Užuominomis kalbantis J.Kazlauskas: galbūt laikas pasakyti viską tiesiai šviesiai? (26)

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas ketvirtadienį vakare lankėsi Lietuvos televizijos (LRT) laidoje „Dėmesio centre“.

Edmundas Jakilaitis strategui buvo paruošęs šūsnį suprantamų ir logiškų klausimų, bet treneris vis kartojo frazę „negražu su krepšinio federacija kalbėti per žiniasklaidą“.

Grįžkime į rugpjūčio 23-ąją. Iš Brazilijos grįžęs strategas pasakė tris sakinius, kurie aiškiai bylojo išvadą, kurią padarė ne tik žiniasklaida, bet ir sirgaliai – jo darbas rinktinėje baigtas.

„Baigėsi mano kontraktas ir nebėra apie ką galvoti.“

„Niekam nebuvo paslaptis, jog šie metai paskutiniai. Nieko neslėpiau, todėl niekas ir nesikeičia.“

„Žinote, dešimt metų rinktinėje yra gražus laikotarpis – buvo ir skaudžių nesėkmių, ir gražių pergalių. Didžiuojuosi, kad man daug kas pavyko ir tik kai kas nepasisekė. Ateina laikas, kai kažkas kitas turi perimti vairą.“

Rugsėjo 1-ąją J.Kazlauskas staiga ėmė kalbėti visiškai kitaip: „Aš niekur nesitraukiu. Kodėl visi kabinasi prie žodžių „traukiasi“, „atsistatydina“? Buvo sudarytas kontraktas ketveriems metams ir aš jį įvykdžiau.“

LKF atstovai kalbėjo, jog bandys įkalbėti J.Kazlauską likti. Klausimas kyla natūralus – kam įkalbėti žmogų, kuris nenori dirbti rinktinėje? O galbūt nori, tik nori, jog būtų įkalbinėjamas ir prašomas tęsti darbą?

Kodėl treneris grįžęs iš Pietų Amerikos nepasakė tiesiai šviesiai, jog „rinktinės vyr. treneriu nebūsiu. Aš pasitraukiu.“ Kam 61-erių panevėžietis žaidžia šį užuominų žaidimą?

Dar vienas įdomus epizodas – treneris tiesiogiai nepripažįsta savo kaltės dėl nesėkmės olimpiados ketvirtfinalyje.

„Per ketverius metus pirmą kartą mūsų fizinis pasirengimas nebuvo toks, koks įprasta. Tai nereiškia, kad nebuvo fizinio pasirengimo treniruočių. Jos buvo, tačiau mažiau intensyvios ir trumpesnės nei ankstesniais metais. Anksčiau leisdavom žaidėjams pailsėti, o tada vykdavo treniruotės. Šį kartą daug kas vėlavo, kai kuriems žaidėjams dar nebuvo pasibaigę čempionatai. Manėme, kad palaikysime tą žaidėjų sportinę formą“, – tą pačią priežastį kaip rugpjūčio 23-ąją įvardijo specialistas.

„Iš pradžių mūsų sportinė forma iš tiesų buvo nebloga. Labai bijojome pirmųjų rungtynių su žaidynių šeimininkais brazilais. Sužaidėme geras rungtynes su stipriomis Nigerijos ir Argentinos komandomis. Tačiau atėjo momentas, kai išsikrovėme, ypač lyderiai. O rungtynės su ispanais... Jie prieš tai neblizgėjo, mes du kartus juos nugalėjome draugiškose rungtynėse. Galbūt pasąmonėje manėme, kad nebus labai sunku“, – pridūrė jis.

Pažvelkime, ką sako skaičiai. Po pirmųjų trejų rungtynių Mantas Kalnietis buvo sužaidęs 104 minutes, Jonas Mačiulis – 83, Renaldas Seibutis – 73, Jonas Valančiūnas – 68, o Paulius Jankūnas – 61. Ketvirtajame mače buvo minus 50 ir pagrindinių žaidėjų poilsis.

Argentinos rinktinėje 36-erių Luisas Scola po trejų rungtynių ant parketo buvo praleidęs 91 minutę, jo bendraamžis Andresas Nočioni – 93, o 39-erių Emanuelis Ginobili – 73. Ketvirtas susitikimas buvo bene geriausios rungtynės olimpiadoje, kur argentiniečiai ir brazilai santykius aiškinosi dvejuose pratęsimuose. Ir ten iš 117 Argentinos taškų minėta veteranų trio įmetė 64. A.Nočioni aikštelėje praleido 47 minutes ir traukė komandą lemiamomis akimirkomis. Jokios kalbos apie nuovargį.

Jeigu rinktinė turėjo jėgų tik trims mačas olimpiadoje, tuomet gal draugiškų mačų buvo kiek per daug? Jų turėjo būti 11-a, bet dvikova su Australija neįvyko dėl kiauro stogo. Vietoje lengvų pasivaikščiojimų prieš Naująją Zelandiją ir Tunisą „baterijų krovimas“ būtų buvęs kur kas naudingesnis.

Ispanams užteko šešių draugiškų susitikimų, o australams – penkių. Amerikiečiai taip pat sužaidė penkerias rungtynes, bet priskirkime juos kitai kategorijai. Tuo tarpu olimpiados vicečempionė Serbija žaidė atranką, todėl jų situacija yra kitokia nei kitų ketverto narių.

„Mums neparankios tos komandos, kurios turi daug gerų perimetro žaidėjų“, – pasakė J.Kazlauskas.

Taip, tos rinktinės yra nepalankios Lietuvai, bet visos geriausios komandos turi pajėgius gynėjus. Lietuvos rinktinėje yra didelis stygius tokių žaidėjų ir artimiausiu metu ši bėda neišsispręs. Jeigu kitąmet Europos čempionate nepavyks užimti aukštos vietos, ar išgirsime apie nepalankias komandas? O galbūt žurnalistai bus pernelyg išaukštinę rinktinę ir taip jai pakenkę?

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams