Trenerio karjerą pradedantis M.Prekevičius: tai, kad mano amžiaus žaidėjai dar rungtyniauja, rodo, jog karta buvo gera (8)

2005-aisiais Marius Prekevičius su auksine Lietuvos krepšinio karta laistė pergalės šampaną po vienos didžiausių pergalių šalies krepšinio istorijoje.

Tąkart Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo pasaulio jaunimo (iki 21 m.) čempione, o pirmaisiais smuikais griežė Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Paulius Jankūnas ir Artūras Jomantas.

Visi jie tęsia krepšininkų karjeras, o tuometis rinktinės kapitonas M. Prekevičius pradeda naują karjeros etapą – imasi trenerio asistento rolės Panevėžio „Lietkabelio“ klube.

„Visada buvau šalia krepšinio, – teigė 34-erių M. Prekevičius, kurį į savo štabą pakvietė Gintaras Kadžiulis. – Bendraudavau, važiuodavau į seminarus, domėdavausi. Tik neužėmiau jokių pareigų. Bet gal ir gerai – po krepšininko karjeros reikėjo nurimti.“

Skirtingai nei auksinei 1984-ųjų kartai, M. Prekevičiaus krepšininko karjera nebuvo rožėmis klota.

Nors jis ir dalyvavo 2008-ųjų Pekino olimpinėse žaidynėse, po to nepavyko įsitvirtinti Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje.

O po trečio etapo „Šiaulių“ klube ir rungtyniavimo egzotiškame Irane M. Prekevičius baigė karjerą būdamas vos 29-erių.

„To neįmanoma suplanuoti, – bendraudamas su LKL.LT sakė M. Prekevičius. – Norėjosi žaisti ilgiau, bet yra medicina.

Turėjau kelias sunkias traumas, žinojau, kas laukia ir pats priėmiau sprendimą.

O kad mano kartos krepšininkai dar žaidžia – tikrai nėra apmaudu. Atvirkščiai, tai tik parodo, kad mūsų karta tikrai buvo gera.“

Grįžęs į „Betsafe–LKL“ kovas M. Prekevičius sutiks ne vieną draugą.

Iš auksinės kartos praėjusį sezoną čia žaidė Gediminas Navickas, Stepas Babrauskas, Antanas Kavaliauskas, A. Jomantas, R. Seibutis ir P. Jankūnas, vienu „Ryto“ vadovu dirba Linas Kleiza.

„Tai, kad juos visus žinau – privalumas. Tik gal visi lėtesni pasidarė. Per tą laiką daugiau nieko stebuklingo neišmoko“, – juokėsi į krepšinio virtuvę vėl įsisukęs M. Prekevičius.

Pastaruosius metus M. Prekevičius sukosi versle, tačiau krepšinis visuomet išliko dėmesio centre.

Buvęs nuolatinis rinktinių ir komandų kapitonas dar pernai buvo kviečiamas dirbti treneriu užsienyje, bet nesusiviliojo.

„Buvau pasakęs, kad kažkada pabandysiu. Bet laukiau momento, kad būtų gera situacija, geri žmonės. Nenorėjau atsisakyti šitos galimybės. Dabar visą dėmesį skirsiu Panevėžiui.

Kaip sakė Darius Maskoliūnas ar kiti draugai – pirmiausia reikia pabandyti ir pajusti šio darbo specifiką. Nesu buvęs treneriu rūbinėje. Daugybę metų rūbinėje būdavau kapitonas, bet atėjo laikas pasimatuoti trenerio kostiumą ir pajusti, ką reiškia rūbinėje būti treneriu.

Pirmiausia tokie mano tikslai šiemet – susipažinti, įeiti ir kuo daugiau duoti naudos klubui, miestui ir treneriui. Ir pasimokyti.“

Tačiau prieš žengiant į rūbinę, M. Prekevičiui ir G. Kadžiuliui teko triūsti buriant „Lietkabelio“ sudėtį. Dabar klube – devyni žaidėjai, dar dviejų trenerių štabas intensyviai ieško.

„Trys savaitės buvo labai intensyvios. Teko peržiūrėti, atrinkti daug žaidėjų. Niekada tokio darbo nedirbau, bet visada apie jį galvojau. Žinojau, kaip jis vyksta – stebuklų nėra.“

„Lietkabelio“ trenerių štabas tikriausiai bus jauniausias lygoje. G. Kadžiuliui – 39-eri, M. Prekevičiui – tik 34-eri, vidurkį kilsteli tik 54-erių Robertas Kuncaitis.

Anot M. Prekevičiaus, „Lietkabelio“ trenerius D. Maskoliūnas vadina jaunuoliais, tačiau tai nemažina Panevėžio komandos ambicijų.

„Kaip Kadžius sakė, mūsų tikslai nesikeičia – turime būti ketverte ir kovoti dėl medalių. Tai aiškiai pasakyta, – pabrėžė M. Prekevičius. – Sieksime maksimumo. Ir norėsime džiuginti aistruolius.“

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai