Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) artėja neįprastas jubiliejus – artimiausias debiutantas taps 200-uoju šį sezoną ant parketo pasirodžiusiu pirmenybių žaidėju.
Šis skaičius nėra rekordinis, tačiau žaidėjų rotacija gerokai išaugo išplėtus lygą iki dvylikos klubų. 2021–2022 metų sezone LKL bent vieną mačą sužaidė 170 žaidėjų, per vasarą prisijungus „Gargždams“ ir Alytaus „Dzūkiją“ pakeitus „Wolves“ žaidėjų baseinas išaugo iki 208.
Šiuos skaičius itin išpūtė Gargžduose užsisukusi žaidėjų karuselė, tačiau dažnas eksperimentavimas ir stabilumo stoka nėra tik šiai komandai būdinga tendencija.
Jau dvi LKL komandos šį sezoną išbandė daugiau nei po 20 žaidėjų, tad galima apžvelgti, ką tokia plati rotacija žada istorinėje perspektyvoje. Įvertintas bus pastarasis dešimtmetis, kai nusistovėjo LKL dalyvaujančių klubų sąrašas, tad jam galima taikyti šiuolaikinius profesionalumo standartus.
Dažnas žaidėjų keitimas gero nežada
Šį sezoną dažniausiai žaidėjus keičiančio klubo titulą dalinasi Jonavos „CBet“ ir Mažeikių „M Basket-Delamode“, ant parketo jau išbandžiusios po 21 krepšininką.
Mažeikių klubas aukščiausioje lygoje žaidžia pirmą kartą nuo 2015-ųjų, tad bandymų priežastys yra suprantamos. Prie jų prisidėjo sunkios suomių Danielio Dolenco ir Henri Kantoneno traumos, Artūro Jomanto sprendimas baigti karjerą bei pokyčiai komandos viršuje, pakeitus tiek vadovus, tiek vyriausiąjį trenerį.
Kiek kitokia situacija yra Jonavoje, kur vadovai ir strategas kartu dirba ne pirmus metus, tačiau po banguoto sezono starto įsisukęs legionierių konvejeris nesustoja iki šiol. Negalima garantuoti, kad neapleidžiant traumoms bei šviežiai išvykus Ivanui Gandia-Rosai, ši komandos komplektacija jau yra galutinė. LKL klubai naujus žaidėjus registruoti gali iki balandžio 19-osios, o jaunus lietuvius (gimusius nuo 2003-ųjų) prijungti bus galima iki pat sezono pabaigos.
Daugiau nei 21-as žaidėjas tos pačios komandos marškinėlius viename sezone per pastarąjį dešimtmetį apsivilko vos šešis kartus. Rekordinis skaičius yra 23, užfiksuotas tris kartus.
Nerimo kelia tai, kad net du kartus rekordas pakartotas praėjusiame sezone ir nesunku nuspėti, kurie klubai jį užfiksavo. Po 23 žaidėjus išbandė jau neegzistuojantys „Gargždai“ ir Prienų komanda. Gargždiškiai link rekordo žygiavo ir šį sezoną, kai spėjo ant parketo išleisti net 18 žaidėjų ir subyrėjo dar sausio viduryje.
Gargždai
23 žaidėjus per vieną sezoną aikštėn paleido ir Kėdainių „Nevėžis-Optibet“, tai įgyvendinęs 2014–2015 metų sezone. Ne paslaptis, kad ši komanda tuomet taip pat išgyveno ne pačius geriausius laikus.
Išimtimi iš šios taisyklės tampa Vilniaus „Rytas“, 2016–2017 ir 2020–2021 metų sezonuose išbandęs po 22 žaidėjus. Vis dėlto sostinės klubui reiktų taikyti kiek kitokius standartus, nes jame pokyčius išpučia ir rezultatai tarptautinėse arenose bei dublerių integravimas. Vis dėlto ir čia pokyčiai nevirto gerais pasiekimais – 2017-aisiais LKL finišuota su bronza, 2021-ieji taip pat uždaryti be titulų.
Į kraštutinumus linkusi buvo ir „Dzūkija“, 2015–2016 metų sezone ant parketo metusi 22 žaidėjus, 2017–2018 metų sezone – 20. Alytaus komanda tik paskutiniame savo sezone neapšaudė bent šešiolikos žaidėjų – prieš perduodant savo licenciją „vilkams“ 2021–2022 metų sezonas išgyventas vos su 12 žaidėjų. Tuomet dar ir pasiektos atkrintamosios, kuriose sykį pavyko įkrėsti „Rytui“.
Stabilumas atsispindi rezultatuose
Daugkartiniam šalies čempionui Kauno „Žalgiriui“ net ir varžantis dviem frontais dar nė karto neprireikė tokių gausių eksperimentų. Pagrindinės komandos žalgiriečiais kasmet gali vadintis 15–18 krepšininkų, o pastaraisiais metais šios formulės laikomasi dar griežčiau. „Žalgirio“ marškinėlius per pastaruosius šešis sezonus nuolat apsivelka 17–18 žaidėjų, išskyrus anksti pasibaigusį pandeminį sezoną.
Per dešimtmetį tai atnešė devynis LKL titulus, o bronzinis sezonas iš konteksto krenta būtent stabilumo stoka. Tuomet žaidėjų rotacija nebuvo dažnesnė, tačiau trenerio poste Martiną Schillerį keitė Jure Zdovcas, šį – Kazys Maksvytis.
Stabilumo garantu tapo ir po Nenado Čanako atvykimo susitvarkęs Panevėžio „7bet-Lietkabelis“. Nuo 2019-ųjų klubas per sezoną nepakeičia daugiau 16 žaidėjų, nekeičia ir medalių rinkimo tempo, kuriuos stabiliai neša tiek LKL, tiek Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT).
Tarp grandams nepriskiriamų klubų pavyzdžiu laikyti galima Utenos „Uniclub Casino – Juventus“. Aukštaičiai per sezoną stabiliai panaudoja 14–16 žaidėjų, išimtimis tapus tik pandeminiam sezonui bei pernykščiam, kai šis intervalas buvo pakeltas iki 17.
Juventus
Uteniškiai gali didžiuotis nuo 2012-ųjų nepraleidę LKL atkrintamųjų, per pastarąjį dešimtmetį tik kartą nukritę žemiau šeštosios vietos bei 2015-aisiais nuskynę bronzą. Mažai stebina ir šį sezoną užimama penktoji vieta bei priartėjimas prie „7bet-Lietkabelio“, trumpam sulaužusio N.Čanako tradicijas.
Itin stabilios yra Pasvalio „Pieno žvaigždės“, nuo 2019-ųjų neinvestuojančios daugiau nei į 16 žaidėjų. Taip, subyrėjus „Gargždams“ pasvaliečiai lygoje lieka paskutiniai, tačiau jie taip pat gali pasigirti dešimt metų paeiliui žengę atkrintamųjų tempu ir tik pastaraisiais išgyvenantys smuktelėjimą. Įvertinti reikia ir tai, kad Pasvalio ekipa vienintelė Lietuvoje pastaraisiais metais apsiriboja vietiniu frontu, visiems kitiems klubams išbandžius bent jau FIBA Europos taurę ar Šiaurės Europos krepšinio lygą (ENBL).
Klaipėdos „Neptūnas“ su viena išimtimi taip pat operuoja stabiliose 14–17 žaidėjų ribose, nevengdamas integruoti dublerius. Vis dėlto dažnokai trenerius ir vadovus keičiantis klubas dar tik ieško krypties, kuria galėtų sugrįžti tarp pretendentų į medalius ir vietą tarptautiniame fronte.
Vienai iš kategorijų sunku priskirti įvairių skaičių pažeriančius „Šiaulius“ bei tik antrąjį sezoną skaičiuojančius „Wolves“.
Dešimtmečio suvestinė
Nors Mažeikių ir Jonavos klubai kiek iškreipia bendrą statistiką, šis sezonas nėra išskirtinis. LKL klubai vidutiniškai išbandė 16,6 žaidėjo, nors per dešimtmetį šis vidurkis penkis kartus perkopė 17.
Rekordas fiksuotas 2017–2018 metų sezone, kai komandos vidutiniškai ant parketo išleido po 17,5 žaidėjo. Chaotiškiausias tas sezonas ir dėl to, kad pokyčiai virė mažesniame katile – tuomet lygoje varžėsi vos dešimt komandų.
Vertinant atskirus klubus, ryškūs „lyderiai“ yra po 20,5 žaidėjo per sezoną išbandę „Gargždai“, nors lygoje išbuvo tik pusantro sezono. Tarp ilgaamžiškesnių klubų išsiskiria 17,9 žaidėjams minučių kasmet suteikę ir pavadinimus dažnai keitę Prienų klubai. Simboliška, kad iškart už jų su 17,7 žaidėjo vidurkiu yra kitas Virginijaus Šeškaus projektas Jonavoje.
Stabiliausia LKL komanda galima vadinti „Uniclub Casino – Juventus“, per sezoną išleidžiančius vos 14,8 žaidėjo, už jų rikiuojasi „Pieno žvaigždės“ (15,4), „Neptūnas“ (15,7) ir „7bet-Lietkabelis“ (15,7).
Didžiausius krūvius atlaikantys grandai laikosi viduriuke – „Žalgiris“ (16,2) ir „Rytas“ (17,2) visada turi vadovautis kitais standartais.
Ar galima iš to atlikti kažkokias išvadas? Stabili komplektacija atrodo atnešanti ne būtinai pačius aukščiausius, tačiau stabilius pasiekimus, o su „Pieno žvaigždžių“ išimtimi – ir ištikimas gerbėjų bazes. Prisirišimas prie pažįstamų veidų gali iš dalies paaiškinti, kodėl lankomumas Vilniuje, Klaipėdoje ir Utenoje šį sezoną išaugo, Jonavoje – krito, o Mažeikių klubas net iš užimdamas aukštą šeštąją vietą Telšiuose renka vos 750 gerbėjų per rungtynes.
Vertinant tik šį sezoną, daugiau naudos atnešantys ne žaidėjų, o trenerių pakeitimai. Tarp keturių pirmaujančių lygos ekipų („Žalgiris“, „Rytas“, „Wolves“ ir „7bet-Lietkabelis“) tik Giedrius Žibėnas išlaiko postą nuo sezono pradžios, šios komandos išbandė 15,5 žaidėjo. Tarp keturių prasčiausius rezultatus rodančių ekipų („Cbet“, „Nevėžis-Optibet“, „Šiauliai“ ir „Pieno Žvaigždės“) trenerį pakeitė tik šiauliečiai, žaidėjų išbandyta 17,3.
Norėdami komentuoti prisijunkite.