„Šiauliai-Casino Admiral“ surengė pasirodymą, kuris itin pradžiugino komandos strategą Žydrūną Urboną.
Šiauliečiai apgynė namų sienas, Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) įveikdami turnyro lentelės kaimyną Klaipėdos „Neptūną“ – 91:78.
Specialistas bedė pirštu į komandos pasirodymą gynyboje, tai sureikšmindamas labiau nei penktą šio sezono pergalę prieš klaipėdiečius. Jis pasidžiaugė ir sėkmingu sūnaus sezono debiutu „Betsafe-LKL“ bei gauta kibirkštimi likusiai sezono daliai.
„Stiprios rungtynės iš mūsų pusės. Kaip sakau – nutildėme visus tuos kalbininkus, kurie čia bandė sakyti, kad „Šiauliai“ negali gintis, daug praleidžia ir visa kita. Jei šiandien būtų pratęsimas, irgi būtų 90 taškų praleista. Aišku, mes stipriai kontroliavome rungtynes, bet tam, kad tai įvyktų, reikėjo atlikti labai daug darbo.
Susiklausymas komandoje pasikeitė 180 laipsnių, lyginant su tuo, kaip žaidėme prieš „CBet“. Prieš „vilkus“ jau mačiau šviesą tunelio gale ir labai tikėjau komanda, visais, kiekvienu bei šiandien tą dalyką padarėme. Be abejo, su žiūrovų palaikymu ir namų arena, nors reikia pripažinti, kad startavome labai įsitempę.
Vyrai gavo ne vieną krepšį malkų ir jautė įtampą, kad šiandien turime žudytis, kovoti dėl pergalės ir pradžioje tai labai jautėsi. Nežinau, kiek laisvų metimų nepataikėme, Gerry metimai iš šono, ar bet kurio kito 5–6 laisvi tritaškiai. Jaučiau įtampėlę ore. Tada nusiraminome, išprakaitavome, atėjome į savo ritmą, grįžome, perėmėme iniciatyvą ir tikrai stipriai kontroliavome. Dėkingas vyrams už susiklausymą, atsinešimą. Supranta ir gali“, – teigė strategas.
– Greitai pavyko pririnkti pražangų Tomašui Pavelkai, kiek tai palengvino užduotis?
– Mes atakavome jų didelius žmones, tai buvo vienas strateginių planų. Vis tiek Tomašas yra figūra, reikia pripažinti, „Neptūnas“ yra gera komanda, turi didelį potencialą, ką man čia kalbėti, jei komanda KMT įveikė „Rytą“ ir išėjo į finalą su „Žalgiriu“. Potencialo komanda turi apsčiai puolime, bet garbė vyrams, praleidome 78 taškus, o buvo galima ir dar mažiau, nes gale jau viskas buvo aišku. Gali būti treneriu, strateguoti, priimti sprendimus, tampyti tas virveles ir šiandien buvo tokia diena, tokios rungtynės. Tikiuosi, kad tą mentalą atsinešime, nes pajutome tos pergalės ir kraujo skonį burnoje, manau, kad jį atsinešime ir toliau. Pergalė ar pralaimėjimas, čia ne esmė. Klausimas yra dėl žaidimo kokybės, o šiandien buvo labai geros, kokybiškas rungtynės iš mūsų pusės.
– „Neptūną“ įveikėte jau penktą kartą šį sezoną...
– Tokių statistikų nevedu. Kaip NBA būna, kai meta ir televizoriuje rodo, kad viršijo kažkiek tūkstančių ribą. Niekad neįdomu tokie dalykai, nes kiekvienerios rungtynės yra nauja istorija. Senokai su jais žaidėme, jie daug vandens nutekino, sužaidė gerų rungtynių, emocinis fonas geras. Potencialą puolime turi žvėrišką, viena iš puolamųjų komandų, kurią nelengva stabdyti. Smagu, kad taip gaunasi, bet nededu čia jokių „patogios“ komandos ar „nepatogios“. Kaip ateini į rungtynes tą dieną, kaip pasidarai namų darbus, kaip reaguoji rungtynių metu, visko labai daug yra.
Mes su Vovoru šiaip visai nebloguose santykiuose, pasikalbame. Gaila truputį, gera komanda, gera komplektacija ir gerai žaidžia. Sisteminė komanda, prieš kurią ruoštis yra sudėtinga, daug derinių, daug opcijų, daug reikia atsiminti. Yra komandų, prieš kurias pralaimėjome, bet buvo žymiai lengviau ruoštis, nėra ką, bet gauni rungtynes. Tikrai sveikinimai Klaipėdai, gera komanda, gerai treniruojama, bet šiandien buvome sitpresni.
– Jūsų sūnus 12 taškų sumetė į Mažeikių „M Basket-Delamode“ krepšį...
– Juokaujat? Geras. Linkėjimai Ignui. Aš juo niekada neabejojau, žinau, ką jis gali. Jis sakė, kad bus geriausias pasaulyje, LeBronas bus mano antrininkas. Stipriai, bet jis ta svajone tiki, daro, labai daug dirba ir aš privalau juo tikėti, kaip ir savo vyrais dabar. Net kai buvo atėjęs tas sunkus laikus, kai visi sakė, kad jums „reikia kaip oro“, mažai kas mumis tikėjo, jog galime grįžti ir pasidaryti. Tos traumos... Velniop. Tauro nėra, iš naujo pirštas, jam ten lūžta ir lūžta. Nelemtos traumos.
Lukas dabar žaidžia pagal grafiką, trys minutės ir turiu išimti. Išiminėju, nes jam irgi kai kur yra rūpesčių ir žiūri į mane tokiomis akimis... Jis ritme, ką tik įmetė, super sužaidė, bet turiu išimti. Trauki nuo suolo, jis jau praradęs ritmą ir nebėra karštas, sunku įsivažiuoti. Šiandien irgi žaidėme aštuoniese. Šiais metais turime rūpesčių, kaip treneris nesu turėjęs tiek. Stebiuosi, turbūt už tą karmą atidirbu šimtu procentų. Viską reikia atiduoti čia ir dabar, bet tikiu, kad ateis ta krepšinio sėkmė, Dievas atsuks mums kitą žandą ir baigsis tie rūpesčiai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.