V.Kariniauskas: mosuojame rankomis bei pykstamės daugiau nei žaidžiame (11) VIDEO interviu

Vilniaus „Wolves“ komanda gavo skaudžią pamoką nuo „Ryto“ ekipos antrajame sostinės derbyje. Jį Kęstučio Kemzūros auklėtiniai pralaimėjo 72:89.

Vaidas Kariniauskas po rungtynių kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria „vilkai“.

„Minutė gerai – keturias didelė duobė. Nežinau, kodėl. Atrodo, 1–2 žaidėjai pamiršta, kokia sistema žaidžiame gynyboje, kažkas pamiršta, kokį derinį žaidžiame, nebėgame į savo linijas, žiūrime vienas į kitą ir mosuojame rankomis bei pykstamės daugiau nei žaidžiame“, – apgailestavo jis.

– Visiškai skirtingos rungtynės nei pirmosios. Kokias pamatėte „Ryto“ išvadas ir pokyčius po pirmojo derbio?

– Ne varžovai. Mes patys pirmas 5 minutes atėjome su geru mentalitetu ir fiziškumu, bet po to jį palikome ir paleidome rungtynes po 5 minučių. Paleidome rungtynes psichologiškai, čia didžiausia problema.

– Kaip manote, kodėl tai nutiko tokioje ankstyvoje mačo stadijoje?

– Neįsivaizduoju, kodėl taip nutinka. Jau ne pirmas kartas, taip buvo ir 9 pralaimėjimų serijoje. Mentalinės duobės būdavo tikrai 3–4 kartus per rungtynes, tai buvo ir šiandien. Nežinau, kodėl ir dėl ko, neįsivaizduoju.

– Kiek jus žlugdė pačių nepataikyti ir praleisti „Ryto“ tritaškiai?

– Kas iš to, kad jie pataikė. Mes leidome jiems su kamuoliu eiti ten, kur jie nori, o patys metėme po pirmo perdavimo, kas nėra labai lengva pataikyti. Metėme daug tritaškių, bet daugumą per anksti. Atidavėme viską.

– Trečiame kėlinyje po Minioto metimo skirtumas mažėjo iki 7 taškų. Kodėl nepavyko kabintis į mačą tuo metu?

– Paleidžiame per daug, o po to nebeturime iš ko ilgą laiką gerai žaisti. Toks pirmyn – atgal. Minutė gerai – keturias didelė duobė. Nežinau, kodėl. Atrodo, 1–2 žaidėjai pamiršta, kokia sistema žaidžiame gynyboje, kažkas pamiršta, kokį derinį žaidžiame, nebėgame į savo linijas, žiūrime vienas į kitą ir mosuojame rankomis bei pykstamės daugiau nei žaidžiame.

NUOTRAUKOS: LKL: „Wolves“ – „Rytas“ (45 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Beručka prieš mačą kalbėjo, kad kovingumas ir emocijos šį vakarą bus svarbesnės už taktiką. Taip ir buvo?

– Taip, kiekvienos tokios rungtynės, derbiai su panašaus stiliaus komandomis sukasi apie norą, buvimą kartu, detales, greitį deriniuose, užtvaras ir mažus dalykus, kurių daug laiko nedarome.

– Teoriškai žaidėte namie, bet praktiškai „Ryto“ sirgalių buvo pilna arena. Tai kažkiek sunkina emocinę situaciją, ypač – derbyje?

– Ne, žaidžiame kas 3 dienas su geromis komandomis. Eilinės rungtynės, gaila, eilinis kartas, kai neateiname į jas ir einame su didelėmis emocinėmis ir mentalinėmis klaidomis. 2 žino, 3 nežino, kas yra aikštėje, taip ir gaunasi žiūrėjimas vieniems į kitą, badymas pirštais, o ne žaidimas. To labiausiai gaila.

– Pavyko atsiriboti nuo skanduočių „Sabakos“ ir panašiai?

– Girdime jas, bet neimame į galvą. Skanduoja, tai skanduoja, čia jų sirgaliai.

– Atrodė, kad pastaruoju metu jau buvote pagavę geresnę atkarpą. Kaip jos nepamesti po šių rungtynių?

– Reikia eiti į treniruotes ir stengtis grįžti į tą puslapį kaip įmanoma greičiau. Kito kelio nėra, niekas čia nelauks. Jei po vieną ateisime į rungtynes, vėl gausime 9 kartus iš eilės.

„Ilgoji pertrauka“: grįžimas 10 metų atgal – brangiausi žaidėjai, treneriai, Natiažkos istorijos, Cherry naktinis gyvenimas, pastarieji rinktinės medaliai ir Eurolygos žvaigždės