„Esu paprastas žmogus, todėl nebuvo labai sunku įsikurti. Tik praėjusią naktį ilgai neužmigau – kankino mintys ir šioks toks jauduliukas prieš pirmąją treniruotę. Klubas davė tiek daug rūbų, kad tiek nesu gyvenime matęs“, – nuoširdus, atviras ir visada su šypsena – toks naujasis Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris.
Virginijus Šeškus yra visiška priešingybė tiems specialistams, kurie sostinės klube dirbo pastaraisiais metais: Aleksandro Džikičiaus arogancija tiesiog tryško per kraštus, Dirkas Bauermannas ir Aleksandras Petrovičius būdavo griežtai konkretūs, o Dainius Adomaitis visada kalbėdavo trumpai drūtai.
Tuo tarpu iš Prienų atvykęs V.Šeškus jau per pirmąjį savo interviu rėžė kalbą, kuri truko daugiau nei dešimt minučių. Su specialistu buvo aptarta daug klausimų. Pažadame, kad tikrai neprailgs žiūrėti vaizdo įrašą ar skaityti interviu.
– Šarūnas Jasikevičius sakė, kad pirmosios dienos jam nuobodžios. Ar jums irgi? – paklausėme V.Šeškaus.
– Galėčiau pakartoti jo žodžius, kadangi ši savaitė bus skirta fiziniam rengimui. Šios srities treneriai dirbs savo darbą, o mes dėliosimės savo planus.Pagrindinis darbas prasidės Druskininkuose pirmadienį.
– Kaip sekasi ieškoti sunkiojo krašto puolėjo?
– Sunkiai. Atrodo viskas lengvai klostėsi, bet kai liko vienas žaidėjas, viską darome atsarginiai. Norisi, kad tas krepšininkas tiktų mano žaidimo planui. Viskas artėja į pabaigą.
– Kalbama, kad derėjotės su Kšištofu Lavrinovičiumi.
– Buvo su juo kalba. Kol nieko nepasirašėme, domimės daug kuo – šiuo metu negalima išskirti vieno žaidėjo. Pasirašymui liko kelios dienos, nes norime, kad Druskininkuose tas krepšininkas lietų prakaitą. Leisime Kavaliauskui šiek tiek pailsėti, todėl norėtųsi, jog būtų daugiau žmonių.
– Aukštaūgis bus tas, kuris gali pataikyti iš toli?
– Norėčiau tokio (Juokiasi). Norime aukštaūgio, kuris pataikyti iš trijų taškų zonos. Jūsų klausimas buvo taiklus.
– „Lietuvos rytas“ žais panašiai, kaip kad tai darė „Prienai“?
– Tokio žaidimo negalima padaryti, nes Prienuose niekada neturėjome tokio vidurio puolėjo kaip Kavaliauskas. Žaidimas skirsis, bet momentais pamatysite, kad išsiverš tas prieniškumas. Galbūt kažkas sustabdys mane (Juokiasi).
– Vadinasi, „Žalgiriui“ bus sunku?
– O kada jiems su „Prienais“ buvo lengva? Kad ir kokia bebūtų komanda, vis tiek matysite kovą. „Neptūnas“ gerai komplektuojasi ir kitos komandos simpatiškai atrodo. Išvykose tikrai su visais reikia žaisti iš visų jėgų. Kasmet matomas ekipų pajėgumo vienodėjimas ir grandams būna vis sunkiau žaisti. Prieš šešerius ar septynerius metus galvodavau, kad gerai grandams žaisti, nes būni arba pirmas, arba antras. Dabar tų dalykų nebėra – reikia kovoti kiekvienose rungtynėse ir nuteikinėti žaidėjus visiems mačams.
– Bet „Žalgirio“ sudėtis atrodo solidesnė nei „Lietuvos ryto“?
– „Žalgiris“ tikrai atrodo neblogai, bet pažiūrėsime, kaip seksis mums sustyguoti savo žaidimą. Būna, kad su solidžia komanda atvažiuoji ir pralaimi silpnesniems. Duok, Dieve, kad jie atsipalaiduotų ir galvotų, jog solidžiau atrodo.
– Norėjote išlaikyti Eimantą Bendžių ir Darių Songailą, bet jie išvyko. Kuris praradimas komandai skaudžiausias?
– Norėjau tuos žaidėjus matyti komandoje. Su Eimantu įvyko nesusikalbėjimas, o Songaila išvyko, nes turi jauną merginą Kaune ir ten statosi namą. Reikėjo daug daugiau pasiūlyti, kad jis liktų sostinėje.
– Kas bus komandos lyderiai?
– Visiems aišku, kad vienas iš lyderių bus Martynas Gecevičius. Nenoriu, kad būtų vienas lyderis. Geriau, kad kiekviename mače iššautų vis kitas krepšininkas, tuomet varžovams būna sunkiau. Darysime tą žaidimą tokį, kad nebūtų akcentuojamas vienas žaidėjas.
– Priėmėte sprendimą neskolinti savo sūnaus Edvino kitai komandai. Ketinate jam skirti daug žaidimo laiko, kad jis atsigautų?
– Tai buvo vienas sunkiausių dalykų. Žiūrėsime sezono eigoje. Jeigu bus taip, kad jis gaus žaidybinio laiko, tuomet gerai. Bet jeigu tik kažkas nesusiklostys, mes jį paskolinsime kitai komandai, nes Edvinui reikia žaisti. Po sunkios traumos ir tokio sezono, kur beveik nežaidė, labai sunku įsivažiuoti. Tikrai negali būti, kad atėjęs tėvas duoda sūnui žaisti avansu.
– Neatrodo, kad Kyrylas Natiažka priaugo per daug svorio?
– Kai pasirašėme sutartį, sakė, jog sveria 115 kilogramų. Klaipėdoje atsistojau šalia jo ir pasijaučiau kaip nykštukas, nors pats sveriu 100 kilogramų (Juokiasi). Dabar klausimas, ar reikia jam mesti svorį, ar daryti iš jo kitą Sofoklį. Reikės patikrinti, kaip jis jausis aikštelėje. Kol jo neturėjau komandoje, negaliu pasakyti tiksliai. Rinktinėje žaidimas vienoks, o klube gali būti visiškai kitoks.
– Kas taps komandos kapitonu?
– Dar to neaptarėme, bet šiaip žaidėjai renka kapitoną. Vis tiek krepšininkai turi pasitikėti kapitonu. Mūsų komandoje nėra labai daug pretendentų, nes tas žaidėjas turi būti vienas iš lyderių, turi būti žmogus, kurį gerbtų, bei pasakytų kažką treneriui. Per artimiausias kelias dienas išsirinksime.
– Prieš ką žaisite pasirengimo etape?
– Druskininkuose susitiksime su Volgogrado ir Surguto klubais. Taip jau sutapo, kad rugsėjo 10 dieną žaisime Prienuose prieš Kazanės „Unics“. Vėliau lauks turnyras Klaipėdoje ir Gomelskio taurės turnyras.
– Kaip vertinate „Prienų“ klubo komplektaciją. Ar pats prisidėjote prie jos?
– Treneris mano geras draugas, tai vis tiek buvo laiko ir padėjau. Pasitarėme dėl tam tikrų žaidėjų. Šiais metais nebus tokio lygio komanda, bet jeigu sugebės įskiepyti savo žaidimo braižą, Prienuose žaisti bus sunku.
– Nekalbate angliškai, o klube turite legionierių. Kaip ketinate peržengti kalbos barjerą?
– Galbūt reikia susitarti, kad visa komanda išmoktų kalbėti ispaniškai (Juokiasi). Turėsime vieną kalbą ir visiems ji bus nauja (Juokiasi). Aš tikrai suprantu, kai angliškai kalbama apie krepšinį. Kai nekalbi, tuomet yra baimė, kai ieškai to žodžio. Manau, kad pradėsiu mokytis kitą savaitę ir patobulėsiu šioje srityje. Neturime tiek daug užsieniečių: Leslie žaidęs Lietuvoje ir šiek tiek moka – jau pasakė „Labas“ (Juokiasi). Ką aš rėksiu mačo metu, tai jie tikrai supras (Juokiasi).
Norėdami komentuoti prisijunkite.