Vaistai, kurie galėtų išgydyti sergantį „Žalgirį“ (73)

Kauno „Žalgirio“ komanda antradienį patyrė vieną didžiausių nesėkmių per Šarūno Jasikevičiaus treniravimo erą, kai 58:79 namuose neprilygo Stambulo „Anadolu Efes“ vyrams.

Labai retas atvejis, kada vienoje komandoje nė vienas krepšininkas nesurinktų dviženklio taškų skaičiaus arba neužfiksuotų dviženklio naudingumo: Marius Grigonis su 9 taškais buvo rezultatyviausias, o po 8 naudingumo balus surinko Aaronas White‘as bei Thomasas Walkupas.

„Buvo liūdnas vaizdas“, – mačą apibūdino Edgaras Ulanovas. Aikštelėje vaizdas tikrai buvo liūdnas, bet dar liūdniau tai, kiek kritikos internete pasipylė žalgiriečių atžvilgiu.

Vaidas Čeponis ėmė siūlyti mažinti derinių skaičių, daugiau mesti tritaškių, leisti žaisti vienas prieš vieną Th.Walkupui, Nate‘ui Woltersui ar Derrickui Waltonui. Mažiau žinomi specialistai Artūrą Milaknį siunčia į Prienus, o Paulių Jankūną – „pensiją“.

Žalgiriečiai nenorėjo teisintis nuovargiu, nes, kaip sakė M.Grigonis, niekam tai neįdomi – visi mato rezultatą ir turnyrinę lentelę, kurioje kauniečiai liko su 7 laimėjimais per 17 turų ir nukrito į 11-ąją vietą.

Spaudos konferencijoje bene dažniausiai pakartota Š.Jasikevičiaus frazė buvo apie žaidimą kartu ir vienybę. Pasak jo, tik taip „Žalgiris“ gali išsikapanoti iš tos sudėtingos situacijos, į kurią yra patekęs. Su tuo negalima nesutikti – iš pastarųjų penkerių rungtynių pralaimėtos ketverios, nugalint tik Prienų „Skycop“.

The @bczalgiris crowd support their team to the end! 👏#GameON pic.twitter.com/vak0bJppRO

— EuroLeague (@EuroLeague) January 8, 2019

Kovojant dėl vietos aštuonete situacija yra nedėkinga, bet dar toli gražu nėra tragiška. „Žalgiris“ šioje Eurolygoje gali įveikti bet kurią komandą, bet pirmiausia jam reikia nugalėti save, o tada jau galima bus susitvarkyti ir su varžovais.

Pirmiausia „Žalgiriui“ reikia tokio N.Wolterso, koks jis buvo iki čiurnos traumos. Nors ji nebuvo itin rimta, tačiau dėl jos amerikietis nerungtyniavo trejose Eurolygos rungtynėse, o per sugrįžimo tris mačus visiškai yra nepanašus į save: 5 taškų, 2 atkovotų kamuolių, 2 rezultatyvių perdavimų ir 6 naudingumo balų vidurkis per 19 žaidimo minučių. Iki traumos N.Woltersas rinkdavo 14,2 taško ir 15,4 naudingumo balo.

Dabar jo rodikliai smuktelėjo trigubai. Tai reiškia, kad „Žalgiris“ neteko mažiausiai 9 taškų, bet reikšmė dar didesnė. Kadangi N.Woltersas nėra geras metikas iš toli, jo aštrūs prasiveržimai ir floateriai įnešdavo daugiau spalvų į „Žalgirio“ žaidimą. Jeigu pačiam ir nepavykdavo įmesti, tai bent jau būdavo sukuriamos progos komandos draugais, kai staigiais reidais N.Woltersai draskydavo varžovų gynybą. Po sugrįžimo N.Woltersas nebėra toks agresyvus ir tai puikiai atsispindi galutiniame rezultate. Kauno ekipai žūtbūt reikia, jog pagrindinis įžaidėjas grįžtų į sau įprastą formą, kuri buvo 11-oje mačų iš 14-os.

„Žalgiriui“ labai reikia solidaus Pauliaus Jankūno. Dėl traumų iš 17 Eurolygos kovų 7 praleidęs veteranas visiškai nepanašus į tą aukštaūgį, kuris praėjusiame sezone pateko į antrąjį simbolinį turnyro penketuką. Kapitono forma kol kas yra prasta, ką puikiai iliustruoja viena svarbi detalė – jo ginklu buvę metimai iš vidutinio nuotolio visi skrieja į lanko priekį. Tai rodo, kad kojos dar nėra visiškai pasiruošusios kautis Eurolygoje. Per pastaruosius tris susitikimus P.Jankūnas nepataikė nė vieno iš 6 metimų „iš žaidimo“, o 6 taškus surinko baudų metimais.

