„Žalgiris“ padeda bilietų prekybą į turnyrą su Eurolygos klubais (12)

Krepšinio išsiilgę Kauno „Žalgirio“ sirgaliai jau visai netrukus žalgiriečius galės gyvai išvysti ant parketo. Rugsėjo 12–13 d. „Žalgirio“ arenoje įvyks „EuroLeague We’re Back Preseason Tour“ turnyras, kuriame be Lietuvos čempionų taip pat dalyvaus Milano „AX Armani Exchange“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Berlyno ALBA komandos.

Bilietų prekyba į Eurolygos ikisezoninį turnyrą prasidės penktadienį, rugsėjo 4 d., 10.00 val., o pirmieji bilietus įsigyti galės praėjusio sezono „Žalgirio“ abonementų savininkai ir „Žalgirio“ Garbės Klubo nariai. Už išankstinę kainą vieno abonemento savininkas galės įsigyti du bilietus, o abonementų turėtojai, kurie praėjusio sezono atšauktų rungtynių kompensaciją pasirinko gauti kaip nuolaidą šio sezono abonementui, savo kompensacijos sumą turės kaip kreditą savo paskyroje, kurį galės išnaudoti bilietams. Abonementų savininkai bilietus galės įsigyti tik prisijungę prie savo paskyros, kuria pirko abonementą.

Artėjančiame sezone bilietus į visas rungtynes sirgaliai įsigyti galės tik internetu, o vieša prekyba į „EuroLeague We’re Back Preseason Tour“ turnyrą „Žalgirio“ arenoje prasidės pirmadienį, rugsėjo 7 d., 13.00 val.

Rugsėjo 12 d., šeštadienį, bus žaidžiamos dvejos pusfinalio rungtynės. Nuo 16.00 val. savo jėgas išbandys Milano ir Berlyno ekipos, o 19.00 val. susigrums „Žalgirio“ ir „Panathinaikos“ krepšininkai. Rugsėjo 13 d. 16.00 val. įvyks mačas dėl trečiosios vietos, o 19.00 val. – turnyro finalas.

Nors nuo rugsėjo 1 d. žiūrovų skaičius renginiuose nėra ribojamas, „Žalgirio“ arenoje susirinkę žiūrovai turės laikytis saugaus atstumo, galės sėsti į kas antrą vietą ir per visas rungtynes privalės dėvėti apsaugines veido kaukes.

Lietuvos čempionų klubas taip pat imsis visų prevencinių saugos priemonių, kad krepšinio rungtynės vyktų saugiai. Bus tikrinama visų atvykstančių į areną lankytojų, darbuotojų ir žaidėjų kūno temperatūra, kuriai viršijus 37,3 laipsnio, asmenys nebus įleidžiami į areną. Taip pat prie kiekvieno įėjimo sumontuoti dezinfekatoriai, įrengti papildomi žymėjimai lankytojų srautų valdymui, prieš atsidarant durims į renginį dezinfekuotos visos durų rankenos, turėklai esantys arenoje, po rungtynių dezinfekuotos visos sėdimos vietos, turėklai, paviršiai esantys arenoje.

Kauno „Žalgiris“ taip pat primena, kad dėl nuolat besikeičiančios situacijos, artėjančiame sezone abonementais prekiaujama nebus, o į rungtynes teks įsigyti pavienius bilietus.

Bilietų prekyba į reguliariojo sezono rungtynes startuos pasibaigus Eurolygos ikisezoniniam turnyrui. Klientai, kurie nori pirmieji gauti naujienas apie bilietų prekybos pradžią (kiekvieną mėnesį), yra kviečiami užsiregistruoti čia: https://zalgiris.typeform.com/to/WtKhOMLA.

- - -

Kauno „Žalgirio“ klubo veikla buvo viena matomiausių formuojant Kauno skaitmeninį matomumą – rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė atlikta apžvalga.

„Žalgiris“ kartu su Kauno miesto vardu tikslinių užsienio šalių žiniasklaidos antraštėse šių metų pirmąjį pusmetį pasirodė 411 kartų. Šių straipsnių vertė, atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, galėtų siekti 7,39 mln. eurų. Vien „Žalgirio“ pavadinimas į portalų antraštes šį pusmetį pateko 2 861 kartą, o bendra „Žalgirio“ paminėjimų pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti net 38,88 mln. eurų.

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“) – daugiau nei 23 tūkst. kartų. Miestų veidus daugiausia formavo pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas.

Vilnius į pasaulio žiniasklaidos portalų antraštes pateko 5 431 kartą, Kaunas – 3 524, o Klaipėda – 1 687 kartus.

Į bendrą pranešimų skaičių buvo įtraukti ir miestų paminėjimai Lietuvos žiniasklaidoje – jie sudarė didžiausią paminėjimų skaičių: 72 proc. visų pranešimų apie Vilnių, 53 proc. apie Kauną ir 63 proc. apie Klaipėdą.

„Įdomu tai, kad nors Kauno bendras paminėjimų skaičius yra mažesnis nei Vilniaus, tačiau santykinai buvo daugiau paminėjimų užsienio žiniasklaidoje – beveik 50 proc. visų fiksuotų paminėjimų (Vilniaus – 28 proc.). Tarp miestų paminėjimų išsiskyrė valdymo, eksporto, investicijų ir kultūros dimensijos. Vis dėlto pranešimų, kurie prisidėtų atkleidžiant Lietuvos miestų išskirtinumą, patrauklumą investuotojams, talentams ir turistams, buvo mažuma. Tikrai dar esame neišnaudoję viso turimo potencialo kryptingai miestų ir šalies komunikacijai“, – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Remiantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo platformos „Melwater“ duomenimis ir atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, bendra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos paminėjimų šį pusmetį pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti 61,85 mln. eurų.

Miestai pagal paminėjimus pateko į skirtingų užsienio valstybių akiratį, o Vokietijoje užfiksuoti visų trijų miestų paminėjimai.

Kauno naujienos daugiausia domino Vokietijos (30,79 proc. visų pranešimų apie miestą), Turkijos (5,33 proc.), Italijos (3,77 proc.) portalus. Skaitmeninį miesto matomumą daugiausia lėmė pranešimai, susiję su „Žalgirio“ krepšinio klubu. Plačiai aptartos šio klubo aktualijos: rungtynių rezultatai, komandos sudėtis, Šarūno Jasikevičiaus karjera, sunkumai COVID-19 pandemijos metu.

„Džiugina tai, kad Kaunas per pirmuosius šešis metų mėnesius buvo vis garsiau girdimas ir dėl kitų veiklų mieste – „Žalgirio“ klubo, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyvos ir modernių 3D spausdintuvų pritaikymo naujosios realybės akivaizdoje. Tai tik dar kartą įrodo, kad Kaunas yra ne tik sporto, bet ir greitas, modernus ir inovacijas kasdieniams sprendimams įgalinantis miestas“, – teigia VšĮ „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius.

Tirdama šalies matomumą, Lietuvos įvaizdžio grupė, atlikusi 13-os tikslinių užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizę, nustatė, kad pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – daugiau nei 200 tūkst. kartų. Daugiausia nagrinėtos mūsų šalies valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritys. Lietuvos paminėjimų daugiausia užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai