atsipalaiduoti savo tiesioginiams oponentams, nuolat kvėpuodamas jiems į nugaras. Po netaiklių komandos draugų metimų Th.Walkupas mėgsta atakuoti lentą įkirtimais nuo tritaškio linijos ir dalyvauti antrųjų šansų medžioklėje.

Toks amerikiečio pomėgis norom nenorom kartais sukuria palankias galimybes varžovams kontratakuoti, nes nepavykus sugriebti kamuolio puolime, dažniausiai į gynybą tenka grįžti vienam paskutiniųjų.

Th.Walkupo pomėgiai lipti „ant lentos“ yra susiję ir su Liudvigsburgo komandos vyr. trenerio Johno Patricko žaidimo filosofija. Specialistas dėl kamuolių puolime leisdavo grumtis visiems penketuko nariams, taip dėl galimybės susikurti antrąjį šansą aukojant gynybą kontratakose. „MHP Riesen“ buvo geriausiai dėl kamuolių puolime kovojusi komanda Vokietijos pirmenybėse – sugriebdavo net po 10,1 atkovoto kamuolio puolime per susitikimą.

Walkupas

„Žalgiris“ įsigijo patikimą kūrėją

Th.Walkupas turi labai daug panašumų su V.Micičiumi ir L.Westermannu – pastarųjų sezonų kūrėjais, kurie galėdavo atlikti įžaidėjų funkciją, rungtyniaudami atakuojančiais gynėjais.

Dažnai „Žalgiris“ remdavosi dviem kūrėjais vienu metu, kai perimetro liniją sudarydavo V.Micičiaus ir Kevino Pangoso tandemas.

Įsigijus Th.Walkupą „Žalgiris“ tokią prabangą turės ir kitą sezoną. Amerikietis gali žaisti „antroje“ pozicijoje ir atlikti antrinio kamuolio valdytojo funkciją.

Th.Walkupas yra aukšto krepšinio intelekto, labai subrendęs, kantrus ir ramybe spinduliuojantis kūrėjas. Be to, galintis pasiūlyti nemažai ir kitose žaidimo kategorijose.

Jis ne iš tų, kurie įkvėps komandą spurtams uraganinėmis atakomis (kaip pavyzdžiui, Axelis Toupane'as), ar truktels į priekį tritaškių salvėmis (kaip K.Pangosas), tačiau jis tas žmogus, kuriam galima be baimės patikėti komandos žaidimo vadeles.

Vokietijoje Th.Walkupas buvo kritikuotas dėl to, nes retai sublizgėdavo prieš stipriausias komandas. Buvo pastebima, kad amerikietis aikštelėje kartais elgiasi pernelyg saugiai, jog tai pavirsta savotišku vangumu. Jis tarsi pranyksta tarp likusių devynių žaidėjų.

Th.Walkupas nesublizgėjo Čempionų lygos mažajame finale, kai per 28 minutes į Mursijos UCAM krepšį įmetė 7 taškus (3/4 dvit., 0/4 trit., 1/2 baud.), 2 rez. perd.

Amerikiečiui dar reikia progresuoti mokantis laviruoti tarp protingo agresyvumo ir naudos komandai nenešančio pasyvaus metodiškumo. Vis tik Th.Walkupo potencialas ir galimybės rungtyniauti aukštesniame lygyje yra akivaizdžios.

Statistika Vokietijos lygoje: 28 min., 11,5 pts. (42 proc. trit.), 5,1 atk. kam., 4,5 rez. perd., 1,7 per. kam., 1,4 kl.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 28 min., 11,9 pts. (37 proc. trit.), 4,5 atk. kam., 4,6 rez. perd., 1,9 per. kam., 1,6 kl.

„Ilgoji pertrauka“: kaip išsirikiuos komandos po Eurolygos reguliaraus, vos teigiamas pažymys „Žalgiriui“ ir likusios intrigos