Žvalgantis į rezervus, vis dar matome Edgarą Ulanovą. Puolėjas pirmojo rato antroje pusėje žaidė solidžiau, bet per pastaruosius mačus vėl nebuvo toks, koks iš tiesų gali būti. E.Ulanovas tikrai yra geresnis žaidėjas nei 6,5 taško ir 7,6 naudingumo balo per 25 minutes. „Žalgiriui“ dabar reikia ne tik puolėjo patikimos gynybos, bet ir agresyvaus žaidimo puolime ir gero progų išnaudojimo.

Svarbus kaip oras yra progų išnaudojimas. Visa Europa žino „Žalgirio“ žaidimo stilių, žino, kad kamuoliai siunčiami į baudos aikštelę ir varžovai ėmė drąsiai dvigubinti Brandoną Daviesą, taip palikdami erdvės kitiems žaidėjams. Klaipėdos „Neptūnas“ sekmadienį laimėjo net be „centrų“, kai Gytis Masiulis ir Džiugas Slavinskas uždarė baudos aikštelę, o atmetami B.Davieso kamuoliai nevirsdavo trimis taškais, kadangi tie metimai tiesiog skriejo pro šalį. Jeigu bent jau keliskart tokia gynyba nepasiteisintų ir varžovai gautų tritaškius į savo krepšį, greitai turėtų atsisakyti šio plano.

Labiausiai varžovai rizikuoja ties Th.Walkupu, kuris Eurolygoje pataikė 26,7 proc. (4/15) tritaškių. Amerikietis tikrai nėra blogas metikas ir dar praėjusiame sezone Vokietijoje savo galimybes išnaudodavo 41 proc. Dabar gynėjui turbūt koją kiša ir psichologija, kai per mažai pasitikima savo jėgomis. Kartais žaidėjai net pradeda jaustis nepatogiai, kai yra nuolat paliekami laisvi ties tritaškiu.

„Žalgiris“ kol kas pagal tritaškių taiklumą Eurolygoje yra per vidurį – aštuntoje vietoje – 38,34 proc. (97/253). Pažvelgus į pastarųjų trijų pralaimėtų mačų atkarpą, kauniečiai realizavo 12 metimų iš 40, kas yra 30 proc. Reikia pažymėti tai, kad du iš tų trijų susitikimų buvo žaidžiami namuose, kur komandos įprastai geriau pataiko nei išvykose.

Sudėtinga nugalėti net Las Palmo „Gran Canaria“, kai baudos aikštelė yra uždaryti, o tolimi metimai nekrenta į krepšį. Ir tai liečia ne tik Th.Walkupą – 25 proc. tolimų metimų pataikė Aaronas White‘as, kuris irgi turi galimybių atakuoti iš toli. Tritaškių metimų turėjęs pridėti Derrickas Waltonas pataikė 28,6 proc. savo metimų iš perimetro, o praėjusiame sezone 45,7 proc. varžovus iš toli baudęs E.Ulanovas dabar rodo 33,3 proc. taiklumą.

Puikus pavyzdys, kaip viskas tampa daug lengviau puolant buvo dvikovoje su Tel Avivo „Maccabi“, kai žalgiriečiai įmetė 11 tritaškių iš 20 (55 proc.). Tada ir pergalė buvo pasiekta, ir gynyboje praleisti tik 73 taškai, kas yra puikus rezultatas. Kaip ir sakė Šaras, būtent gynyba nebuvo bloga ir su „Anadolu Efes“, bet puolimas buvo problema.

Skamba banaliai, bet taip jau yra – poilsis dabar labai svarbus vaistas. „Žalgiris“ penktadienį grįš į Kauną, o sekmadienį jau keliaus į Panevėžį, kur žais prieš buksuojantį „Lietkabelį“. Po šios dvikovos pagaliau iki kito mačo turės 5 dienas, todėl žaidėjai galės pailsėti, pasitreniruoti ir penktadienį prieš Atėnų „Panathinaikos“ tai bus visiškai kitokia ekipa nei ją matėme antradienį.

Komandinis lipimas iš duobės buvo akcentuojamas ne veltui, kadangi „Žalgiris“ neturėjo nė vieno krepšininko, kuris vienas pats galėtų išspręsti visas problemas. „Žalgiris“ yra pajėgus kaip vienas mechanizmas ir viena komanda.

Sausį „Žalgirio“ laukia labai svarbi atkarpa, kuri gali nuspręsti likusį reguliarųjį sezoną ir per ją nebus nei Antano Kavaliausko nei Leo Westermanno. Deonas Thompsonas turėtų padėti rotacijoje, galbūt įnešti tam tikrą gaivaus oro gūsį, tačiau „Žalgiriui“ iš duobės išlipti padės tik visų minėtų aspektų gerinimas bent jau po truputį. „Žalgiris“ serga ir jam reikia vaistų, o niekas negydo geriau nei pergalės. Vienas laimėjimas sukandus dantis gali pasukti situaciją gera linkme.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos pirmo rato apdovanojimai, kurios komandos kris žemyn, kurios – kils aukštyn, kur įsitaisys „Žalgiris“ ir Lekavičiui nemaloni kategorija