V.Čižauskas: apie sprendimą išvykti į Latviją, „Auksinės kartos“ likimą ir tikslą sugrįžti į aukštesnį krepšinio lygį (4) interviu

Įsibėgėjant 2015 metams, portalas Krepsinis.net tęsia naują straipsnių ciklą. Kiekvieną savaitę kviesime jus skirti dėmesį užsienyje rungtyniaujantiems lietuviams ir pateiksime jums pašnekesį su vienu iš jų.

Ko gero daugelis prisimena „Auksine karta“ vadintų jaunuolių triumfo akimirkas viename čempionate po kito. Penkerius metus iš eilės 1992-aisiais gimusiems vaikinams ant kaklo buvo kabinami aukščiausios prabos medaliai, o krepšinio sirgaliai ir specialistai spėliojo, kokia ateitis laukia visus įmanomus apdovanojimus susižėrusio jaunimo.

Krepšininkų karjeros keliai nusidriekė labai įvairiai: kai kurie rungtyniauja Lietuvoje, kai kurie kremta legionierių duoną, o Jonas Valančiūnas tapo vieninteliu, pravėrusiu pajėgiausios pasaulio lygos duris.

„Auksinės kartos“ rinktinės kapitonas Vytenis Čižauskas šiuo metu yra palikęs gimtąją šalį bei vilki Latvijos pirmenybėse rungtyniaujančios Valmieros „Valmiera“ ekipos aprangą.

Pats 22-ejų įžaidėjas su šypsena sako, kaimyninėje šalyje net nesijaučiantis legionieriumi: „Kai pirmą kartą išvykau į Ispaniją, tada jautėsi, kad esu legionierius. O Latvija yra visai šalia, ji panaši į Lietuvą, žmonės tokie patys – viskas taip pat. Panašiai, kaip į kokį tolimesnį Lietuvos kampelį nuvažiavus“, – nusijuokė V.Čižauskas.

– Vyteni, kodėl sėkmingai rungtyniavęs Panevėžio „Lietkabelyje“ nusprendėte palikti šią komandą dar neįpusėjus sezonui?

– Latvijoje man buvo pasiūlytos geros sąlygos, daug žaidybinio laiko, kurio ir gaunu. Tai man buvo svarbiausia – kuo daugiau rungtyniauti ir nesėdėti ant suolo. Nesiskundžiau žaidybinio laiko stoka „Lietkabelyje“, tačiau, manau, kad čia sąlygos geresnės. Džiaugiuosi, kad priėmiau sprendimą išvykti, tikrai nesigailiu.

– Valmieros ekipai atstovaujate kiek daugiau nei du mėnesius, koks pirmasis įspūdis susidarė apie šią komandą?

– Dauguma bendraklubių – latviai, iš užsienio esu tik aš bei du amerikiečiai. Visi jauni, draugiški, tad sutariame puikiai. Kaip jau minėjau, viskas beveik taip pat kaip Lietuvoje, tik šiek tiek kalba skiriasi, bet ir tą kažkiek suprantu. Beveik (Šypsosi). Kai komandos draugai šneka latviškai, mintį pagaunu ir esmę suprantu, todėl negali kažko blogo už nugaros kalbėti. (Juokiasi).

– Nors Latvija ir šalia, tačiau ar norėtumėte grįžti žaisti į Lietuvą?

– Žinoma, vieną dieną tikrai norėčiau tai padaryti.

– Ko gero labiausiai traukia į Kauną, kur praleista tiek laiko, tiesa?

– (Juokiasi) Į Kauną visada norisi grįžti, juk ten pradėjau savo karjerą, liko daug atsiminimų... Bet šiuo metu mano tikslas yra žaisti kuo daugiau, tad ieškau būtent tokios komandos.

– Esate vienas „Auksinės kartos“ atstovų. Kaip manote, ar šiuo metu rungtyniaujate geriausiai kaip buvo įmanoma, ar per pastaruosius metus galėjote pasiekti ir daugiau?

– Sunku atsakyti. Galbūt ir galėjau žaisti aukštesniame lygyje, bet viskas susiklostė taip, kaip susiklostė. Nereikia žiūrėti atgal. Dabar stengiuosi susigrąžinti tą žaidimą, kurį demonstravau anksčiau, ir grįžti į aukštesnį lygį. Žinoma, mano tikslas nėra žaisti Latvijos čempionate, bet nuo kažko reikia vėl pradėti ir judėti pirmyn. Jei viskas bus gerai, kitąmet tikiuosi žaisti pajėgesnėje komandoje ir pajėgesnėje lygoje. Galbūt tyliai pasvajoju ir apie konkrečią šalį ar komandą, bet tai pasiliksiu sau (Juokiasi).

– Kaip manote, ar ta medalių gausa jauniems žaidėjams kiek neapsuka galvų? Kai kurių jūsų kartos atstovų pavardės šiuo metu girdimos retai.

– Nemanau, jog tai turi įtakos, nes kažkas medalius juk turi laimėti. Tada tai padarėme mes. Nebūna taip, kad visi nugalėtojų komandos žaidėjai iškart patenka į didįjį krepšinį ir visiems gerai sekasi. Dauguma mano kartos krepšininkų žaidžia normaliame lygyje ir viskas yra gerai. Nesakau, kad mūsų komanda – nuvilianti, nes yra tokių, kurie rungtyniauja gerose komandoje bei demonstruoja gerą krepšinį.

– Ar domitės, kaip sekasi buvusiam treneriui Kaziui Maksvyčiui ir jo treniruojamam Klaipėdos „Neptūnui“?

– Seku ne tik „Neptūno“, bet ir visų Lietuvos krepšinio lygos komandų bei tų, kuriose rungtyniauja tautiečiai, žaidimą. Kai laisvu laiku nėra, ką veikti, žiūriu rungtynes. Smagu, kad Maksvyčio komanda pateko į Eurolygą ir žaidė tikrai gerai. Džiugu, jog treneriui gerai sekasi, nes, manau, su kiekvienais metais tobulėja ir jis pats.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną