„Žalgirio“ pusiaukelė: skirtingi veidai, žaidimą pakeitęs naujokas ir prognozė likusiai daliai (29)

Kol daugelis ruošiasi sėsti prie šventinių stalų, krepšinio pasaulis sukasi toliau ir įsisukusi Eurolygos karuselė nepaleis aistruolių net šiuo laikotarpiu.

Antrąją Kalėdų dieną startuos antrasis reguliaraus sezono ratas ir Kauno „Žalgiris“ jį pradės išvykos rungtynėmis su Tel Avivo „Maccabi“ klubu.

Šiuo metu padėtis turnyrinėje lentelėje yra tokia karšta, kad akivaizdu, jog kiekvienas pralaimėjimas, kiekvienas pačiuptas papildomas taškas pavasarį gali tapti lemtingais.

Šio sezono konkurencingumą išryškina dvi priežastys. Eurolygoje nėra lyderio ar lyderių, kurie šluotų visus varžovus. Ankstesniais sezonais tokiais buvo Madrido „Real“, Pirėjo „Olympiacos“ ar Barselonos „Barcelona“. Kita priežastis – realiu autsaideriu galima laikyti tik Berlyno ALBA krepšininkus, visos kitos komandos yra konkurencingos.

Šiame tekste pažvelgsime į ryškiausius Kauno ekipos pirmosios dalies akcentus bei išskirsime, kas gali žalgiriečių laukti antrajame rate.

Mitchellas, Francisco

Skirtingi „Žalgirio“ veidai – tritaškių salvės ir galima gynybinė siena

Nors prieš sezoną atrodė, kad stipriai perimetro liniją užpildęs „Žalgiris“ gali būti į puolimą orientuota ekipa, tačiau jau nuo pirmųjų turų tapo akivaizdu – kauniečiai į pergales keliaus gynybiniu pagrindu.

Po pirmojo rato „Žalgirio“ gynybos rodikliai atrodo išties įspūdingai – kauniečių gynybos reitingas Eurolygoje yra pirmas. Žalgiriečiai per šimtą atakų praleidžia 107,4 taško, o ir vidutiniškai per mačą praleidžiami 75 taškai yra geriausias skaičius lygoje.

Vis tik tai turi savo kainą. Žalgiriečiai pagal puolimo reitingą lenkia tik visišką lygos autsaiderę Berlyno ALBA ekipą, o 76,9 pelnomo taško yra netgi žemiausias rodiklis tarp visų komandų.

Būtent balansas tarp puolimo ir gynybos šiuo metu yra didžiausias „Žalgirio“ trenerių štabo galvosūkis. Tai iliustruoja ir kritusios Matto Mitchello minutės. Per pirmuosius dešimt mačų puolėjas aikštėje praleido po 21 minutę, per pastarąsias 7 rungtynes jis žaidė jau tik po 13 minučių, o mače Berlyne apskritai nepakilo nuo atsarginių žaidėjų suolo.

Gynyboje M.Mitchellas komandai tikrai gali būti naudingas, nes gali žaisti per kelias pozicijas, tačiau puolime iš šio žaidėjo daug naudos nėra. „Bbalytics“ pateikiama statistika rodo, kad su šiuo žaidėju aikštėje kauniečių puolimo reitingas krenta 3,6 taško. Vis tik net ir plika akimi matyti, kad M.Mitchellas puolime daug duoti negali – 11 procentų tolimų metimų realizacija yra pagrindinė to priežastis. Varžovai drąsiai gali eiti į pagalbas nuo jo ir taip apsunkinti gyvenimą žaidėjams su kamuoliu.

Skaičiai rodo, kad naudingiausias „Žalgirio“ žaidėjas gynyboje yra Arnas Butkevičius. Jo įtaka komandos gynybai tiesiog stulbinanti – su šiuo žaidėju Kauno klubas per šimtą atakų praleidžia net 25 taškais mažiau.

Būtent dėl šios priežasties praktiškai į krepšį nežiūrintis žaidėjas gauna net 21 minutę. Tiesa, su juo „Žalgirio“ puolimo skaičiai taip pat krenta, tačiau prarasti 7,2 taško turbūt yra ta kaina, kurią Kauno klubas gali mokėti už tokį impulsą gynyboje. Juolab, kad pats A.Butkevičius už rizikas varžovus dar bent kartais nubaudžia – 33 proc. pataikymas iš trijų taškų zonos atrodo solidžiau nei M.Mitchello fiksuojamas rezultatas. Akivaizdu, kad šie žaidėjai funkcijomis persidengia ir M.Mitchellas mažai, ką gali duoti kito nei A.Butkevičius. Dėl šios priežasties į rotaciją po truputį grįžta Ignas Brazdeikis, kuris puolime gali pridėti gerokai daugiau.

„Žalgirio“ žaidimas puolime šiuo metu yra stipriai priklausomas nuo Lonnie Walkerio ir Sylvaino Francisco. Būtent pastarojo sėkminga atkarpa suteikia nemažai pozityvo prieš antrąjį ratą. S.Francisco skaičiai  po L.Walkerio atvykimo buvo kritę, o ir pats žaidėjas tarsi nerado sau vietos, tačiau pastarieji keli mačai vėl parodė geriausią šio gynėjo versiją.

Didžiausia prancūzo bėda yra stabilaus metimo iš trijų taškų zonos neturėjimas. Šiuo metu tolimų metimų realizacijos procentas jau yra pakilęs iki 31, tačiau tam daug įtakos turi būtent pastarieji 4 susitikimai – per juos gynėjas realizavo 12 tritaškių iš 27, kas yra solidus skaičius.

Vis tik ginklų norėtųsi daugiau. Net ir geriausių S.Francisco rungtynių pergalei prieš Vilerbano ASVEL nepakako. Žaidimas ketvirtuose kėliniuose, kai kamuolys nukeliauja į S.Francisco rankas ir šis sprendžia situacijas „1 prieš 1“, yra suveikęs pirmuose turuose, tačiau procentai sako, kad tai neturėtų būti pagrindinis Kauno komandos variantas.

Bene įspūdingiausios „Žalgirio“ pergalės kol kas buvo prieš „Real“ ir „Panathinaikos“. Jose Kauno komanda pademonstravo savo potencialą puolime ir nori nenori peršasi išvada, kad būtent labiau į puolimą orientuotas Kauno ekipos žaidimas gali padėti nužengti toliau.

Prieš PAO kauniečiai pataikė 13 tritaškių iš 32 bandymų, prieš „Real“ – 15 iš 29. Tam, kad tie tritaškiai kristų, aikštėje reikia žaidėjų, kurie tuos tritaškius įmestų. D.Sirvydis per šias dvejas rungtynes įmetė 8 tritaškius iš 14. Būtent jis atrodo, kaip tas žaidėjas, kuris duoda didžiausią impulsą Kauno ekipos puolimui. Jam būnant aikštėje Kauno klubo puolimo reitingas kyla 10,3 taško. 

Walkeris

Komandos veidą keičiantis lyderis

Viena iš pagrindinių komandos bendro paveikslo dėlionės dalių turėjo būti Tyrone’o Wallace’o figūra. Tvirtas fiziškai žaidėjas, kuris galėjo būti naudingas abejose aikštės pusėse, išvyko ir atrodė, kad surasti pamainą Kauno klubui bus išties beprotiškai sudėtinga.

Pavyko. Šį kartą „Žalgiriui“ išties pasisekė, kad rinkoje buvo toks žaidėjas kaip L.Walkeris ir, kad Kauno klubas galėjo pasiūlyti tai, ko nenorėjo daryti kitos komandos – duoti sąlygą išvykti į NBA dar sezono metu.

Rizika, kuri šiai dienai atrodo tikrai logiška. Net jei L.Walkeris ir išvyks, „Žalgiris“ gaus gana solidžią išpirką, už kurią galės bandyti užpildyti vėl atsivėrusią skylę. Tokio individualiai stipraus žaidėjo turėjimas ekipoje kelia žalgiriečių potencialą ir galimybes į visai kitą lygį.

Vis tik galimybės ir realybė ne visuomet eina koja kojon. Pirmosios dvejos rungtynės L.Walkeriui nesusiklostė, tačiau natūralu, kad tik atvykus į naują aplinką žaidėjui reikėjo bent šiek tiek laiko apsiprasti. Po to jo žaidimo kreivė šovė į viršų. Iki rungtynių su ASVEL, kai aikštę žalgirietis vėl paliko su 0 taškų sąskaitoje. Eurolygoje L.Walkeris jau spėjo sužaisti 10 mačų ir per juos Kauno klubas iškovojo 4 pergales. Geras naujoko žaidimas anaiptol ne visuomet garantavo sėkmę Kauno klubui – 26 taškai į „Partizan“, po 19 taškų į „Fenerbahče“ ar „Baskonia“ krepšį pergalių nenešė.

Kol kas į akis krenta tai, kad L.Walkeriui stabilumo išlaikyti nepavyksta visų rungtynių metu. Jau net kelis kartus matėme išties galingas pradžias, tačiau gerokai silpnesnes antrąsias rungtynių puses.

Šią mintį pagrindžia ir „Bballytics“ pateikiami skaičiai. Ketvirtuose kėliniuose L.Walkerio žaidimas kol kas yra išties prastas – su juo puolimo reitingas krenta net 28,7 taško, o gynybos rodikliai prastėja 6,2 taško. Būtent gero L.Walkerio žaidimo rungtynių pabaigose labai norisi. Tai žaidėjas, kuris turi traukti komandą ne tik pirmosiomis mačo minutėmis, bet ir rungtynių pabaigose.

Dunstonas

Klaustukai dėl priekinės linijos

Jeigu perimetro grandyje „Žalgirio“ galvosūkiai daugiau ar mažiau yra malonūs ir ten pagrindinė užduotis yra išgauti maksimumą iš turimų didelių resursų, tai priekinėje linijoje situacija atrodo prasčiau.

Šiai akimirkai atrodo, kad mobilus aukštaūgis, galintis efektyviai keistis ginamaisiais ir gebantis gerai leistis krepšio link „2 prieš 2“ situacijose, galėtų „Žalgirio“ akcijas Eurolygoje kelti iki pat viršaus.

Kauno klubas sudėtyje turi du aukšto lygio gynėjus, turi tvirtus besiginančius kūnus prie savojo krepšio, turi skirtingų pozicijų žaidėjus, galinčius atakuoti iš trijų taškų zonos, tačiau ką gali dabartiniai centrai, klausimų yra daugiau nei atsakymų.

Dėl Lauryno Biručio viskas daugiau ar mažiau yra aišku. „Stepauto“ gynyba gali būti efektyvi prieš į metimą, o ne į kūrybą orientuotus gynėjus. Puolime jo „shortrollus“ kai kuriuose mačuose „Žalgiriui“ taip pat pavyksta išnaudoti. Natūralu, kad L.Birutis gali sužaisti 10–15 minučių atkarpas ir prieš tam tikrus varžovus būti labai naudingas ir produktyvus.

Matėme ir tikrai gerų gynybinių L.Biručio rungtynių, tačiau mačų pabaigose su juo A.Trinchieri žaisti nerizikuoja ir vargu, ar tai pradės daryti ateityje.

Daugiausiai potencialo iš Kauno klubo priekinės linijos žaidėjų atrodo, kad turi Alenas Smailagičius. Būtent atkarpoje, kai buvo iškritęs šis centras, „Žalgiriui“ pergales rinktis buvo sunkiausia.

A.Smailagičiaus pagrindiniai pliusai yra geri įkirtimai be kamuolio, gebėjimas išplėsti aikštę bei lipimas ant lentos ir kovojimas dėl kamuolių puolime. 

Vis tik serbo žaidimas banguoja. Aukštaūgis dažnai renkasi nereikalingas pražangas, klysta gynyboje ir tiesiog sunkiai išlaiko koncentraciją. Puolime „Žalgirio“ reitingas su juo aikštėje kyla 10 taškų, tačiau gynyboje prarandama 3,3. Nors A.Smailagičius ir laikomas ketvirtų kėlinių žaidėju, tačiau būtent lemiamose atkarpose su juo aikštėje „Žalgirio“ gynybos reitingas krenta net 23,5 taško.

Trečiasis pasirinkimas vidurio puolėjo pozicijoje yra veteranas Bryantas Dunstonas. Akivaizdu, kad tai žaidėjas, kuris buvo aukščiausios lentynos centras ir tai kartais atsispindi vis dar ir aikštėje. B.Dunstonas gerai užsiima padėtis gynyboje, efektyviai dirba rankomis ir kartas nuo karto vis dar nustebina varžovus blokais. Puolime jis jau turėjo ir savo sezono epizodą – už pergalę prieš „Crvena Zvezda“ iš dalies galima dėkoti būtent jam.

Vis tik ginamaisiais keistis B.Dunstonas perimetre jau gali sunkiai. Kojos tiesiog yra per lėtos. Grįžti „2 prieš 2“ situacijose greitai po krepšiu jau taip pat nepavyksta, todėl matome, jog tokie aukštaūgiai kaip Donta Hallas ar Davidas McCormackas Kauno ekipai yra problema.

Išmanioji statistika taip pat apnuogina B.Dunstono problemas. Su juo kenčia tiek komandos puolimas, tiek gynyba. Su šiuo veteranu aikštėje puolimo reitingas krenta 6,6 taško, gynybos suprastėja 10,1. Tai tik parodo, kad nei vienoje aikštės pusėje kol kas veterano žaidimo laikyti produktyviu negalima.

Matėme ir „Žalgirio“ bandymus žaisti itin žemais penketais. Vis tik tai buvo ne iš gero gyvenimo. Tuo metu, kai traumuotas buvo  A.Smailaigičius, tai kažkiek veikė, tačiau sunku įsivaizduoti, kad prie tokių opcijų būtų sugrįžta esant visiems sveikiems žaidėjams.

Aukšto lygio vidurio puolėjai ant gatvės nesimėto ir rasti papildymą dabar atrodo per daug sudėtinga. Perėjimai iš Eurolygos komandų jau baigiasi, o ir Kauno komandos sudėtis atrodo ir taip perpildyta. Vargu, ar „Žalgiris“ imtųsi atleidimų esant tikrai teigiamam komandos rezultatui. Vis tik kažkur giliai galvoje krebžda mintis, kad mobilus aukštaūgis, gebantis gerai žaisti „2 prieš 2“, Kauno ekipą galėtų kilstelėti iki visiško Eurolygos elito.

Žalgiris

Likusios sezono dalies prognozė ir svarbiausi mačai

Kiekvienais metais atrodo, jog Eurolygos sezonas yra įdomesnis už visus prieš tai buvusius. Šis sezonas ne išimtis – šiuo metu atrodo, kad antrasis Eurolygos sezono ratas bus dar dramatiškesnis ir sunkiau nuspėjamas, o kiekvienos pergalės kaina praktiškai visoms komandoms bus itin didelė.

Prie to daug prisideda ir prieš praėjusį sezoną atliktos naujovės su įkrintamųjų sistema. Lyderiai yra suinteresuoti neatleisti aukščiausios pavaros ir kovoti dėl vietos šešete bei dėl namų aikštės pranašumo, o visos likusios komandos praktiškai iki pat sezono pabaigos kaunasi dėl įkrintamųjų. Tai garantuoja, kad taškų niekas nedalins. Na nebent Berlyno klubas, kuris ir šiame sezone įrodinėja, kad Eurolygoje jam ne vieta.

„Žalgiris“ antrąjį reguliaraus sezono ratą pasitinka su 10 pergalių, kas yra išties puikus rezultatas. Vis tik jeigu praėjusiame sezone riba, leidusi patekti į įkrintamąsias, buvo 17 pergalių, šįmet realu, kad ji pakils bent viena pergale.

To priežastis gana elementari – spūstis turnyrinėje lentelėje. Pirmą vietą prieš metus užėmusi „Real“ tuomet iškovojo net 27 pergales. Akivaizdu, kad šįmet pirmosios vietos rezultatas bus gerokai prastesnis, o ir turnyrinės lentelės dugno komandos realu, kad surinks daugiau laimėjimų nei prieš metus.

Metus žalgiriečiai užbaigia rungtynėmis su Tel Avivo „Maccabi“, o sausis bus išties sunkus – mačai su „Olympiacos“, „Real“, „Virtus“, „Fenerbahče“, „Panathinaikos“ ir „Bayern“. Trys iškovotos pergalės per visą šį laikotarpį netgi neatrodytų prastas rezultatas.

Jau dabar galima žymėtis ir žūtbūtines rungtynes, kurios laukia antrajame rate. Tokiomis galima laikyti akistatas su galimais tiesioginiais oponentais, prieš kuriuos gali būti svarbus net ir tarpusavio santykis.

Šiai dienai tokiomis komandomis potencialiai atrodo „Crvena Zvezda“, „EA7 Emporio Armani“ ar netgi „Barcelona“. Džiugu tai, kad visus šiuos klubus pirmajame rate kauniečiai įveikė. Tad jeigu pralaimėti antrajame rate – tai bent jau mažesniu skirtumu nei buvo pasiekta pergalė pirmajame mače. Pergalės prieš šias komandas antrajame rate žalgiriečių pozicijas išties labai sustiprintų.

Šiai dienai realiau atrodo, kad „Žalgiriui“ pakaroti 10/7 rezultato antrajame rate nepavyks, tad prognozė būtų 8 pergalės ir reguliariajame sezone užimta 9 pozicija, kurią kauniečiams lemti gali būtent tarpusavio pranašumas prieš tiek pergalių surinkusius klubus.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos pirmo rato apdovanojimai, kurios komandos kris žemyn, kurios – kils aukštyn, kur įsitaisys „Žalgiris“ ir Lekavičiui nemaloni kategorija