Tingioje australų treniruotėje pats aikštelėje prakaitavęs A.Lemanis: su lietuviais turime draugišką priešpriešą

Trečiadienį ryte trys Pasaulio taurės turnyro H grupės komandos nusprendė nerengti pratybų ryte, o į areną susirinko tik australai.

Tiesa, tai nebuvo pilnavertė ir intensyvi treniruotė – australai dirbo be savo žvaigždžių, kurie liko viešbutyje, o prakaitą liejo gerokai mažiau antradienį prieš Senegalą rungtyniavę krepšininkai, tarp kurių buvo Jockas Landale’as, kuris surinko minus 3 naudingumo balus.

Aikštelėje prakaitą liejo ir vyriausiasis treneris Andrejus Lemanis, kuris tapo sparingo partneriu snaiperiui Nathanui Sobey, kai šis atidirbinėjo metimą vos gavus kamuolį per varžovo rankas.

Australijos latvis itin maloniai bendravo su žiniasklaidos atstovais iš Lietuvos. Strategas prisipažino, kad mūsų šalyje yra buvęs daugiau kartų nei Latvijoje, iš kurios yra kilę jo tėvai.

– Kokį įspūdį palieka Lietuvos rinktinė?

– Jie yra labai gera komanda. Mes visada gerbiame lietuvius kaip krepšinio tautą. Visada mėgaujamės galėdami prieš juos žaisti ir mes turime tą draugišką priešpriešą. Kaip ir tikėjausi, jie žaidžia komandiškai, gerai dalijasi kamuoliu, yra gerai organizuota ekipa ir puikiai treniruojama.

– Kas yra svarbiausi faktoriai lietuvių žaidime?

– Įdomu tai, kad jie žaidžia dviem skirtingais būdais: vienaip rungtyniauja, kai aikštelėje Valančiūnas ir Sabonis, o kitaip – kai turi mažesnį penketuką – tada rungtyniauja daug greičiau ir vis bando bėgti į greitą puolimą. Turime prisitaikyti prie jų skirtingų penketukų.

– Jūsų komanda sutriuškino lietuvius olimpiadoje. Ar ši rinktinė atrodo stipresnė už buvusią?

– Visada sunku lyginti komandas. Rungtynės su Lietuva visada būna geras išbandymas mums. Man patinka tai, kaip jie žaidžia, todėl mėgaujuosi tokiais mačais.

– Ar pamenate Atlantos arba Sidnėjaus olimpiadas, kai lietuviai nugalėjo australus rungtynėse dėl bronzos?

– Aš nedalyvavau tose rungtynėse, bet žiūrėjau jas per televiziją. Mūsų komandos vadovas ir asistentas tuo metu buvo rinktinėje ir, manau, jiems tie prisiminimai skaudūs.

– J.Inglesas pirmauja pagal rezultatyvius perdavimus. Kiek svarbu, kad turite komandoje dar vieną kūrėją šalia jau pripažintų gynėjų?

– Labai smagu, kaip Inglesas dalijasi kamuolius. Jis patobulino šiuos įgūdžius per pastaruosius metus „Jazz“ sudėtyje. Joe labai svarbus žaidėjas mums, kuris priima gerus sprendimus.

– Kiek smagu treniruoti tokią gerą sudėtį kaip turite dabar?

– Tikrai tai daryti yra smagu ir gera. Vyrukai labai protingi ir daug metų žaidžia kartu, todėl tapo tikra komanda. Kartais tiesiog užtenka pasakyti kelis žodžius ir jie viską supranta, kas būna padaryta blogai.

– Kaip J.Landale’ui pavyko įsilieti į kolektyvą?

– Man labai malonu dirbti su Jocku. Jis jau gali duoti daug komandai dar būdamas toks jaunas. Žinau, kad jis žais „Žalgiryje“ ir bus įdomu jį ten stebėti. Tikiuosi, kad jūs mėgausitės jo žaidimu.

– Ar galime sakyti, kad australai ir lietuviai žaidžia panašiai?

– Manau, kad mes žaidžiame panašiai – komandiškai. Tiek mes, tiek lietuviai labai gerai dalijamės kamuoliu, gerai organizuojame žaidimą.

– Papasakokite apie savo latviškas šaknis.

– Mano mama ir tėtis buvo latviai, bet jie emigravo į Australiją po antrojo pasaulinio karo ir aš gimiau būtent ten. Jaučiu ryšį su Baltijos regionu. Buvau Lietuvoje keliskart ir man ten patiko. Latvijoje buvau kartą, bet išėjęs į pensiją turbūt ten praleisiu daugiau laiko.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams