Kauno „Žalgirio“ komanda nustebino netikėtu ėjimu, kai ketvirtadienį perpiet paskelbė, jog sudėtį sustiprino Derricku Waltonu.
23 metų 185 cm ūgio gynėjui tai bus pirma patirtis Europoje – 2017 metais Mičigano universitetą baigęs įžaidėjas savo pavardės Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje neišgirdo, bet vis tiek pravėrė stipriausios pasaulio lygos duris.
Majamio „Heat“ patikėjo D.Waltono talentu, bet pasireikšti jis gavo nedaug – per 16 mačų ant parketo praleisdavo po 9 minutes, įmesdavo 1,8 taško, atkovodavo po 1 kamuolį ir atlikdavo po 1 rezultatyvų perdavimą. Per savo trumpą pasirodymą amerikietis pataikė tik 1 dvitaškį iš 8 (12,7 proc.), realizavo 7 tolimus metimus iš 17 (41,2 proc.) bei sumetė visas 6 baudas.
Daugiausiai laiko praėjusiame sezone D.Waltonas praleido Sju Folso „Skyforce“ klube, kuris varžosi NBA G lygoje. Čia „Žalgirio“ naujokas rinko 16,1 taško, atkovodavo 3,9 kamuolio ir atlikdavo po 7 rezultatyvius perdavimus. Taip pat perimdavo 1,4 kamuolio, bet suklysdavo po 3 sykius per susitikimą.
Panagrinėkime pataikymą: D.Waltonas per sezoną išmetė 184 dvitaškius (pataikė 91) iš 151 tritaškį (įmetė 57). Nedidukas gynėjas puikiai draskė varžovų gynybą, bet taiklumo stigo – pataikė 49,4 proc. dvitaškių. Iš toli pataikymas siekė 37,7 proc.
Savo rezultatyvių perdavimų didžiąją dalį D.Waltonas būtent susirinkdavo dėl greičio ir aštrumo – pirmu žingsniu aplenkdavo oponentus, tada varžovo komandos draugas ateidavo į pagalbą ir D.Waltonas atlikdavo perdavimą laisvam komandos draugui. D.Waltonas taip pat labai mėgsta bėgti į greitą puolimą, kur jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Šio žaidimo elemento „Žalgiriui“ šiame sezone trūko, todėl D.Waltonas turėtų gerokai prisidėti prie greitų atakų inicijavimo.
Kadangi D.Waltonas turi taiklią ranką, varžovai negali atsitraukti nuo jo, taip leisdami mesti iš toli, bet užkirsdami kelią prasiveržimams. Gynėjas nevengia mesti ir vidutinių metimų atšokdamas, o prasiveržęs arti krepšio neblogai išlaiko kūno koordinaciją ore, jog negautų bloko nuo aukštesnio varžovo ir pelnytų taškus arba išprovokuotų pražangą. Tiesa, tokiais būdais jis atakas už Atlanto baigdavo itin retai. Paskaičiuota, kad paskutiniajame sezone NCAA iš po krepšio metė tik 33 kartus ir išnaudojo 51,5 proc. šių progų.
Pajėgiame Mičigano universitete D.Waltonas žibėjo ir paskutiniajame sezone, kai rinkdavo 15,5 taško, sugriebdavo 4,6 kamuolio ir atlikdavo 4,9 rezultatyvaus perdavimo. Tritaškių pataikymas buvo solidus – 42 proc. Kartu jam teko parungtyniauti su dabartiniais NBA žaidėjais: lietuvių kilmės Niku Stausku ir Glenu Robinsonu trečiuoju, kuris praėjusiame sezone buvo Domanto Sabonio komandos draugu. Beje, D.Waltonas 2013 metais užėmė į NBA išvykusio Trey‘aus Burke‘o vietą.
Per mačą iš toli išmesdavo 6,1 tritaškio ir pataikydavo 2,58. D.Waltonas buvo išrinktas komandos MVP, buvo išrinktas į „Big Ten“ konferencijos antrąjį geriausių žaidėjų penketuką, o NBA klubų skautai pasikvietė į „Draft Combine“ stovyklą, kur dalyvauja žaidėjai, kurie potencialiai gali būti pašaukti biržoje. Vis dėlto D.Waltonas savo pavardės neišgirdo. Kodėl?
Pirmiausia – dėl savo ūgio. 185 cm ūgio krepšininkas nebūtų pats mažiausias NBA žaidėjas, bet jam trūksta ir atletiškumo. Kaip pažymima skautų ataskaitose, stinga būtent elitinio atletiškumo. Žinome, koks kietas žaidimas propaguojamas NBA ir kokių fizinių savybių atletai ten rungtyniauja, todėl D.Waltonas į 60-uką pašauktųjų nepateko.
NBA komandos pernai metų biržoje mieliau rinkosi „Žalgirį“ dominusį 193 cm ūgio dabartinį Pirėjo „Olympiacos“ gynėją Nigelą Williamsą-Gossą (55-as šaukimas) ar Ognjeną Jaramazą (58-as), kuris yra 194 cm ūgio įžaidėjas.
Tie patys NBA skautai pažymi, kad D.Waltonas yra geras tritaškininkas, solidus atakų organizatorius ir geras kovotojas dėl atšokusių kamuolių. D.Waltonas buvo lygintas su dešimtmetį NBA praleidusiu Aaronu Brooksu, kuriam žemas ūgis (183 cm) nesutrukdė susikrauti ne vieną milijoną, o 2009–2010 metų sezone Hjustono „Rockets“ klube jis rinko net 19,6 taško per rungtynes.
Nepaisant žemo ūgio, D.Waltonas retai gauna blokus, kadangi turi labai staigų išmetimą. Dažnai jis gavęs kamuolį nieko nelaukia ir šauna iš toli varžovui net nespėjus pakelti rankos. Prasčiau D.Waltonas atakuoja,kai reikia mesti po driblingo.
D.Waltonas nėra žaidėjas, kuris labai ilgai mėgsta laikyti kamuolį savo rankose. Dėl šios priežasties jis atlieka mažiau rezultatyvių perdavimų nei galėtų bei padaro mažiau klaidų.
Negalima sakyti, kad D.Waltonas visiškai nėra atletiškas žaidėjas. Priešingai, jo atletiškumo Europoje turėtų pakakti, tačiau su juo ant parketo „Žalgiris“ turės daugiau problemų gynyboje nei rungtyniaujant 193 cm ūgio Nate‘ui Woltersui ar 198 cm ūgio Leo Westermannui.
Taip pat aukštesni žaidėjai gali drąsiai atakuoti per D.Waltoną. Įžaidėjas nepasižymi greitu šoniniu judėjimu, o tai leidžia greitiems gynėjams jį aplenkti. Per visą NCAA karjerą blokavo tik vieną varžovo metimą, nors šuolį turi neblogą.
„Žalgiris“ įsigijo būtent mažą ir aštrų žaidėją, kuris draskys varžovų gynybą, bet dar svarbiau, kad jis turi puikų pataikymą iš toli, ko „Žalgirio“ gynėjų grandyje ir trūko. Gynyboje Šarūnas Jasikevičius gebėjo paslėpti Keviną Pangosą, kuris taip pat nežibėjo šioje kategorijoje, todėl viskas turėtų būti gerai ir su D.Waltonu.
Galite būti tikri, „Žalgirio“ žaidime padaugės metimų iš toli, bus daugiau greito žaidimo, o aukštaūgiai galės įkvėpti daugiau oro, nes baudos aikštelėje atsiras daugiau plotų, kai varžovai negalės tik spaustis po krepšiais, o jaus realią grėsmę ties perimetru ne tik iš Artūro Milaknio ar Mariaus Grigonio, bet ir D.Waltono.
Norėdami komentuoti prisijunkite.