Tiesa bado akis: K.Brownas ir D.Lukašovas – visiškai ne to lygio įžaidėjai, kokių reikia „Lietuvos rytui“ (57)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiojo trenerio Tomo Pačėso sprendimas sezono metu pasikviesti Kendricką Browną ir Denisą Lukašovą buvo sutiktas skeptiškai. Nors pats strategas sakė, kad Olandijoje rungtyniavęs amerikietis ir Saratovo „Avtodor“ atsarginis iš Ukrainos ir nėra žinomi žaidėjai, bet jie bus naudingi, kadangi turi kažką tokio, ko reikia būtent tokiam „Lietuvos ryto“ žaidimo braižui.

Nuo K.Browno atvykimo prabėgo trys mėnesiai, nuo D.Lukašovo – du. Turint omenyje, jog vilniečiai turėjo apsčiai laiko treniruotėms, įsilieti į komandą, adaptuotis ir išmokti visus derinius – periodas ilgesnis nei reikėtų.

Jeigu į amerikiečio ir ukrainiečio žaidimą LKL reguliariajame sezone dar galima buvo žiūrėti pro pirštus, tai atėjus lemiamų kovų metui tiesa bado akis – abu žaidėjai ne iš tolo nėra to lygio krepšininkai, kurie reikalingi dabartiniai situacijai.

„Lietuvos ryto“ sirgaliai vis dažniau kalba apie tai, kad būtų gerai, jog komandoje būtų likęs Nicolas Laprovittola, bet argentinietis pats nenorėjo kovoti tik LKL fronte, todėl nemotyvuotą žaidėją pasilikti ekipoje būtų buvęs labai klaidingas sprendimas. Daugiau klaustukų kelia Žygimanto Janavičiaus išsiuntimas į Panevėžio „Lietkabelį“.

Taip, alytiškis turi didelių problemų su metimais iš toli, tačiau šiuo metu sunku įžvelgti nors vieną D.Lukašovo pranašumą prieš šį lietuvį. Žygis gebėjo ir sėkmingai gintis, ir gerai žaisti „du prieš du“. Ką moka ukrainietis, turbūt žinoma tik pačiam T.Pačėsui, nes aikštelėje iš šio įžaidėjo naudos nelabai yra.

Jeigu Ž.Janavičius turi problemų mesdamas tritaškius, tai sunku rasti žodžių, kaip pavadinti 26 metų 185 cm ūgio K.Browno pataikymo procentą iš toli, kuris siekia 26,6 proc. Atkrintamosiose šis rodiklis  yra kiek geresnis – 30,8 proc. 27 metų 188 cm ūgio D.Lukašovas puikiai „papildo“ savo kolegą – 30 proc. pataikymas iš toli atkrintamosiose.

Apie įžaidėjų pasirodymą geriausiai byloja klaidų/rezultatyvių perdavimų balansas. K.Brownas atkrintamosiose atlieka po 2 perdavimus, o praranda 3,3 kamuolio. D.Lukašovas atlieka 2,5 rezultatyvaus perdavimo ir praranda 1,5 kamuolio. Sudėjus abiejų atakų organizatorių pasirodymą, matome 4,5 rez. perd. ir 3,8 kld. vidurkį.

Ir net nežiūrint į statistiką, o stebint rungtynes, aiškiai matoma, jog abu žaidėjai nesugeba laikytis drausmės ir žaidybinio plano. K.Brownas mėgsta imtis lyderio vaidmens ir švystelėti tritaškį 10-ąją atakos sekundę, o D.Lukašovas sugalvoja improvizuoti, bet tam gebėjimų visiškai neturi.

T.Pačėsas abu atakų organizatorius rotuoja tarsi tai būtų ledo ritulys. Vos tik K.Brownas ar D.Lukašovas priima blogą sprendimą, keliauja ant suolo ir sulaukia daugybės karčių stratego žodžių. Tiesą sakant, daugiau jų gauna amerikietis, kuris antradienio mače su Klaipėdos „Neptūnu“ ant suolo jau sėdėjo kurį laiką, bet treneris vis prieidavo prie legionieriaus ir jį aprėkdavo dėl anksčiau padarytų klaidų.

Apibūdinti D.Lukašovą ir K.Browną tinka T.Pačėso mėgstamas žodis – nefunkcionuoja. Viltį praradęs specialistas kartais Adą Juškevičių išbando įžaidėjo vaidmenyje, nors jis reikalingesnis kaip atakuojantis gynėjas. Akivaizdu, kad abu legionieriai yra itin riboti ir tik vidutinio lygio, tinkantys LKL vidutiniokėms, o ne komandai, kuri pradžiai nori laimėti LKL pusfinalį, o tada užkariauti šalies čempionato viršūnę.

Kiekvieno klubo direktorius jums pasakytų tendenciją – gera komanda yra ta, kuri turi patikimą įžaidėją ir vidurio puolėją. Jeigu šioje pozicijoje „Lietuvos rytas“ tarsi bėdų neturi, įžaidėjų problema aiškiai matoma atkrintamosiose, kur vilniečiai yra per plauką nuo fiasko.

Ne kas kitas, kaip „Neptūnas“ gali paliudyti vilniečiams šią teoriją, kadangi klaipėdiečiai turi pajėgius gynėjus Danielį Ewingą ir Mindaugą Girdžiūną ir jie kuria visą pergalingą žaidimą. Galima drąsiai teigti, jog šis tandemas apskritai yra geriausias LKL ir ne veltui „Žalgiris“ troško įsigyti šį amerikietį.

Jeigu „Lietuvos rytas“ ir išsikapstys serijoje su „Neptūnu“, tai padarys tikrai ne dėka D.Lukašovo ar K.Browno, kuriems po sezono reikia ištarti „sudie“ ir daugiau į apie titulą svajojantį klubą tokio kalibro žaidėjų kviesti nereikia.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams