„Žalgirio“ naujokas – spragų gynyboje kamšytojas su minimalia rizika (24)

Kauno „Žalgirio“ komanda pristatė antrąjį naujoką – Mattas Mitchellas pasirašė sutartį pagal formulę „1 plius 1“. Tiesa, šis pasirašymas nebuvo netikėtas, nes informacija apie derybas Turkijos žiniasklaidoje pasirodė dar gegužės 8-ąją dieną.

25 metų 199 cm ūgio amerikietis Lietuvos krepšinio gerbėjams buvo mažiau pažįstamas, tad portalas Krepsinis.net siūlo su šiuo žalgiriečiu susipažinti iš arčiau.

Po studijų NCAA M.Mitchellas į Europą atvyko 2021 metais, kur sulaukė Strasbūro SIG kvietimo. Jau pirmajame sezone puolėjas Prancūzijos lygoje buvo solidus žaidėjas (24 min., 10,5 tšk., 4,3 atk. kam., 10,6 naud. bal.), o antrajame sezone šiame klube jau tapo tikru vedliu – 28 minutės, 15 taškų, 3,7 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir 12 naudingumo balų.

Praėjusią vasarą M.Mitchellas buvo kelių Eurolygos ekipų akiratyje, bet susiviliojo Dušano Alimpijevičiaus kvietimu. Šis serbas mėgsta komandoje turėti žaidėjus, kurie būtų labai geri gynyboje ir turėtų, ką pasiūlyti puolime. Su tokiu modeliu Bursos „Frutti Extra“ pasiekė Europos taurės finalą, o Stambulo „Bešiktaš“ prabėgusiame sezone – pusfinalį, kur serijoje 1:2 nusileido Breso Burgo JL krepšininkams.

Turbūt nuo M.Mitchello sugebėjimų gynyboje ir reikėtų pradėti – labai didelę energiją prie savojo krepšio rodantis žaidėjas, labai darbštus ir gebantis „įsikąsti į kulną“ varžovui bei jo nepaleisti nuo galinės linijos iki kitos galinės linijos. Būtent spausdamas gynėjus M.Mitchellas praėjusiame sezone išprovokuodavo nemažai oponentų klaidų arba pražangų puolime, kai tiesiog lįsdavo pro užtvaras. Visiškai jokio baimės kontaktui, kadangi turimas labai tvirtas kūnas, o 110 kilogramų svoris su 198 cm ūgiu tik dar kartą parodo, kokio tai stoto žaidėjas.

Gynyboje bene didžiausią problemą galima išskirti jo vėlavimus suartėjimo situacijose, kai bandoma pribėgti prie kamuolį turinčio žaidėjo ir jeigu ten neužsiimi tinkamos padėties, oponentas išprovokuoja pražangą arba tiesiog apibėga tave. M.Mitchellas tikrai nėra pats greičiausias ar staigiausias žaidėjas. Jeigu būtų bent jau viena pavara greitesnis ar staigesnis, „Žalgiriui“ nebūtų įperkamas. Beje, viename interviu M.Mitchello buvo klausiama, ar jis nenori numesti svorio ir taip pridėti greičio, žaidėjas tuomet atsakė, kad jis prarastų savo gerąsias savybes ir jam pakanka tokio greičio, kokį jis turi.

Ką gali M.Mitchellas pasiūlyti puolime? Pirmiausia, tai yra žaidėjas, kurio Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komandos nesuprastų – jis atlieka labai daug metimų iš vidutinio nuotolio. Stipriausioje pasaulio lygoje jau kurį laiką pažymima, kad geriau mesti tritaškį nei vidutinį metimą ir jis pripažintas pačiu neefektyviausiu. Vidutiniai metimai būna atšokus nuo varžovo ir išnaudojus ilgas rankas arba tiesiog pastebėjus, kad oponentas snūduriuoja bei neskuba pakelti rankos prieš metantį M.Mitchellą. Varžovų komandų skautingo ataskaitose būdavo raudonai pažymėta, kad tai yra žaidėjas, kuris turi labai didelį pasitikėjimą savimi.

Tokių metimų iš statinių padėčių Europos taurės sezoną jis atliko 19,4 proc., bet, remiantis „Synergy“ duomenimis, net 20,9 proc. visų atakų buvo jo žaidimas „vienas prieš vieną“ veidu į krepšį. Čia buvo bandymai ir jėga pralaužti oponentų gynybą, ir susikūrus situaciją mesti vidutinį metimą. Dar galima pridėti, kad 12,1 proc. situacijų buvo žaidžiama nugara į krepšį, bet pats išnaudojimas progų buvo prastas, nes tam nėra platus įgūdžių paketas. M.Mitchellas nugara gali įmesti prieš mažesnius ar silpnesnius fiziškai varžovus, bet prieš Eurolygos „trečius“ ar „ketvirtus numerius“ daug naudos tikėtis nereikėtų.

M.Mitchellas geba besiverždamas gerai provokuoti pražangas, ką padarydavo po 4 sykius per vieną Europos taurės mačą ir tai leisdavo po 3,8 baudos metimo (79,5 proc. pataikymas). Minusu galima laikyti savybę, kad prasiveržęs arčiau krepšio ir neradęs gero metimo, jis vis tiek bando atakuoti krepšį, nes ieško oponento pražangos, o ne galvoja apie kamuolio nusimetimą. Tai rodo ir vos 18 rezultatyvių perdavimų per 21 rungtynes, kas yra tik 0,8 vidutiniškai.

Metimas iš toli nėra stiprioji M.Mitchello pusė, ką parodė du sezonai Prancūzijoje, kur jis iš trijų taškų zonos atakavo tik 27,6 proc. tikslumu. Žaidėjas tikrai padirbėjęs ties metimu ir Turkijoje tas procentas pakilo iki 33,3 proc., o Europos taurėje – net 39,5 proc. Tiesa, per rungtynes išmesdavo vos po 2 metimus, tad imtis nėra labai didelė. Po driblingo tritaškiai labai retai pasiekia tikslą, bet gavęs kamuolį laisvas ir turėdamas galimybę susidėlioti tinkamai kojas prieš metimą, jis baudžia varžovus neblogai. Metimai iš statinių padėčių yra neblogi, tad varžovai visiškai palikinėti laisvo M.Mitchello negalės.

Galima pastebėti, kad M.Mitchellas, negavęs kamuolio keliose atakose iš eilės, tiesiog išsijungia iš žaidimo puolime. Labai mėgstantis kamuolį turėti krepšininkas nori sužaisti ir „vienas prieš vieną“, ir sudalyvauti atakose. Žinoma, „Bešiktaš“ jo vaidmuo buvo itin svarbus, kadangi aikštelėje praleisdavo po 28 minutes ir rungtyniaudavo per abi puolėjų pozicijas, jam galbūt būdavo neįprasta nedalyvauti žaidime. Eurolygoje vargu, ar tai bus žaidėjas, kuris užbaiginės kas antrą komandos ataką. „Bešiktaš“ jis per rungtynes išmesdavo po 10 metimų.

Kaip „Žalgiris Insider“ atskleidė klubo skautas Erikas Kirvelaitis, M.Mitchellas jau kelis metus buvo „Žalgirio“ radare, o kalbėdamas apie žaidėjo asmenybę išskyrė, jog tai yra šeimos žmogus ir geras komandos draugas.

Apibendrinus galima pasakyti, kad „Žalgiris“ įsigijo dar vieną žaidėją, kuris gali žaisti su kamuoliu, bet nėra gynėjas. Nei Arnas Butkevičius, nei Edgaras Ulanovas, nei Brady Manekas nėra tokio tipažo žaidėjai, o M.Mitchellas gali pats susikurti metimą ir, išnaudojęs savo fizines savybes, susikurti metimą iš vidutinio nuotolio ar prasiveržti arčiau krepšio bei ten atlikti metimą. Turint omenyje, kaip Eurolygoje svarbu turėti kaip įmanoma daugiau su kamuoliu žaidžiančių krepšininkų, šis pasirinkimas yra labai logiškas.

M.Mitchellas konkrečios pozicijos „Žalgiryje“ gali net ir neturėti. Amerikietis patogiausiai jaučiasi lengvuoju kraštu, bet gali gintis ir prieš „ketvirtos pozicijos“ žaidėjus, ir netgi gynėjus. Pozicija būtent ir nustatoma pagal tai, prieš ką tu gali būti sėkmingas gynyboje. M.Mitchellą galime pavadinti žaidėju, galinčiu užkamšyti spragas ir duoti naudos gynyboje pagal tuo metu esančią situaciją.

Prie Eurolygos jam prisitaikyti reikės laiko, kur jo „vienas prieš vieną“ įgūdžiai puolime bus patikrinti prieš gerokai aukštesnio meistriškumo ir fiziškumo oponentus, bet gynyboje viskas turėtų būti gerai nuo pat pradžių, nes žaidėjas kontakto nebijo ir turi labai gerą kūną. „Žalgirio“ pasirinkimas rotacijai turėti tokio plano žaidėją yra logiškas ir galintis duoti naudos. Nereikia tikėtis, kad M.Mitchellas rinks po 12,5 taško ir 12 balų kaip Europos taurėje, bet kaip pagalbinis žaidėjas gali būti naudingas ne tik dalykais, kurie matomi statistikos protokole.

Dabar „Žalgirio“ paveiksle lieka pamatyti, kas bus gynėjų grandies žaidėjai ir kas dar sustiprins priekinę liniją. Tuomet galbūt aiškiau matysime, ar E.Ulanovui reikės padėti B.Manekui „ketvirtoje pozicijoje“, o galbūt tam pasirinktas bus Alenas Smailagičius.

„Ilgoji pertrauka“: Žiemelio ambicijos, „Twinsbet“ siūlomos sąlygos „Rytui“, kodėl žaidėjai nepasisako prieš Balčiūną, Šaro ir Maskoliūno istorija, rekordinis Kauno „Žalgirio“ biudžetas